„Matome didelį laivų nuomojamų butų, namų augimą. Jeigu gegužės-birželio mėnesiais populiariausiam portale buvo galima rasti 400-500 laisvų butų Vilniuje, šiuo metu turime daugiau nei 1800. Tad turime labai išaugusią pasiūlą, o derybų svertai dabar pereina į nuomininkų rankas. Dėl visko – ir dėl kainos, ir dėl papildomų sąlygų, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, nuomos terminas, baldai ir pan. Jau dabar nuomininkas gali lengviau susitarti su savininku, o pastarasis, prasidėjus šildymo sezonui, nori išnuomoti savo būstą, nes tuščias butas jam jau yra ne tik negautos pajamos, bet ir išlaidos“, – situaciją nuomos rinkoje apžvelgia „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada.
Jis tęsia, kad dėl išaugusio laisvų nuomai butų skaičiaus nuomininkai turi visas galimybes susitarti su nuomotoju dėl mažesnės nuomos šildymo sezono metu.
„Rugsėjo, spalio mėnesiai visuomet buvo karštasis nuomos laikas, kai būdavo nuomotojo rinka, kai nuomininkų stipriai padaugėdavo ir kainos nuomos kildavo apie 10 proc. Šiemet ruduo yra visiškai priešingas: turime baimių dėl energetinių resursų, ekonomikos prognozių padangė niaukstosi, tad nuomininkai neskuba priimti sprendimų, ilgiau ieško, daugiau derasi“, – aiškina NT ekspertas.
Kokios kainų korekcijos – įmanomos?
Vilniuje būsto nuomos rinka yra didžiausia, tačiau kituose Lietuvos didmiesčiuose ji taip pat aktyvi. M. Čiulada sako Kauno, Klaipėdos nuomos rinkose įžvelgiantis ir kitų tendencijų.
„Kaune, Klaipėdoje panašios tendencijos, nors sezonai pasižymi mažesniais paklausos svyravimais, bet segmentas panašėja į sostinės. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau Kaune, Klaipėdoje kildavo problemų dėl nuomos sutarties registravimo, tai dabar tokių atvejų mažai“, – pažymi NT ekspertas.
Būsto nuomos kainos kai kurių agentūrų skaičiavimais mažėja nuo 3 iki 20 proc. M. Čiulada sako, kad tokie skaičiavimai – labai realūs, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad didesnis kainų mažėjimas daugiau galimas senos statybos daugiabučiuose.
„Jeigu būstas yra senos statybos, tai tokio būsto laukia 100 ir daugiau eurų šildymo sąskaitos. Natūralu, kad tokio būsto ir nuomos kaina linkusi mažėti, o nuomotojas linkęs derėtis. Jeigu tai yra naujesnis būstas ir jo šildymas – reguliuojamas, gal jis gali išvis jį užsukti, nuomotojas nebus linkęs tiek derėtis. Tad 40-60 eurų nuoma gali pigti, nes to paties buto nuoma gegužės-birželio mėnesiais galėjo būti 600-800 eurų, nes tiesiog tuo metu buvo pliūpsnis imigrantų“, – paaiškina M. Čiulada.
Būsto įsigyti didesnis kainų kritimas mažai tikėtinas
Jeigu nuomos kainos linkusios kristi, tai būsto pirkimo-pardavimo kainos, anot M. Čiulados, vargu, ar gali smarkiai sumažėti. Pigti gali nebent mažiau likvidus turtas.
„Matome, kad Europos centrinis bankas kelia palūkanų normas. Kitaip tariant, pirkėjui skolintis tampa vis brangiau. Neapibrėžtumas ekonomikoje pirkėjams drąsos taip pat nesuteikia, tad tokios kelios žinutės tarsi turėtų reikšti kainų kritimą. Bet, kita vertus, infliacija yra didelė ir statybų sąnaudos didėja, laisvų pastatytų butų sandėlis praktiškai iššluotas. Šiuo metu jis tik pildomas naujais projektais. Todėl optimizmo dėl kainų kritimo neturiu. Kita vertus, jeigu kokį objektą vystytojai norės parduoti greičiau, pavyzdžiui, suplanavimas prastas arba aukštas nepopuliarus, tokių būstų kaina gali būti mažinama ir tokio buto potencialus pirkėjas gali gauti tam tikrą nuolaidą. Bet kelių procentų korekcija į vieną ar kitą pusę NT perkant nelemia galutinio sprendimo, jei tas būstas tau tinka“, – LNK žinioms paaiškina NT ekspertas M. Čiulada.