Ateities miestų vizijas Lazdijų, Kėdainių, Kelmės, Tauragės, Plungės, Radviliškio, Švenčionių rajono savivaldybėms projekte „Išmanusis miestas IV“ planuoja dešimtys jaunuolių iš šalies universitetų. Būsimieji architektai, statytojai, inžinieriai, kitų programų studentai tiki, kad „Išmanieji miestai“ – tai ateitis, kuri ne įsivaizduojama, o reali.
Atsižvelgiant į Lietuvos rajonų savivaldybių poreikius bei jaunųjų infrastruktūros kūrimo profesionalų pajėgas, architektūros ir statybų infrastruktūros, verslo žurnalas „Structum“ birželio 4 dieną apdovanos jau ketvirto, LR Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų globojamo konkurso „Išmanusis miestas IV“ dalyvius.
DELFI skaitytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį projektą iki 2018 05 30 ir daugiausiai simpatijų pelnęs projektas bus apdovanotas specialiu prizu! Balsavimą rasite straipsnio pabaigoje!
Projektas Nr. 1. Bernotiškės gatvė Tauragėje
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Ignas Lesauskas
Projekto vadovas: Architektas Audrius Ambrasas
Objektas projektuojamas Tauragės mieste, Bernotiškių ir J. T. Vaižganto gatvių sankirtoje. Kitoje kelio pusėje yra mokykla, lauko stadionas. Iš šiaurinės pusės sklypą supa laukai ir keli
vienkiemiai. Sklypas yra ties miesto riba, kur baigiasi urbanizuotos ir prasideda gamtinės erdvės.
Nagrinėjamas objektas yra uždaro tipo, varžyboms ir treniruotėms, laisvalaikiui ir profesionaliam sportui skirta universali erdvė, kurioje gali vykti tiek profesionalios varžybos, tiek treniruotės salę padalijus į atskiras erdves. Bendra erdvė gali būti transformuojama ir pritaikoma mažesniems renginiams ar konferencijoms. Pastatas vadinamas sporto arena dėl savo dydžio ir universalumo. Pastato dydis pakankamas, kad būtų galima organizuoti LKL lygio varžybas ar profesionaliai treniruotis. Tyrinėjama universali sporto arena, kuri varžybų metu talpintų ~1500 žiūrovų. Arena transformuojama ir dienos metu pritaikoma vaikų užklasinei veiklai ar klubų treniruotėms. Tikslas — pastato erdves pritaikyti bendruomenės ir sportininkų reikmėms visa dieną. Projektuojama sporto arena savo masteliu, kaip ryškus akcentas, įsilies į Tauragės miesto urbanistinę terpę.
Projektas Nr. 2. Vasario 16-osios gatvė ir jos prieigos Radviliškyje
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Vilius Morkūnas
Projekto vadovė: doc. Dr. Dalia Dijokienė
Teritorija pasižymi gana didele morfologine įvairove, tačiau aiškiai matosi, kad jos Pietrytinėje dalyje dominuoja sodybinis užstatymas. Likusioje teritorijos dalyje, kur yra miesto centras, dominuojantis užstatymas yra kompaktinis perimetrinis, tačiau jis nėra vientisas ir kokybiškas, prastai formuoja gatvės erdvę. Taip pat egzistuoja nemažai laisvojo planavimi užstatymo bei nestruktūrinių pastatų, kurie kelia daug problemų tavarkingai ir aiškiai kvartalų struktūrai.
Projektas Nr. 3. Palankės tvenkinio teritorija ir jos prieigų sutvarkymas Plungėje
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Salomėja Lubytė , Neringa Dargvilaitė, Viktorija Ivickytė
Projekto vadovė: doc. Dr. Dalia Dijokienė
Projektu siekiama sukurti naują amfiteatro tipo sceną, pritaikytą renginiams, akcijoms bei laisvalaikiui, unikalią viešąją erdvę, kurią siekiama išvystyti naujomis pramogomis, pritraukiant kuo daugiau jaunų žmonių ir populiarinant Plungės miestą turizmo aspektu; Pateikti pasiūlymą, takų sistemą apšviesti žibintais, kuriuos maitintų saulės energija. Išmanusis takų apšvietimas suteiktų galimybę leisti ilgus vakarus saugioje aplinkoje. Toks sprendimas, taip pat, sutaupytų savivaldybei lėšų; Įveiklinti teritoriją, skirtą jaunimui, numatant dvi žaidimų aikšteles, kurios turėtų paskatinti jaunimo potraukį į aktyvaus laisvalaikio leidimą. Pavėsinės turėtų pasitarnauti šeimos poilsiui gamtoje bei paskatinti svečius ilgiau pasilikti mieste; Modernizuoti teritoriją, įtraukiant šiuolaikiškus sprendimus (pvz. SUN ECO išmanioji stotele turėtų sulaukti didelio jaunimo dėmesio ir pasitarnauti kaip „chill spot‘as“, kur būtų galima įkrauti mobiliuosius įrenginius, klausytis muzikos ar tiesiog susitikti su bendraamžiais ir komunikuoti interaktyviais būdais).
Projektas Nr. 4. Tauragės sporto arena
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Milda Dautartaitė
Projekto vadovas: Saulius Mikštas
Projektuojant pastatą ypač daug dėmesio skirta erdviniams ir funkciniams sprendimams. Stengtasi tinkamai atskkirti skirtingus žmonių srautus ir jų buvimą pastate padaryti kiek įmanoma patogesnį. Stengtasi išvengti siaurų nemalonių koridorių, o visas patalpas išdėstyti koncentruotai, kad būtų išvengta tolimo kelio norint nueiti iš vienos patalpos į kitą. Taip pat stengtasi pastatą projektuoti ekonomišką ir ergonomišką, tad stengtasi išnaudoti visą turimą erdvę. Kur galima lubos buvo nuleidžiamos žemiau, kad sumažinti šildomų patalpų tūrį ir taip užtikrinti ekonomiškumą. Taip pat yra projektuojami atsinaujinančios saulės energijos panaudojimo būdai – ant stogo įrengiami saulės kolektoriai, kurie taip pat sumažintų naudojamos energijos kiekius.
Projektas Nr. 5. Tauragės sporto arena
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Sidona Šašlauskaitė
Projekto vadovas: Saulius Mikštas
Projektuojamo pastato tikslas – tapti traukos tašku įvairaus amžiaus ir profesionalumo lygių žmonėms, todėl reikiėjo atrasti tokius architektūrinius ir funkcinius sprendimus, kurie būtų aktualūs ir patrauklūs įvairaus amžiaus gyventojams. Numatytasis sklypas yra tankiai neužstatytoje teritorijoje, kurioje, ateityje, numatyta komercinė ir apgyvendinamoji plėtra. Reikėjo surasti tokius projektavimo sprendinius, kurie paverstų pastatą patraukliu ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Sklype suprojektuoti tokie automobilių keliai, kuriais prie pastato lengvai galėtų privažiuoti įvairios techninės ir pagalbinės transporto priemonės.
Projektas Nr. 6. Tauragės sporto arena
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Aurimas Viburys
Projekto vadovas: Saulius Mikštas
Projektuojamas statinys yra multifunkcinis sporto centras, atspindintis žmonių energiją bei judejimą. Pagrindinis pastato akcentas yra ekonomiškumas, ekologija ir sveikata. Statinyje vyrauja medinės konstrukcijos ir apdailos medžiagos, stiklas, betonas. Pastatas yra trijų aukštų, bei dviejų korpusų ( universalios sporto salės bei atviro laisvalaikio sporto pramogomis ). Projektuojamos patalpos - multifunkcinė sporto salė, konferencijos salės, laipiojimo siena, papludimio tinklinis, krepšinio treniruočių salė, kavinė, bei kitos pagalbinės patalpos. Pastato tūris pasirinktas atsižvelgiant į sklypą, pailga pastato forma einanti pagal Bermotiškių g. formuoja perimetrinį užstatymą ir puikiai įsikomponuoja į aplinką bei puikiai funkcionuoja su šalimais esamu mokyklos stadionu. Pastato išraiška suliejama su gamtos vaizdu, taip pat pastatas funkionuoja kaip žiūrovų stebėjimo tribūnos renginių metu. Esamame skype projektuojami pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės bei laisvalaikio erdvės.
Projektas Nr. 7. Kelmės miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Inga Baužienė, Julius Visakavičius, Ieva Sinkevičiūtė, Monika Svilaitė, Justina Kropaitė, Ramunė Uždavinytė, Antanas Valčiukas
Projekto vadovas: Lekt. Juris Belte
Viešosios erdvės lokacija: teritorija yra Kelmės miesto centrinėje dalyje, tarp Kelmės rajono savivaldybės (Vytauto Didžiojo g. 58) ir Kelmės evangelikų reformatų bažnyčios (Vytauto Didžiojo g. 75) bei Kelmės Jono Griaučiūno gimnazijos (Raseinių g. 1) ir Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėjimo į dangų bažnyčios (V. Putvinskio g. 18).
Projekto tikslas – išspręsti viešųjų urbanistinių erdvių, užstatymo parametrų, formų ir pastatų kompleksų klausimus, plėtoti saugią ir funkcionalią infrastruktūrą, sukurti patrauklią, kompleksiškai išspręstą Kelmės miesto centrinę dalį.
Planuojant miesto centro teritoriją būtina išsaugoti vertingus istorinės urbanistinės struktūros elementus, stiprinti miesto centro reikšmę viso miesto atžvilgiu.
Projektas Nr. 8. Tauragės sporto arena
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Luknė Barčaitė
Projekto vadovas: Lekt. Donaldas Trainauskas
Pagrindinė mintis naujai projektuojamą pastatą sujungti su jau esančiais mokyklos aikštynais. Pastato architektūrą lemia sporto dinamiškumas, kuris skatina pastatui suteikti dinamikos. Svarbu tai, kad pastato naudingasis plotas būtų didžiausias galimas ir nebūtų kuriama erdvė, kuri bus nepanaudojama, nes tai didina pastato energetines sąnaudas bei lėšas reikalingas statymui, bet nesukuria naudos.
Projektas Nr. 9. Centrinė Švenčionių miesto dalis
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Rūta Indriševičiūtė, Evelina Adomaitis, Evaldas Januševičius
Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas
Švenčionių miesto centrinė aikštei siūloma efektyviau suplanuoti miesto centrinę dalį, racionaliau išplanuoti plotą ir apjungti konkrečias vietas į bendrą visumą – ryšių kanalą, sumažinti užsodintų miesto aikštėje medžių kiekį; teritoriją humanizuoti, sukurti viešujų urbanistinių erdvių sistemą, prastos fizinės būklės pirties pastą rekonstruoti ir formuoti naują kompleksą. Taip pat atgaivinti buvusio geto teritorijoją išplanuojant ją į humanizuotą erdvę – bendruomenės reikmėms. Komanda taip pat užsibrėžė tikslą: pasiūlyti urbanistinę – architektūrinę koncepciją, kuri pagerintų Švenčionių miesto architektūrinę kokybę.
Projektas Nr. 10. Teritorija Švenčionyse tarp Vilniaus, Švenčionėlių ir Užupio gatvių
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Aurelija Šlepikaitė, Kristina Šinkaruk, Gabrielė Strazdaitė
Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas
Atkuriant Kūnos upės vagą ir formuojant miesto urbanistinės struktūros ryšius su upės slėniu, grįžtama prie istorinio miesto urbanistinės raidos modelio. Smulkinamas daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų mastelis yra artimesnis istoriniam miesto užstatymui, pastatai darniau įsilieja į susiklosčiusį urbanistinį audinį, ne taip intensyviai veikia miesto siluetą. Daugiabučių kvartale numatomi pakelti kiemai ant įgilintų automobilių saugyklų stogų formuoja uždaras kaimynijas, kuriose savo aplinką tvarko daugiabučių gyventojai. Tokiu būdu sprendžiamos automobilių statymo, gyventojų užimtumo, jaukios gyvenamosios aplinkos užtikrinimo problemos. Atkuriama Kūnos upės vaga ir jos slėnis formuoja jungtį tarp Užupio gyvenamojo kvartalo ir miesto centro. Formuojamame Kūnos upės slėnyje numatomos ne tik rekreacinės erdvės gyventojams, bet ir kuriamas vaistažolių parkas, reprezentuojantis miesto išskirtinumą svečiams. Rekonstruojamas prekybos centras-autobusų stotis Kūnos ir Vilniaus gatvių sankryžoje formuoja patrauklius miesto vartus, reprezentuoja atsinaujinantį miestą bei kompoziciškai užbaigia formuojamą Kūnos upės slėnio parką.
Projektas Nr. 11. Seno sausaslėnio dugnas, Kuros aukštupys Švenčionyse
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Gabrielė Griušytė, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys
Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas
Projektas atliekamas stengiantis nepažeisti natūralios aplinkos, išsaugant jos ekosistemą bei vizualinį identitetą. Projekto metu naudojamos ilgaamžės, patvarios kokybiškos medžiagos, bei modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios pastato funkcionavimą, nedarant neigiamos įtakos aplinkai. Projektuojamas rekreacinis kompleksas nepažeis natūralaus gamtinio karkaso, jame vykdoma veikla nedarys neigiamos įtakos aplinkai, kurioje jis yra. Rekreaciniame komplekse vykdoma veikla orientuota į ekologiją, natūralumą bei gamtos puoselėjimą, todėl, galima teikti, jog ši veikla darys teigiamą įtaką visuomenei bei pačiai aplinkai aplinkosauginiu aspektu. Komerciniame komplekse vykdoma prekybinė bei transporto veikla taip pat nedarys neigiamos įtakos aplinkai aplinkosauginiu aspektu. Ekologiškumui renkantis statybines medžiagas teikiamas prioritetas, pastate instaliuojamos moderniausios inžinerinės sistemos ir technologijos, pastato aukštas energinis koeficientas užtikrina, jog pastatas darys minimalią įtaką aplinkai.
Projektas Nr. 12. Švenčionių teritorija tarp Vilniaus ir Strūtkaičio gatvių
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Šarūnas Petrauskas, Eglė Daunoraitė, Diana Markovskaja
Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas
Detalizuojant koncepciją stengtasi remtis universalus dizaino principais, projektuojamą teritorija pritaikyti visoms visuomenės grupėms. Universalus dizainas yra toks aplinkos ir gaminių kūrimas, kad jais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, be specialaus pritaikymo. Siekiant teritoriją ir teikiamas paslaugas pritaikyti kuo platesnėms visuomenės grupėms pasitelkiant ar¬chitektūriniai elementai, išmaniosios technologijos. Pažintinis takas projektuojamas su pandusiais nevirši¬jančiais 5 proc. nuolydžio su specialia danga padedančia orientuotis lankytojams su specialiais poreikiais. Informaciją apie vaistažoles ir Švenčionių apylinkes lankytojai galėtų gauti naudojantis virtualaus gido paslaugomis, patys pasirinkdami kalbą, be to informacija būtų pateikta ir Brailio raštu. Turėtų būti įrengti ir apčiuopiami teritorijos maketai iš patvarių medžiagų.
Projektas Nr. 13. Švenčionių miesto aikštė ir jos prieigos
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Augustas Pronckus, Kristijonas Nenartavičius
Projekto vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius, doc. Darius Linartas
Norint atgaivinti skverą svarbiausi siekiai buvo: sukurti saugią, suprantamą ir kartu atpažįstaną erdvę bei matyti ir projektuoti išskirtinę erdvę, vengiant kartoti kitų viešųjų erdvių paskirtį ir išvaizdą. Pasirenkama miesto aikštėm nes tai reprezentacinį įvaizdį geriausią perteikianti viešoji erdvė. Taip pat todėl, kad čia kadaise buvo aikštė, tačiau ji jau nebegalės būti ta, kuri buvo prieš šimtmetį – su bažnyčia, turgumi ir pliumpu. Čia siūloma įrengti tik asociatyvius atminties ženklus ir istorijos objektų ekspoziciją. Tačiau, kaip ir senais laikais, čia gales vykti įvairūs renginiai.
Projektas Nr. 14. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas
Projektą rengė: Paulina Stravinskaitė
Projekto vadovas: dėst. Doc. Alvydas Žickis
Siekiama kurti šiuolaikišką, mokiniams ir mokytojams patrauklią aplinką. Taip pat išlaikomas mokyklos daugiafunkciškumas – mokykla skirta ne tik mokiniams, bet visai miesto bendruomenei. Baseinas bei aisštoko aikštelių išplėtimas mokyklą daro daugiafunkciška, visapusiškam mokymuisi skirta erdve.
Pastatas pritaikomas naudoti visiems žmonėms nepaisant jų negalios. Įrengiami pandusai ir liftai, kurie leidžia laisvai judėti pastate. Taip pat, kad pastatas atitiktų gaisrinius reikalavimus, pastate įrengiama papildoma evakuacinė laiptinė. Naujoji pastato dalis ekonomiška, tvari, taupanti energiją bei naudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Mokykla, kurioje gali vykti įvairi veikla, erdvės, kurios pritaikomos skirtingoms funkcijoms, gali būti transformuojamos, valdomos vėdinimo ir šildymo sistemos, pritaikomos pagal oro sąlygas, įrengiami liftai, kūrybinės erdvės, poilsio erdvės, pritaikomos įvairioms veikloms visa tai – išmani mokykla išmaniam miestui.
Projektas Nr. 15. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijoje esančio seno mokyklos pastato menų ir technologijų dalykų patalpų pritaikymas. Renovacija
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Projektą rengė: Algimantas Kalėda, Alisa Malinovskaja, Paulius Stonkus, Rugilė Jautakaitė
Projekto vadovė: Jelena Jupatova, Rasa Mazūrienė, Lina Sakalauskienė
Šiame pastate pirmame aukšte atsirado modernizuota muzikos klasė, kur paviršiai
padengiami garsą sugeriančia medžiaga, atspindėtas garsas sumažės daug greičiau ir klausytojas girdės tik tiesioginį garsą. Patalpoje taip pat sumažės bendrasis garso lygis, o tai netrukdys kitoms klasems uzsiimti kita saviugdos veikla. Kitame pastato gale įrengiamos naujos dirbtuvės, berniukų ir mergaičių technologijų klasės, kad pagal poreikius būtų atliekama individuali, skirtinga veikla, tiek berniukams tiek mergaitėms. Pagrindis mūsų projekto objektas yra vidury pastato išidesčiusipatalpa, kurioje įrengiame didžiąją sceną, net 100 m2 patalpos skirtos įvairiems renginiams, vaidinimams, pristatymams, tam, kad vaikai galėtų užsiimti popamokine veikla ir realizuoti save, kaip asmenybės.
Taip pat ši patalpa gali buti naudojama ne tik mokyklos renginiams, bet kartu ir Lazdijų miesto apylinkei, tam, kad visa bendruomenė susiburtų kartu. Šioje salėje, išsidesčiusioje per du aukštus suprojektavome nestandartinį konstrukcinį sprendimą, spalvotų ir žaismingų laiptų funkcija, papildomai sėdimos vietos, taip taupant vietą bei suteikiant savotiškumo bei įvairumo, interjero atžvilgiu.
Projektas Nr. 16. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendrabučio pritaikymas moksleiviams, turintiems specialiuosius ugdymo poreikius
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
Projektą rengė: Tomas Balsevičius, Simas Jankauskas, Nerijus Vinciūnas, Inga Grinė
Projekto vadovė: Jelena Jupatova, Rasa Mazūrienė, Lina Sakalauskienė
Baigiamojo darbo objektas – mokykla specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems moksleiviams yra Lietuvos pietuose Lazdijų mieste. Interjero idėjai pasirinktas tik šiame regione išlikęs sparčiai nykstantis Lietuvos gyvūnas – balinis vėžlys. Balinis vėžlys gyvena ežeruose ir kiaušinius deda smėlėtuose šiltuose krantuose, kurių Lietuvos ežeruose yra nedaug, todėl šių vėžlių išlikimas yra trapus procesas. Tai galėtų būti sulyginama su moksleiviais, kurie ne savo noru yra gimę su tam tikrais sutrikimais ir jie taip pat negali vieni kovoti su išlikimu. Ieškant tinkamo motyvo interjerui ir dekoro elementams, pasirinkta vėžlio charakteringiausia dalis – kiautas. Interjere naudojamas motyvas apskritas daugiakampis, kuris gali turėti atskiruose elementuose reljefą (3D efektą) arba būti plokščias (2D). Taip pat tokį elementą lengva naudoti visose patalpose, nes tai yra abstrakti forma, nesukelianti konkrečių asociacijų, kas yra labai svarbu moksleiviams, turintiems psichologinių sutrikimų.
Projektas Nr. 17. Švenčionių vaistažolių parkas
Vilniaus dailės akademija
Projektą rengė: Solveiga Buoželytė, Rokas Vainiūnas
Projekto vadovė: Architektas, projektų vadovas Artūras Burba, prof. Jūras Balkevičius
Parke numatome įrengti 2 pagrindinius takus - aktyvaus ir ramaus laisvalaikio.
Ramusis takas išnaudotų kalnuotą reljefą vakarinėje teritorijos dalyje, pati tako danga būtų įgilinta, o aplink jį iškeltame reljefe palei visą perimetrą būtų prisodinta skirtingų rūšių kvapniųjų vaistažolių. Toks pojūčių takas skatintų mėgavimąsi gamta, atsipalaidavimą. Jo viduryje planuojama rami erdvė skaitymui. Aktyvaus laisvalaikio takas numatytas bėgiojimui, vaikams, maudynėms, sportui. Takas prasideda vaikų žaidimų aikštele, jo viduryje numatoma įrengti Kneipo takelį, visai šalia, prie išplatintos upės vietos suprojektavome paplūdimį. Takas užsibaigia sporto ratu, aplink kurį įvairiais atstumais išdėstyti bus sporto treniruokliai. Teritorijos Pietuose numatyta erdvė amfiteatrui, kur vasarą bus rengiamas vaistažolių rinkimo čempionatas. Negiliausioje upės vietoje įrengiama braidymo vieta.
Projektas Nr. 18. Švenčionių vaistažolių parkas
Vilniaus dailės akademija
Projektą rengė: Lukas Urbonas, Evelina Ąžuolaitytė, Simonas Pinkoraitis
Projekto vadovė: Architektas, projektų vadovas Artūras Burba, prof. Jūras Balkevičius
Sklypą pagal funkcijas butu galima suskirstyti į tris zonas: pramogų, parko, poilsiavietės ramogų zona driekiasi nuo pastato į pietus, apimdama abu upes krantus. Čia yra lauko ekspozicija, vaikų žaidimo aikštelė, renginių vieta. Parko zona prasideda sklypo viršuje ir driekiasi iki pat pastato bei poilsio zonos jo apačioje. Pagrindinis šios zonos aspektas – natūralios pievos, laukai. Juose išdėlioti suoliukai bei pavėsinės. Viršuje, prie Stoties g. apželdinamas ruožas, uždengiantis nepageidaujamą pastatų vaizdą.
Poilsiavietės zona - nuošaliausioje, pietrytineje sklypo dalyje. Pastato lokacija – vakariniame upės krante, netoli Cirkliškio piliakalnio. Tokiu budu pastatas turi prieigą prie upės krantinės, tačiau būdamas toliau nuo sklypo centro neužgožia aplink esančių pievų bei laukų, bei atsiranda tarp Švencionių miesto ir Cirkliškio piliakalnio taip sudarydamas juos jungianti ryšį.
Projektas Nr. 19. Bendrojo naudojimo teritorija Švenčionyse
Vilniaus dailės akademija
Projektą rengė: Algimantas Urbonas, Kiril Smotkin
Projekto vadovė: Architektas, projektų vadovas Artūras Burba, prof. Jūras Balkevičius
Edukacinis vaistažolių centras - tai universalus statinys, kuriame galima rengti įvairias parodas, muges, seminarus, festivalius, muzikos koncertus, dainų ir šokių šventes, būrelius arba užklasinę veiklą. Pastatas skirstomas i dvi dalis: organišką ekspozicijoms skirtą tūrį, bei į jį įkirstą techninės paskirities dalį. Norėdami pabrėžti edukacinio centro artumą gamtai, formuojame plastišką erdvę panašią i verpetą - tarsi malūną įnešantį naujų vėjų ir atgaivinantį upę.
Projektas Nr. 20. Švenčionių Sausaslėnis šalia Kūnos upės aukštupio
Vilniaus dailės akademija
Projektą rengė: Simas Stonkus
Projekto vadovė: Architektas, projektų vadovas Artūras Burba, prof. Jūras Balkevičius
Projektuojamo edukacinio vaistažolių pastato vieta numatoma ant natūraliai susiformavusio šlaito. Išlenktos formos stiklinis fasadas atveria rytų pusės vaizdą į žemiau, lygumoje tekančią upę bei parką. Nuožulnus stogas ne tik plačiau atveria vaizdą į parko pusę bet tuo pačiu, leidžia surinkti daugiau natūralios dienos šviesos patalpoms viduje.
Projektas Nr. 21. Radviliškio miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas, bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas
Kauno technologijos universitetas
Projektą rengė: Eimantė Jautakytė, Aistė Kundrotaitė, Gintarė Marozaitė, Vėjas Ogintas
Projekto vadovai: Doc. Dalius Šarakauskas
Projektas yra kuriamas naudojantis naujojo urbanizmo idėjomis. Analizės metu buvo naudojamas Design thinking metodas, kuris leido pažvelgti į miesto problematiką kito žmogaus akimis. Taip pat atlikta analogų analizė padėjo lengviau išvystyti projekto viziją.
Vadovaujantis iškeltomis teritorijos ir miesto problemomis bei atliktomis analizėmis yra numatoma suformuoti pėsčiųjų alėja Vasario 16-osios gatvėje, ir sukurti galimybę įsikurti smulkiesiems verslininkams architektūrinę vertę turinčiuose pastatuose. Taip pat detalizuojamoje teritorijoje yra numatoma sutvarkyti aplinką, padaryti ją multifunkcinę, atraktyvią, pritaikytą įvairių žmonių poreikiams.
Siekiamas kompleksiškas funkcijų išdėstymas, numatant edukacines, pasyvias, aktyvias, kultūrines, komercines bei transporto infrastruktūsos zonas. Taip teritoriją siekiama paversti miesto identiteto simboliu, todėl yra numatomas lėtasis traukinukas, kuris įprasmintų miesto atsiradimą. Tai taptų tam tikru miesto simboliu. Taip pat detalizuojamaą teritoriją siekiama paversti inovatyvia, išmania bei modernia rėmėjų siūlomais produktais bei papildomomis inovatyviomis idėjomis.
Projektas Nr. 22. Hipodromo teritorija Butkelių rajone. Rekreacinis parkas
Kauno technologijos universitetas
Projektą rengė: Benas Kalinauskas, Jonas Kaluina, Guoda Majauskaitė, Eglė Steponavičiūtė, Justas Barauskas, Tomas Paškauskas, Elvinas Setkauskas
Projekto vadovas: docentas Martynas Marozas
Komanda, įvertinus teritoriją ir poreikius sukūrė naujos infrastruktūros ašis: tarp esamo pėsčiųjų tilto ir hipodromo tako bei tarp hipodromo tako ir kitoje upės pusėje esančios vasaros estrados.
Taip pat sukurti traukos centrai, suplanuota nauja rekreacinė erdvė, kuri tampa išskirtiniu parku su galimybe užsiimti aktyviu ir pasyviu poilsiu bei edukacinėmis veiklomis. Sklype suprojektuotas unikalus pastatų kompleksas bei rekreacinis parkas sukuria naują traukos centrą, kurio Lietuvos rytuose 70 kilometrų spinduliu nėra. Tai atveria dideles galimybes sparčiam ekonomiko iir turizmo augimui. Išsprendžiant užliejamos teritorijos klausimą suprojektuojamas pylimas, kuris visų pirma apsaugo nuo potvynių bei sukurią naują infrastruktūros ašį,kuri tarnauja kaip dviračių, pėsčiųjų takas. Tikimasi, kad rekreacinės teritorijos sutvarkymas Tauragės mieste atvers naujas ekonomikos galimybių.
Projektas Nr. 23. Multifunkcinė sporto arena, Taurgaės r.sav. Tauragės m., Bernatoniškų g.11
Kauno technologijos universitetas
Projektą rengė: Karolis Vaikšnys, Šarūnas Mikelaitis, Mylita Samoškaitė, Tomas Celencevičius, Pijus Stankevičius, Eimantas Kascenskas
Projekto vadovė: architektas, doc.Gintaras Balčytis
Projektuojama arena yra skirta ne tik sportui, bet ir statinys atitinkantis multifunkcinės arenos
poreikius, skirtas kasdieniam naudojimui. Čia žmonės galės ne tik sportuoti, bet ir žiūrėti kino filmus, užsiimti edukacine veikla, steigti startuolius, ugdyti miesto verslumą, pritraukti turistus, sportuoti sporto salėje ir užsiimti kita įvairia veikla. Taip siekiama pilnai išnaudoti arenos multifunkciškumą. Arenos lokalizacija sklype paremta esamų pastatų padėtimi. Rytinėje sklypo dalyje. Fasadai pasirinkti norint išgauti Tauragės upės vingius, taip sukuriant Tauragės miesto simbolį.
Arena pritaikyta paprastam vartotojui, koncentruojamasi į Tauragės jaunimą, bei žmones, kurie nori sportuoti. Pasirinkti inovatyvūs sprendimai: saulės baterijos montuojamos ant arenos stogo dangos, kurios ne tik gamina elektros energiją, bet ir naudojant saulės šilumą naudojama arenos vėsinimui vasarą ir šildymui žiemą neišskiriant anglies dvideginio. lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas, sukuriama rekuperacinė sistema, automatizuotas valdymas, išmanus arenos aikštelės LED apšvietimas, stiklinės aikštelės grindys, pasyvi saulės kontrolė, natūralios šviesos maksimalus išnaudojimas.
Projektas Nr. 24 Motiejaus Gustaičio gimnazijos patalpų, gimnazijos teritorijoje esančių pastatų ir parko teritorijos erdvių sutvarkymas
Aleksandro Stulginskio universitetas
Projektą rengė: Gabrielė Antanavičienė
Projekto vadovė: dėst. Aurelija Lozuraitienė
Rengiant gimnazijos teritorijos sutvarkymo projektą sukurtas takų tinklas, tenkinantis tranzitinius srautus ir rekreacinius poreikius. Atsižvelgiant į gimnazijos ir miesto bendruomenės poreikius projektuojamos erdvės, kuriose galės vykti įvairių pamokų užsiėmimai, universali pieva, amfiteatrinė auditorija, tinkama renginiams, šventėms, netradicinių dienų organizavimui. Sukurtos vaikų žaidimo aikštelės tinkamos skirtingoms amžiaus grupėms. Sukuriamas serpentininis takas, ramiam poilsiui ir turimų skulptūrų ekspozicijai. Ant Meškakalnio kalno suformuota aikštelė su apžvalgos terasomis, apžvelgti teritorijos peizažams. Aplink paliekami laisvi plotai, abiturentų ąžuolams sodinti. Tvarkomas lietaus vanduo, surenkant jį į formuojamą sausbalę su vandenį valančiais augalais. Teritorijoje suprojektuoti nauji pastatai sukūrė erdvę, kurioje buvo įrengtas vidinis kiemas. Skiriamas plotas specialiųjų poreikių lauko klasei. Priešais naują pastatą įrengiama reprezentacinė erdvė bei automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelės.
Projektas Nr. 25. Tauragės naujasis sporto kompleksas.
Klaipėdos valstybinė kolegija
Projektą rengė: Aurimas Einikis, Armantas Jurgelevičius, Airidas Keršis, Dovydas Janušas
Projekto vadovė: Jurgita Drizgaitė, Vilma Vaičekauskienė, Vida Ovaltaitė
Komanda pasirinko parengti Tauragės miesto sporto arenos projektą. Sporto arena
planuojama Žalgirių mikrorajone – tankiausiai apgyvendintoje teritorijoje Tauragės mieste.
Rengdami projektą vadovavomės Tauragės rajono savivaldybės suformuluota užduotimi.
Projekto tikslas – parengti Tauragės sporto arenos projektą, atitinkantį darnaus ir tvaraus
pastato koncepciją. Šiam tikslui pasiekti nusimatyti uždaviniai: esamos būklės analizė, analogų analizė, išanalizuoti, parinkti bei pritaikyti medžiagas, gaminius ir konstrukcinius sprendimus, atitinančius darnaus ir tvaraus pastato koncepciją; atlikti pastato atitvarų energetinius skaičiavimus.
Projektas Nr. 26. Švenčionių miesto bendro naudojimo teritorija
Klaipėdos valstybinė kolegija
Projektą rengė: Karolina Gedrimaitė, Greta Sakalauskaitė, Lukas Stirbys, Viktorija Petrulytė, Deividas Molis, Lukas Kasnauskas, Gabrielė Blažinauskytė, Naidželas Benetis, Mindaugas Eicinas
Projekto vadovė: Gražina Beniušienė
Švenčionys – Švenčionių rajono savivaldybės centras. Miestas rytų Lietuvoje, į šiaurės rytus nuo sostinės Vilniaus ir nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija nutolęs apie 5,5 km. Švenčionių rajono savivaldybės poreikis - sutvarkyti 15-20 ha neužstatytą teritoriją, kurioje būtų numatyta edukacinis-istorinis- informacinis – rekreacinis vaistažolių centras.
Pasirinkta teritorija seno sausaslėnio dugne, kuriame prasideda Kūnos aukštupys, o aplinkui kyla šlaitai bei aukštumos.Išanalizavus esamą situaciją, išskirtos pagrindinės zonos, kuriems reikalingi sprendimai. Visų pirma numatyti naujos autobusų stoties statybos vietą, o ir jos bei miesto centro saugų patekimą į parką, nes šalia viešosios erdvės judri Vilniaus gatvė. Įvertinus miesto istorinį išskirtinumą, esamą viešosios erdvės situaciją, kraštovaizdžio gamtinę teritoriją, komanda pasirinktoje teritorijoje įsipareigoja parengti urbanistinį projektą, išsaugant pabrėžiant turtingą gamtinę bei istorinę aplinką, išryškinant jos vertingąsias savybes, pritaikant gyventojų ir svečių poreikiams, įterpiant gamtinius rekreacinius elementus ir suteikiant kokybinę vertę.
Projektas Nr. 27. Plungės teritorija prie Palankės tvenkinio.
Klaipėdos universitetas
Projektą rengė: Viktorija Gričenaitė, Giedrė Leonikaitė, Juozas Zakarauskas, Nedas Stakutis, Robertas Trakšelys, Viktorija Bunkevičiūtė
Projekto vadovai: dr. Jevgenija Rutė, prof.dr. Petras Grecevičius.
KU komandos atlikti aplinkos tyrimai, vietos gyventojų, bei Plungės savivaldybės administracijos apklausa parodė, jog labiausiai Plungės miesto teritorijai ir jos gyventojams trūksta rekreacinės, edukacinės ir ekologiškos paskirties parko. Taip pat aktualios socialinės ir urbanistinės problemos. Šioms problemoms spręsti projektuojamas ekologiškos, sveikatingumo, išmaniosios, rekreacinės erdvės, kurios pagerins miesto gyventojų gyvenimą. Teritorija patraukli visoms amžiaus grupėms, bei skatins miestiečius ir miesto svečius „Čia“ užsukti su šeimomis. Teritorijos koncepcija pritaikyta šiandienos poreikiams. Projekto koncepcijoje siūloma daugybė inovatyvių/išmaniųjų technologijų. Palankės tvenkinio teritorijoje siūlomi KU komandos suprojektuoti Lietuvoje ir pasaulyje analogų neturintys išmanieji suoliukai. Tvenkinio ir skvero teritorijos praturtintos edukaciniais suoliukais, kurie paskatins įvairaus amžiaus grupėms žmonių domėtis menu, lavinti
protinius gebėjimus, ieškant menininko J.Bagdono kūrybos paveikslų. Bus įrengtas dviračių takas su Lietuvoje analogų neturinčia išmaniąja danga, naudojantis saulės energiją švies tamsiuoju paros metu. Aktyviąją zoną papildo išmaniųjų fontanų ir 7D holografinė meninė instaliacija.
Projektas Nr. 28. Babėnų šilo ir Babėnų karjero aplinka
Klaipėdos universitetas
Projektą rengė: Karolina Brundzaitė, Kamilė Vaičiūnaitė, Karolina Gerikaitė, Kotryna Būdvytytė, Monika Veliūtė, Eimantas Čivilis, Mangirdas Jokubauskas
Projekto vadovai: prof.dr. Petras Grecevičius, doc. Jonas Abromas, lekt. Aurelija Jankauskaitė
Darbe Babėnų šilo teritorija išanalizuota ir išsiaiškinta pagrindinės problemos šioje teritorijoje. Įvertinta teritorijos infrastruktūra ir jos ryšys su Kėdainių miestu bei aplinkinėmis teritorijomis. Ši teritorija siejasi glaudžiai ir yra pamėgta kėdainiškių, bet pastebėta, kad atvykusiems iš toliau trūksta automobilių stovėjimo vietų. teritorija buvo nagrinėta gyvai, atliktos fotofiksacijos ir tokiu būdu atlikta gamtinė bei vizualinių ryšių analizė.