DELFI redakciją pasiekė sunerimusių Senosios Šeškinės gyventojų skundas, jog būsimas projektas rajonui suteiks daugiau žalos negu naudos. Gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę siekdami, jog projektas jeigu nebūtų nutrauktas, tai bent jau būtų vystomas pagal visus reikalavimus ir gyventojų keliamas sąlygas.
Vietiniai atkreipė dėmesį, jog Siesikų g. teritorija patenka į zoną, kurioje negali būti didinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės teritorijų užstatymo intensyvumas. Tai reikštų, jog Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams.
Gyventojai taip pat nerimauja, jog atsirastų ir katastrofos grėsmė, kuri keltų realų pavojų žmonių gyvybei bei jų turtui, mat vietovė yra ant aukšto ir stataus šlaito, nėra vandens nutekėjimo sistemos, todėl atsiranda didelė nuošliaužų tikimybė.
Žmonės teigia, jog valdžiai nereaguojant į jų skundus bei prašymus, tai iššauks neigiamą gyventojų požiūrį ir nepasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybe. Anot gyventojų, dabartinė kvartalo infrastruktūra nepritaikyta tokiam dideliam gyventojų skaičiaus padidėjimui, todėl tai sukeltų socialinį šoką. Žmonės sako, kad savivaldybė iki šiol nesprendė rajono įsisenėjusių transporto, nesaugumo ir leistinas normas viršijančio triukšmo problemų.
Senosios Šeškinės bendruomenės feisbuko puslapyje rašoma, kad savivaldybė neatsižvelgė į jokius bendruomenės pasiūlymus ir neatsakė į jokius klausimus. Gyventojai kaltina savivaldybę korupciniu susitarimu ir užtikrina, kad vietos bendruomenė kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.
Teritorijai numatytas intensyvus užstatymas
Vilniaus vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad Siesikų g. Teritorijoje, kurioje ir vystomas naujas projektas, anksčiau buvo pramonės įmonė, kuri buvo nugriauta ir ten buvo numatyta statyti gyvenamuosius kvartalus.
Anot jo, tai buvo numatyta ir naujausiai galiojančiame Vilniaus bendrajame plane – tai yra intensyvaus užstatymo gyvenamoji teritorija. Kai vystytojas įsigijo teritoriją, parengė projektinius pasiūlymus ir pateikė Plėtros departamentui, kuris juos perdavė Architektų sąjungos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai.
Architekto teigimu, šiai teritorijai skiriama daug dėmesio, kadangi tai yra ir Neries šlaitai, Šeškinės kalnas, matoma nuo Gedimino kalno ir apskritai panoramai labai svarbi vieta, svarbi ir kaimynystė, kuriai būdinga mažaaukštė statyba ir daug žalių zonų. Pasak jo, namai projektuojami taip, kad įsilietų į senų gyvenamųjų namų kvartalą.
„Šalia esančių senų, penkiasdešimtaisiais statytų namų, gyventojai, natūraliai nenori, kad jų gyvenamoji aplinka keistųsi. Jie ginčyja tai, kad atsirastų greta statybos, daugiau gyventojų. Bet tiek mes, tiek vystytojai dirbam pagal teisės aktus ir tą klausimą ne kartą svarstėm. Vystytojas kartu su tuo projektu daug investuos į aplinkos pagerinimą, infrastruktūros sutvarkymą“, – aiškina M. Pakalnis.
Pašnekovas tikina, kad kartu su vystytojo atliekamu darbu, prisijungs ir stadiono investicijos. Jis taip pat užtikrina, kad į gyventojų pageidavimus atsižvelgiama bet kokiu atveju, o teigti, jog nebuvo paisoma jų nuomonės, būtų nesąžininga.
„Infrastruktūra tvarkysis, rekreacinės erdvės, gatvės atsinaujins. Atsiras geresnės susisiekimo galimybės. Šias problemas žmonės taip pat kėlė ir į jas atsižvelgta. Sakyti, kad toje vietoje išvis nieko nebūtų galima statyti arba statyti tik trijų aukštų namus, mūsų supratimu, yra neadekvatu. Vis dėlto, tai yra konversinė teritorija, prie didelių transporto magistralių. Čia yra pozityvus pavyzdys, kaip pramoninis rajonas virsta gyvenamuoju. Manau, kad tam tikras kompromisas buvo rastas, nes ir vystytojas negalėjo įgyvendint visko, ko jis norėjo, o turėjo įsiklausyti į kaimynines bendruomenes“, – aiškina architektas.
Pasak jo, gyventojai neturėtų nerimauti dėl nuošliaužų ar kitų pavojų gyvybei bei turtui, nes visi šie dalykai yra ir bus sprendžiami inžinierių bei kitų specialistų.
Turėtų atnešti teigiamų pokyčių
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros vadovas Mindaugas Statulevičius mano, kad galbūt toje teritorijoje būtų tikęs šiek tiek kitoks projektas, tačiau reikia tikėtis, jog pokyčiai bus į gerą ir atneš naudos abejoms pusėms.
„Aš manau, kad šiai vietai tas projektas yra šiek tiek intensyvus, tuo labiau, kad jis turi tam tikrų transporto iššūkių. Kiek žinau, aplinkiniai žmonės yra susivieniję ir ketina neleisti važiuoti pro jų individualių namų kvartalą, todėl vystytojas turėjo apgalvoti atskirus inžinerius sprendimus, kad gyventojai galėtų nusileisti nuo Šeškinės kalno. Taip, ten yra tam tikras aukštingumas, bet jis neviršija leistino toje vietoje. Čia galbūt susiduriame su ta situacija, kad žmonės yra pripratę, jog nieko nėra, ir dabar kažkas pradeda keistis. Tai mieste tokių daug turime pavyzdžių. Aš tik manau, kad kiekvieną tokį aspektą reikia individualiai aptarti ir galbūt vystytojai gali tam tikrus sprendinius pakoreguoti atsižvelgdami į bendruomenės reikalavimus“, – tvirtina pašnekovas.
Anot jo, Šeškinei, gana didelei miesto daliai, kurioje ilgą laiką nė vieno naujo gyvenamojo projekto nebuvo, gyvybingumui ir naujų gyventojų pritraukimui, darželių, mokyklų, kitų paslaugų atsiradimui, toks projektas yra visai reikalingas. M. Statulevičiaus teigimu, kategoriškas nusistatymas šiuo metu galbūt nėra labai konstruktyvus, kai patys gyventojai dažnai skundžiasi, kad Šeškinėje niekas nėra daroma.
„Aš manau, kad tai vietai galbūt galėjo atsirasti kitoks projektas, bet kadangi jis nepažeidžia miesto poreikių, gal galėtų savivaldybė įsijungti ir paaiškinti gyventojams, kuo vystytojas gali pagerinti aplinką. Galbūt atsiras naujas parkas ar dviračių takas. Nežiūrėkime į situaciją taip, kad dabar atsiras naujas tūris, kuris užstos viską – gyvendami mieste mes negalime privatizuoti vaizdo. Jeigu ten numatyta, kad ten gali būti užstatoma, tvarkoma teritorija, tai natūralu, kad ten visą gyvenimą nebus tuščia“, – aiškina M. Statulevičius.
Žada išspręsti susisiekimo problemas
„Realco“ atstovė komunikacijai Kristina Grubliauskaitė-Svitojė teigia, kad plėtodama projektą bendrovė ketina rekonstruoti Siesikų gatvę įrengiant naują dangą, lietaus surinkimą, gatvių apšvietimą bei šaligatvius. Planuojama ties kvartalu nutraukti transporto eismą kelio ženklais ir panaikinti eismo kryptį miesto link, įrengti žiedinę sankryžą, iš kurios bus galima išvažiuoti į Ukmergės g.
Bendrovė taip pat pažada, kad rekonstruos skersgatvį tarp Siesikų ir Deltuvos gatvių įrengiant naują dangą, lietaus surinkimą, gatvių apšvietimą bei šaligatvius. Bus atnaujintos pėsčiųjų judėjimo trasos: rekonstruojama perėja link autobusų stotelės, papildomai įrengiamos naujos perėjos ir pėsčiųjų takai, pritaikyti neįgaliesiems.
„Norėtume nuraminti gyventojus, kad nėra pagrindo nerimauti, nes projektavimo procese visos inžinerinės bei susisiekimo projekto dalys yra rengiamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės įmonių (atsakingų už atitinkamas inžinerines sritis: vandentiekis, nuotekos, gatvės ir t.t.) išduotas projektavimo sąlygas. Parengtas projektas taip pat yra tikrinamas aukščiau minėtų organizacijų kurios rūpinasi ir užtikrina, kad projektas būtų sklandžiai integruojamas į esamą miesto infrastruktūrą. Taip pat esant poreikiui yra gerinama esama miesto infrastruktūra, kaip ir šiuo atveju bus atliekami aukščiau minėti darbai. Įgyvendinus šį projektą susisiekimas, pėsčiųjų bei dviratininkų saugumas ženkliai pagerės esamiems bei būsimiems gyventojams“, – tvirtina įmonės komunikacijos atstovė.