Nepaisant apribojimų, dalis Lietuvoje nupirkto NT – rusų ir baltarusių: kokį turtą ir kur jie renkasi

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, įvairiapusį agresijos poveikį pajuto šalys kaimynės, taip pat ir Lietuva. NT rinkoje jis pasireiškė per imigrantų iš rytų skaičiaus augimą ir jų aktyvumą būsto nuomos segmente. Butus Lietuvoje, ypač Vilniuje, nuomojosi ne tik nuo karo bėgantys ukrainiečiai, bet ir savo šalis palikę baltarusiai ir rusai. Dalis jų Lietuvoje pasiliko ir praėjus kuriam laikui reiškia norą NT mūsų šalyje įsigyti. Kai kuriems, nepaisant tam tikrų teisinių apribojimų, tai padaryti pavyko, daugiausia Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje.

Registrų centro duomenimis, Rusijos piliečiai šiemet per pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais Lietuvoje įsigijo 119 butų, 20 gyvenamųjų namų ir 58 žemės sklypus. Pernai per analogišką laikotarpį jie įsigijo 138 butus, 34 namus ir 68 žemės sklypus. Per visus 2022 metus jie įsigijo 279 butus, 63 namus ir 131 žemės sklypą.

Registrų centras informuoja, kad daugiausiai NT objektų Rusijos piliečiai įsigyja Vilniaus miesto savivaldybėje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, Vilniaus rajono savivaldybėje, Visagino savivaldybėje.

Baltarusijos piliečiai šiemet per pirmąjį pusmetį pirkimo ir pardavimo sandoriais Lietuvoje įsigijo 118 butų, 17 gyvenamųjų namų ir 34 žemės sklypus. Pernai per analogišką laikotarpį jie įsigijo 72 butus, 12 namų ir 38 žemės sklypus. Per visus 2022 metus jie įsigijo 185 butus, 29 namus ir 89 žemės sklypus.

Daugiausia NT objektų Baltarusijos piliečiai įsigyja Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Šalčininkų rajone.

Registrų centras akcentuoja, kad šioje statistikoje yra sandoriai, kai Rusijos ar Baltarusijos piliečiai įsigijo ne mažiau kaip pusę NT objekto.

Renkasi jiems patogią infrastruktūrą