Viena populiariausių investicijų – būstas, skirtas nuomoti
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas, NT ekspertas Marius Čiulada „Delfi“ konferencijoje „Mano investicija“ paaiškina, kad investicijos į NT gali būti kelios. Pirmiausia, investicija yra didelių NT projektų vystymas, daugiabučių statyba ir butų juose pardavimas. Tačiau taip pinigus investuoja dideli rinkos dalyviai – NT bendrovės. Kita alternatyva, kaip galima investuoti į NT, – skirti lėšas dideles pajamas generuojantiems pastatams, paprastai tai yra komercinės paskirties projektai arba projektai, kurie vystomi nuomoti, pavyzdžiui, biurų pastatai, nuomoti skirti daugiabučiai. Šioje kategorijoje, pasak M. Čiulados, taip pat „žaidžia“ juridiniai asmenys.
Fiziniai asmenys arba, kitaip sakant, paprasti gyventojai, kurie nori investuoti į NT, gali rinktis iš kelių alternatyvų.
„Šiuo metu po truputį populiarėja sutelktinio finansavimo fondai ir kitos panašios investavimo į NT platformos, tačiau vis dėlto lietuviui labiausiai suprantama ir mėgstamiausia investicija yra butas, skirtas nuomoti. <...> Tokia investicija yra aiški, konkreti, ji niekur nedingsta, o ir investicijos vertė, grąža labiau prognozuojama. Be to, visi gali užsiimti NT nuoma ir generuoti stabilias nuolatines pajamas“, – investavimo į NT galimybes išvardija pranešėjas.
M. Čiulados teigimu, planuojant investuoti į NT, pirmiausia reikia nuspręsti, kuriame Lietuvos mieste žmogus norės tai daryti. Labiausiai užtikrinta investicija, anot NT eksperto, yra butas Vilniuje.
„Vilnius yra tvariausią NT dinamiką demonstruojantis Lietuvos miestas. Pastaruosius 10 metų jis tik auga: pagausėjo 36,5 tūkst. gyventojų. Ir tai yra esminis NT nuomą ir naują statybą skatinantis veiksnys. Sostinėje gyvena ir apsigyvena studentai, dirbantys jauni specialistai, ekspertai iš užsienio valstybių: šiuo metu į sostinę persikrausto gyventi nemažai naujakurių iš Baltarusijos, Ukrainos. Iš pradžių jie dalyvauja nuomos rinkoje, o vėliau ir būstų pirkimo bei pardavimo rinkoje“, – tikina M. Čiulada.
Vilniaus būsto nuomos rinka išlieka aktyvi
Prasidėjus pandemijai buvo prognozių, kad NT rinka ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje patirs didelių sunkumų, tačiau, kaip tikina M. Čiulada, matėme, kad įvyko atvirkščiai: karantinas, gyventojų finansinė situacija paskatino juos pirkti pirmąjį arba erdvesnį antrąjį būstą, ir aktyvumas NT rinkoje ne tik nesumažėjo, bet ir nenumaldomai išaugo.
„Augo pardavimai, augo kainos, taip pat ir nuomos sandorių daugėjo. Kalbant apie kainas, pastaruosius 10 metų jos augo apie 5–6 proc. per metus. Rinka buvo ir yra saugi, tvari, tačiau, negana to, pastaruoju metu matome žymų NT kainų augimą. Nuomos rinkoje pokyčiai vyksta lėčiau, todėl šiemet nuomos pajamingumas bus mažesnis nei įprasta“, – konferencijoje kalba pranešėjas.
NT ekspertas paaiškina, kad tradiciškai nuomos pajamingumas per metus gali siekti apie 5 proc., tačiau šiemet dėl esamos situacijos NT rinkoje jis bus apie 0,3 proc. mažesnis. Bet, pasak M. Čiulados, tai nėra žymus nuomos pajamingumo kritimas, ir tai rodo didžiųjų rinkos dalyvių elgesys.
„Vilnius sulaukia vis daugiau institucinių būsto nuomos rinkos žaidėjų. Prieš kelerius metus buvo tik keli vystytojai, kurie plėtojo daugiabučius, skirtus tik nuomoti, o štai dabar skaičiuojama, kad 2022 metais Vilniaus NT rinkoje turėtų atsirasti apie 1000 naujų nuomojamų butų, kuriuos nuomos įmonės“, – pasakoja M. Čiulada.
Palygino tris nuomojamų butų pavyzdžius
Dauguma nuomojamų butų Vilniaus NT rinkoje pasiūlo fiziniai asmenys: tie, kurie specialiai perka butą ir jį nuomoja, arba tie, kurie įsigyja kitą būstą, o senąjį nuomoja. M. Čiulados teigimu, labai svarbu, kad šie butai būtų nuomojami legaliai.
Investicija į NT, skirtą nuomoti, – užtikrinta. Pasak M. Čiulados, ji bet kokiu atveju suteiks mažesnių ar didesnių pajamų, o, svarbiausia, neleis pinigams nuvertėti. Ekspertas konferencijoje paaiškino, kaip apskaičiuoti būsimą grąžą iš NT nuomos, ir paneigė mitą, kad daugiausia uždirbsite nuomodami naujos statybos būstą miesto centre.
„Kad būtų lengviau suprasti, kada kokią grąžą galima gauti iš buto, skirto nuomoti, panagrinėkime tris pavyzdžius Vilniuje. Pirmiausia, apsibrėžkime taisykles – nusistatykime prielaidas, kad būtų galima kuo tiksliau modeliuoti situacijas. Taigi, pirmoji prielaida: realios metinės pajamos turėtų būti skaičiuojamos atimant dviejų trijų mėnesių nuomos pajamas dėl planuojamų ir privalomų NT mokesčių, pajamų iš veiklos mokesčių, reikia turėti omenyje, kad turtas nusidėvi ir gali reikti vieno mėnesio nuomos pajamas skirti jam remontuoti. Taip pat skaičiuodami naudojame gana nuosaikią nuomos kainą ir traktuojame, kad turtas išnuomotas visus metus, nuolat gaunamas nuomos mokestis ir taip mums sekasi 25 metus, po kurių turtą sėkmingai parduosime“, – sąlygas įvardija M. Čiulada.
Pašnekovas tęsia, kad pirmasis turto nuomos pavyzdys – butas Senamiestyje. Jis nedidelis, 2 kambarių, kaina – 165 tūkst. eurų. Jeigu jam nupirkti bus prašoma banko kredito, tokiu atveju M. Čiulada ragina skaičiuoti, jog pirkėjo pradinis įnašas turi būti ne 15 proc., o 30 proc., remiantis Lietuvos banko pakeitimais, turint omeny antrąjį kreditą, įsigaliosiančiais nuo 2022 metų vasario 1 dienos.
„Sakykime, kad tokio turto nuomos kaina bus 600 eurų pirmais metais ir ji augs po 2 proc. kasmet, kaip ir turto vertė. Kreditas – 25 metams, ir po 25 metų mes tą butą parduodame jau už 265 tūkst. eurų. Ką sako skaičiai? Tokio buto nuomos bendras pelningumas 4,4 proc., šiuo metu tokie skaičiai yra realūs. Grynasis pelningumas, atskaičius mano minėtą nusidėvėjimą ir pan., jau yra 3,6 proc. Skaičiuojame toliau: jeigu tą butą mes pirkome nuosavomis lėšomis, tai jo pelningumas, skaičiuojant 10 mėn. pajamas, yra 5,9 proc. O jeigu skolinomės, tai pajamingumas yra jau 7,8 proc.“, – skaičiuoja NT ekspertas.
Pranešėjo teigimu, tokie skaičiai rodo, kad bent jau šiuo metu, kai kredito pinigai gana pigūs, skolintis iš banko NT investicijai apsimoka.
Kitas ir šiomis dienomis gana populiarus nuomojamo būsto pavyzdys – 2 kambarių senos statybos butas viename iš Vilniaus senų miegamųjų rajonų. Jo kaina – 79 tūkst. eurų, nuomos kaina, tikėtina, – apie 400 eurų.
„Skaičiuojame, kad turto vertės metinis augimas yra 2 proc., tai po 25 metų butą parduosime už 127 tūkst. eurų, o jo bendras pelningumas jau 6,1 proc., kitaip tariant, kuo prastesnis, paprastesnis turtas, tuo jo pelningumas didesnis. Grynasis nuomos pajamingumas šiuo atveju gali būti apie 4,6 proc., o vidutinė nuosavo kapitalo grąžos norma yra 7 proc., jeigu perkama be paskolos, jei su – net 9,9 proc. nuosavo kapitalo pelningumas“, – skaičiuoja NT ekspertas.
Pirkėjas turi būti nusiteikęs visiems scenarijams
Trečias investavimo į NT pavyzdys – remontuotinas mažas vieno kambario su balkonu butas Naujamiestyje, kurio kaina yra apie 45 tūkst. eurų. Tokio buto nuomos kaina, pasak M. Čiulados, galėtų būti 320 eurų.
„Skaičiuojant, kad metinis turto vertės prieaugis yra 2 proc., tokį NT po 25 metų galima parduoti už 88 tūkst. eurų. Nuosavo kapitalo pelningumas, jeigu neimama paskola, yra 7,8 proc. <...>. Įsigyjant butą su paskola, nuosavo kapitalo pelningumas siekia 10,3 proc.“, – skaičiuoja M. Čiulada.
Taigi, pasak NT eksperto, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, galima sakyti, kad kuo daugiau dėmesio ir pastangų reikalauja turtas, tuo grąža iš jo nuomos ir pardavimo yra didesnė.
„Žinoma, kiekvienas turi nuspręsti, kur jis nori ir gali investuoti, dar svarbu žinoti, kad kiekvieną atvejį reikia sverti, jo grąžą skaičiuoti individualiai“, – pabrėžia M. Čiulada.
Visą M. Čiulados pranešimą žiūrėkite ČIA.
Atsakomybę ne tik sau, bet ir visai NT rinkai investuojant į nuomojamą būstą akcentuoja ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Jis sako, kad dabartinė situacija būsto rinkoje atrodo palanki tokiai investicijai, tačiau reikia nepamiršti, kad taip mąstančių yra daugiau.
„Šiuo metu yra gana didelis tikėjimas NT kainų augimu ir labai sunku įsivaizduoti scenarijų, kad staiga tas tikėjimas išgaruotų. Kita vertus, šiuo metu pirkti NT gali būti gana rizikinga, nes vis daugiau žmonių dabartines kainas vertina neigiamai“, – teigia A. Antanavičius.
Tačiau, pašnekovo teigimu, investuotojai į nuomojamą butą dažniausiai yra gyventojai, perkantys nebe pirmą būstą, o jų nusiteikimas rizikuoti – didesnis.
„Jie labiau orientuojasi į šiandienę rinkos situaciją. O ji tokia, kad auga pinigų kiekiai, lengvas paskolų prieinamumas, kyla būsto kainos, ir tai investuotojams taip pat naudinga, nes nupirkto buto, skirto nuomoti, kaina augs, o jeigu taip ir nenutiks, tai bent jau generuos nuomos grąžą. <...>. Bet kuriuo atveju tokia situacija asocijuojasi jau su spekuliatyvia rizika <...> ir kartais pasiseka, kartais ne“, – paaiškina NT analitikas.
Pašnekovo teigimu, pirkėjas, kuris nusprendžia investuoti į butą, skirtą nuomoti, turi būti pasiryžęs visiems scenarijams: kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi, kai kuriais atvejais ir drastiškai. Todėl tie investuotojai, kurie ryžtasi pirkti būstą ir jį nuomoti, imdami banko kreditą turi būti įvertinę savo galimybes kurį laiką dengti paskolą savomis lėšomis ir pan.
„Kita vertus, kalbant apie Vilniaus arba Kauno NT rinką, nuomos segmentas čia gana stiprus, miestai auga, tad perspektyva pirkti butą ir jį nuomoti šiuose miestuose atrodo gana saugi. Bet, kaip ir sakiau, gyvename neramiais laikais ir nežinome, kaip situacija klostysis po pusmečio ar metų, todėl visos investicijos turi būti pamatuotos“, – pabrėžia A. Antanavičius.
Rinką reikėtų vėsinti
Augant lūkesčiams, kad butų kainos kils, ir susidomėjimui investavimu į butą, kuris bus nuomojamas, formuojasi gana pavojinga NT rinkos aplinka. A. Antanavičius sako, kad gyventojų, norinčių investuoti į NT, skubėjimas ir godumas gali lemti, jog rinkoje NT kainų burbulas sprogs. Todėl Lietuvos banko įvesti pakeitimai antros būsto paskolos gavėjams (antrai NT paskolai nuo kitų metų vasario 1 dienos bus reikalaujama 30 proc. pradinio įnašo) yra reikalingi, tačiau galbūt nepakankami.
„Turėsime godumo rezultatą: „Jeigu visi aplinkui taip lengvai uždirba, kodėl aš negaliu?“ Ir tada kiekvienas pradeda galvoti apie lūkesčius, savo gerovę, daugiau skolinasi, daugiau perka ir patys sukelia tą kainų kilimą. Tai yra NT kainų burbulo apraiškos, o pirmo būsto pirkėjai lieka už borto, nes neįperka turto. Taigi reikėtų kreipti daugiau dėmesio, kaip vėsinti rinką. Ne pirmo būsto paskolos sąlygų keitimas rinką kažkiek atvėsins, tačiau, manau, tai gana silpna priemonė. Štai Didžioji Britanija, norėdama sustabdyti NT kainų burbulo formavimąsi, patvirtino, kad ne pirmo būsto pirkėjai, perkantys turtą nuo 125 tūkst. svarų, turi mokėti sandorio mokesčius, kurie yra gana reikšmingi, – gali sudaryti net iki 10 proc. sandorio sumos. Toks sandorio mokestis priverčia pagalvoti, ar verta pirkti trečią, ketvirtą ar penktą būstą, nes nuo kiekvieno pirkinio reikės sumokėti gana solidžią sumą“, – aiškina NT analitikas.
Pašnekovas priduria, kad Lietuvoje NT rinką gali atvėsinti ir didesni NT mokesčiai, dėl kurių šiuo metu yra svarstoma.
Visus konferencijos „Mano investicija“ pranešimus galite rasti ČIA.