Nebeturi, kur statyti automobilio nemokamai
Perkant butą, didžiuliu privalumu tampa tas daugiabutis, kuris stovi šalia bendros automobilių stovėjimo aikštelės. Tokiu atveju pirkėjas gali nepirkti vystytojo parduodamos automobilio vietos ir savo transporto priemonę palikti bendroje aikštelėje. Tačiau gali nutikti taip, kad bendro naudojimo aikštelė bus apmokestinta jos savininko.
Apie tokį galvos skausmą pasakoja „Delfi Būstas“ skaitytoja Akvilė. Moteris pasakoja, kad vieną rytą rado savo automobilį jau mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Vilniuje, Žalgirio g. 92 komercinės ir gyvenamosios paskirties namo kieme esančioje aikštelėje vieną dieną, balandžio mėnesį, ties įvažiavimais iš abiejų pusių prasidėjo nesuprantami remonto darbai. Tuo metu man atrodė, kad gal tvarko trinkeles ar kažkokius vamzdžius. Po gal poros savaičių paaiškėjo, kad statomi užtvarai su „kasa” mokėjimui“, – rašo skaitytoja ir priduria, kad gyventojai dėl minėtos problemos kreipėsi į namo administratorių UAB „Ozo miestas“, tačiau pagalbos nesulaukė.
Panašia automobilių stovėjimo vietos apmokestinimo tvarkos istorija dalijasi ir skaitytojas Deividas. Vaikinas pasakoja, kad nemokamai statyti savo automobilį prie namų, esančių Vilniaus centrinėje dalyje, jis galėjo neilgai.
„Tiesiog stovėjimo vietas Vilniaus miesto savivaldybė apmokestino. Dabar, norėdami statyti automobilį, turime susimokėti metinį mokestį – pirkti leidimą statyti automobilį“, – sako Deividas.
Aikštelė priklauso privačiai bendrovei
Šios dvi skaitytojų istorijos, nors ir panašios, tačiau skiriasi. Pirmuoju atveju, name, kuriame gyvena Akvilė, gyventojai turėjo galimybę įsigyti automobilio stovėjimo vietą, arba kurį laiką statyti automobilį bendro naudojimo aikštelėje. „Delfi Būstas“ išsiaiškino, kad aikštelė, esanti Žalgirio g. 92, gyventojams nepriklauso. Užtvarai įrengti UAB „Vadula“ priklausančioje aikštelėje, šalia NT bendrovės „Inreal“ valdomo verslo centro „BH92“. UAB „Vadula“ yra įmonė-turto savininkė, jai priklauso ir verslo centras. UAB „Vadula“ yra sudariusi sutartį su „Inreal valdymu“ dėl valdymo paslaugos teikimo. Pasak „Inreal valdymo“ NT valdymo departamento vadovo Agniaus Tamošaičio, sprendimas užtverti aikštelę priimtas dėl verslo centro nuomininkų skundų, kad jiems nelieka vietos pasistatyti automobiliams.
„Automobilių stovėjimo aikštelių automatiniai užtvarai su numerių nuskaitymu yra įrengti šalia gyvenamojo–komercinio komplekso Žalgirio g. 92, UAB „Vadula“ priklausančioje aikštelėje. Užtvarų įrengimas buvo suderintas su visomis derinančiomis institucijomis, kurios išduoda sutikimus tokių užtvarų įrengimui. Taip pat apie vykdomus darbus buvo pranešta gyvenamosios pastato dalies administratoriui UAB „Ozo miestas“. Automatinius užtvarus nuspręsta įrengti, nes aplink esančiose teritorijose vyksta daug statybų, kurių darbuotojai stato automobilius aplinkinėse aikštelėse. Dėl padidėjusio automobilių stovėjimo aikštelių užimtumo tapo sudėtinga pasistatyti automobilį mūsų valdomo verslo centro „BH92“ nuomininkams, kurių patogumui ir buvo įrengti automatiniai užtvarai su numerių nuskaitymu. Norėčiau pabrėžti, kad ši užtvarų sistema leidžia nemokamai iki 30 min. naudotis parkavimo aikštele visiems atvykstantiems – tiek pašto kurjeriams, maisto tiekėjams, tiek ir gyventojams, kurie gali privažiuoti ir iškrauti ar sudėti daiktus į automobilius“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Skatina darnų judumą
Kaip jau buvo minėta, daugiabutį Žalgirio gatvėje administruoja UAB „Ozo miestas“. Namo vadybininkas Algis Seniūnas „Delfi Būstas“ sakė, kad informacija, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, yra skelbiama Registrų centre.
„Aš negaliu atsakyti, kas kaip galvojo, bet dokumentuose galima matyti, kad tai, kam priklauso aikštelė, nėra visiškai nauja informacija. Tiesiog kol ji buvo neužtverta, tai gyventojai ja naudojosi. Mes ne taip seniai pradėjome administruoti šį daugiabutį, todėl informacijos, kiek kas žinojo, neturime. Gal statytojas informavo, gal ne“, – sako A. Seniūnas.
Pasak pašnekovo, informacija apie aikštelę gyventojams suteikta tiek, kiek neprieštarauja asmens duomenų apsaugai. A. Seniūnas akcentuoja, kad aikštelę tvarko jos savininkas nustatyta tvarka.
Pats daugiabutis, esantis Žalgirio gatvėje, yra komercinės-gyvenamosios paskirties. Kaip „Delfi Būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, pagrindinė pastato paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Pirkdami jame butą gyventojai galėjo įsigyti ir automobilio stovėjimo vietą, esančią garaže. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas Žalgirio g. 92 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos sutartimi juridinis asmuo.
„Savivaldybės administracija neišdavė leidimų įrengti techninių eismo reguliavimo priemonių (pakeliamų svirčių ir kuoliukų) Žalgirio g. 92, kadangi Savivaldybės administracijos leidimo šiuo atveju tam nereikia. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. suderinto techninių eismo reguliavimo priemonių (pakeliamų svirčių ir kuoliukų) įrengimo projektą Žalgirio g. 92“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Atsakyme tęsiama, kad nuo sausio 1 d. daugelyje Vilniaus gatvių keitėsi rinkliavos zonų ribos. Kai piko metu stovėjimo vietų užimtumas viršija 85 proc., tokios vietos natūraliai nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos, parkavimas vyksta chaotiškai. Maždaug penktadalį automobilių srauto sostinės senamiestyje sudaro būtent vietos automobiliui ieškantys vairuotojai.
„Vietinės rinkliavos įvedimo tikslas yra išlaikyti tolygų parkuojamų automobilių pasiskirstymą bei skatinti vairuotojus rinktis kelionėms ne tik automobilius. Iš esmės rinkliavos zonų pokyčiais siekiame ne tik reguliuoti eismo srautus, netvarkingą automobilių statymą centro prieigose ir kitose miesto vietose, o ir daugiau erdvės suteikti pėstiesiems, dviratininkams, mažinti triukšmo lygį mieste, oro taršą, asmeninio transporto naudojimą, skatinti alternatyvius keliavimo būdus, taip įgyvendinant miesto darnaus judumo plano tikslus“, – rašoma laiške.
Pataria pasidomėti, koks leidžiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius
Gyventojai, ypač vilniečiai, dažnai susiduria su automobilio statymo šalia savo namų problemomis. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, pirkėjas, prieš įsigydamas būstą, turėti pasidomėti automobilio statymo galimybėmis kiekviename mikrorajone. Anot pašnekovo,Vilnius yra suskirstytas į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus, kurie galioja naujai statomiems projektams. Pagal juos yra nustatyti minimalūs automobilių statymo vietų reikalavimai. Žinoma, statytojas gali įrengti ir daugiau parkavimo vietų.
„Vystytojai, statydami daugiabučius ar administracinius pastatus skirtingose miesto vietose, žino, kad jiems priklauso skirtingas parkavimo vietų įrengimo skaičius. Reiškia, kuo arčiau centro statai, tuo mažiau parkavimo vietų reikia įrengti. Pavyzdžiui, vienam butui Senamiestyje užtenka puse parkavimo vietos, kitaip sakant, dviem butams – viena parkavimo vieta. Statant Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose ir pan. – 0,75, likusi miesto dalis – vienam butui viena vieta. Tai prieš perkant reikia pasidomėti, koks parkavimo normatyvas yra taikomas, kad nebūtų vėliau nesusipratimo“, – pažymi M. Statulevičius.
Pašnekovas tęsia, kad nors tai minimalūs parkavimo reikalavimai, vystytojai dažniausiai stengiasi pernelyg nuo jų nenukrypti. Žinoma, būna projektų, dažniausiai prabangesnių, kai vystytojas įrengia daugiau automobilių stovėjimo vietų.
„Iš tikrųjų, žmonės tų parkavimo vietų neišperka, kurios yra pastatomos. Jie ieško pigesnių alternatyvų, galbūt kažkur gatvėje pasistatyti, įsigyti gyventojo parkavimo leidimą, jei būstas yra centrinėje miesto teritorijoje. Ir žmonės neperka požeminio parkingo. Bet būstai parduodami dar kartą, atsiranda kitų poreikių ir kyla konfliktų, kad gyventojai neturi, kur statyti“, – sako specialistas.
Ragina keisti automobilį į kitas alternatyvas
Su automobilių statymo problema susiduria ir senų daugiabučių gyventojai. Pasak M. Statulevičiaus, tais laikais, kai buvo statomi senieji mikrorajonai, poreikio dideliam automobilių statymo vietų skaičiui nebuvo, tačiau dabar, situacijai kardinaliai pasikeitus, žmonėms tenka ieškoti kitų alternatyvų, kur pastatyti automobilį, kai jis nebetelpa bendroje, prie namo esančioje aikštelėje.
„Žmonės turi ne po vieną automobilį, šeimos gausėja, poreikis automobiliams yra išaugęs. Tai kažkas įpratęs statyti žaliojoje zonoje užimtame sklype ar pan., bet tų galimybių vis mažėja, nes ir laisvų plotų mieste mažėja. Sklypai būna suplanuojami, ten statomi pastatai, gali būti ir mokyklos, ir darželiai, gali būti ir parkingo daugiaaukščiai projektai, tie patys daugiabučiai. Tai tiesiog tie plotai, seniau buvę apleisti, dabar urbanizuojami“, – aiškina pašnekovas.
Jis tęsia, puikus tokio proceso pavyzdys yra Šnipiškės, kuriose ilgą laiką nevyko statybos, buvo sklypai, kuriose buvo duobėtos parkavimo aikštelės.
„Dabar ten susiformuoja sklypai, atsiranda mokamos aikštelės, žmonėms tai tampa neįprasta. Ir atsiranda konfliktų“, – priduria M. Statulevičius.
Pašnekovas tikina pastebintis, kad iš pradžių gyventojai neperka parkavimo vietos, ieško kito alternatyvų, o vėliau, atsiradus poreikiui, laisvų automobilio parkavimo vietų vystytojas pasiūlyti nebegali.
„Iš pradžių žmonės neperka parkavimo vietos, vystytojas neparduoda tų parkavimo vietų. Tai ką daro vystytojas? Jis gali tas parkavimo aikšteles nuomoti arba pardavinėti, kam reikia, pavyzdžiui, greta yra biurai arba kiti objektai. Sudaro sutartis ir tas vietas išnuomoja. Ir kai žmogus vėl sugrįžta, vystytojas jau neturi, ką pasiūlyti. Ir kyla konfliktai“, – aiškina specialistas.
M. Statulevičius pažymi, kad konfliktų ir bėdų dėl automobilių statymo prie namų padėtų išvengti ne tik didesnis dėmesys šiam aspektui perkant būstą, bet ir gyventojų mąstymo pasikeitimas. LNTPA vadovas pabrėžia, kad Vilnius, kaip ir didieji pasaulio miestai, turėtų kaip įmanoma daugiau atsisakyti automobilių ir naudotis kitomis transporto alternatyvomis – viešuoju transportu, dviračiais ir pan.
„Gyvenant mieste, nebus taip, kad turės butai po dvi parkavimo vietas. Niujorke yra didelė prabanga turėti parkavimo vieta, taip pat ir Singapūre, Kopenhagoje. Jie labai brangiai apmokestina automobilių turėjimo galimybes. Reikia keisti mąstymą ir savivaldybei siūlyti alternatyvas, pavyzdžiui, bemotoris judėjimas, viešasis transportas, pėsčiųjų takai. Atstumas iki artimiausios viešojo transporto aikštelės turėtų būti apie 300 – 400 metrų. Tai yra tokia riba, kuri tarptautiniu mastu nustatoma, nes jei toliau, tai žmogui sunku eiti ir jam patogiau naudotis individualiu transportu“, – pabrėžia M. Statulevičius.
Anot pašnekovo, Vilnius turi tapti darnaus judumo pavyzdžiu. Taip bus ne tik tausojama gamta ir mažinamas oro užterštumas, bet ir kai kuriais atvejais išvengiama konfliktų dėl automobilių statymo.