„Vyko viešas svarstymas dėl Girulių g. 21 ir 22 namų projektų, kuriame dalyvavo ir suinteresuota Perkūnkiemio gyventojų grupė. Ji pristatė per nepilnas dvi dienas surinktus kone 400 parašų, prašančių stabdyti minėtą projektą. Toks žingsnis turėjo Vilniaus miesto architektams ir vystytojams dar kartą įrodyti, kad visuomenės kantrybė baigėsi. Nevaldoma ir absoliučiai nekontroliuojama Vilniaus miesto plėtra šiame rajone turi baigtis ir atsakingos institucijos privalo prisiimti atsakomybę. Deja, viešojo svartymo metu vystytojų suburta projekto komanda viską nurašė tolimesniems projekto etapams, o miesto architektas, panašu, labiau rūpinosi užsakovų investicijomis, nei miestiečių gerove“, – rašoma Perkūnkiemio bendruomenės pranešime.
Šiandien kvartalo gyventojai planavo pradėti rinkti parašus ir dėl daugiau projektų, kad jų statybos būtų stabdomos.
Butai vietoj poilsio patalpų
Bendruomenė vardina ir kas jiems kliūna.
„Vilniaus miesto teritorijų planavimo skyrius projektui išdavė sąlygas, kurių projekto architektas neįvykdė (numatytos netinkamo dydžio vaikų aikštelės) arba bando apeiti (butai pavadinami poilsio patalpomis ir taip sumažinamas parkavimo vietų skaičius). Pažadas, kad viskas susitvarkys tolimesniuose projekto etapuose kelia abejonių, kadangi to patikrinti mes nebeturėsime galimybės. Projekto architekto patikinimas, kad juos visada tikrina kontroliuojančios institucijos mums nepasirodė įtikinamas", - rašo bendruomenės atstovai.
Pasak jų, jiems buvo leista suprasti, kad projektavimo ir planavimo procese visuomenė praktiškai neturi jokios įtakos priimtiems sprendimams.
„Dažniausiai argumentuojama, kad projektavimo procesas pernelyg toli pažengęs ir verslo atstovai patirs pernelyg didelių nuostolių. Tuomet kyla klausimas, kam apskritai reikalingas viešasis svarstymas, jei visuomenės atstovai su 400 parašų nebeturi jokios įtakos, o mėtomasi replikomis „kur jūs buvote anksčiau?“. Jei viešasis svarstymas yra tik simbolinis aktas, tuomet ši nuostata iš esmės pažeidžia ir (nevardijant kitų) Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje užtikrinama visų Lietuvos piliečių teisė į informaciją, į galimybę rūpintis savo gerove", - rašoma bendruomenės pranešime.
Gyventojai tikina, kad jie priešinasi dar nepradėtų namų statybai.
„Vystytojai piktinasi gyventojų iniciatyvomis, pasakoja apie pernelyg dideles investicijas, tačiau mes juk kalbame apie projektinius siūlymus, neprašome nugriauti pastatyto namo“, – sako Perkūnkiemio bendruomenės atstovė Liuda Michalkevičienė.
Ji tikina, kad vystytojai turi parengę įstatymams ir teisės aktams prieštaraujančius projektus, kurie nesiderina su visuomenės interersais. Bendruomenės narių nuomone, jie turi dvi galimybes: arba atlikti projekto koregavimus, arba šį projektą vystyti kitoje vietoje, kur nepažeis teisės aktų. Bet kuriuo atveju, išlaidos minimalios lyginant su būsimuoju pelnu pardavus butus. Priešingu atveju, gyventojų ir miesto nuostoliai bus didžiuliai. Perkūnkiemis ilgainiui taps ekonomiškai silpnų, socialiai remtinų žmonių getu, kurio problemas turės spręsti visos miesto institucijos.
Nori stabdyti ir daugiau
Bendruomenė žadėjo rinkti parašus "Dėl statybų stabdymo Perkūnkiemio, Girulių, Eitminų, Leičių gatvėse ir naujo Bendrojo Vilniaus miesto plano".
Jie rašo: "Mes, Vilniaus miesto Pašilaičių rajono Perkūnkiemio kvartalo gyventojai prašome sustabdyti bet kokius projektinius pasiūlymus, statybų leidimų išdavimus ir statybas Perkūnkiemio kvartale kol nebus patvirtinti naujai rengiami Bendrojo Vilniaus miesto plano sprendiniai su atnaujintais racionaliais sprendimais, numatant leistiną sklypo užstatymo tankumą, intensyvumą, pastato aukštingumą, teritorijų struktūrą (želdinius, socialinę aplinką ir kt.) ir kt. parametrus, atsižvelgiant į esamą Perkūnkiemio kvartalo situaciją. Taip pat prašome kontroliuojančių institucijų patikrinti/įvertinti Perkūnkiemyje jau įgyvendintus projektus ir galimai padarytą žalą išieškoti iš atsakingų subjektų. Prašome įtraukti Perkūnkiemo iniciatyvinę grupę į Vilniaus Bendrojo plano svarstymo etapus, liečiančius Perkūnkiemio kvartalą."
Remiasi galiojančiais dokumentais
Miesto valdžia savo ruožtu jiems nieko paguodžiančio nesako, nors ir žada susitikti bei mėginti ieškoti kompromiso.
„Turime detalųjį planą ir sustabdyti projektus, kurie neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams praktiškai neįmanoma. Jei pasitvirtins įtarimai dėl netinkamos patalpų paskirties, žiūrėsime, ar vidurį gyvenamojo kvartalo neatsiras jaunimo nakvynės namai“, – sako Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Jis planuoja, kartu su miesto tarybos nariais, susitikti su bendruomene. Architektas pripažįsta, kad padėtis Perkūnkiemyje bloga, tačiau visi tapo prieš keliolika metų parengtų teritorijų planavimo dokumentų įkaitais.
„Mėginsim kalbėtis, gal savivaldybė įstengs nupirkti kokį nors sklypą ir įrengti parką. Tačiau dabar visi sprendimai reiškia mokesčių mokėtojų pinigų išleidimą. Rytų Europoje taip pat buvo panašių bėdų ir valdžia metė pakankamai dideles lėšas, kad nesusiformuotų savotiški getai“, – apie tai, kad pigios išeities nebus aiškina M. Pakalnis.