Apžiūra – ne už dyką

Nekilnojamojo turto skelbimų portale Aruodas.lt patalpintame skelbime rašoma apie Antakalnyje parduodamą vieno kambario butą, kainuojantį mažiau nei 100 tūkst. eurų. Iš pirmo žvilgsnio skelbimas – niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tačiau perskaičius skelbimą iki galo gali atvipti žandikaulis.

Pirmiausia vardo neatskleidžiantis pardavėjas aprašo savo parduodamą butą. Skelbime jis nurodo, kokiems gyventojams toks būstas tiktų, kokie objektai yra netoliese. Galiausiai pardavėjas informuoja, jog norintieji apžiūrėti butą gyvai už apžiūrą turės pakloti nemažą sumą pinigų.

„Gyvai namo laiptinės, buto, koridoriaus apžiūrėjimas yra mokamas, vienkartinis 100 eurų mokestis“, – rašoma skelbime.

Parduodamo buto skelbimas

Delfi susisiekė su vyru, parduodančiu šį butą. Pasiteiravome, dėl kokių priežasčių už buto apžiūrą yra taikomas toks mokestis, bet vyras trumpai pareiškė, jog šios situacijos nekomentuos.

Galimai saugosi nuo NT turistų

Apie šią situaciją Delfi pasikalbėjo su NT rinką išmanančiais specialistais. Vienas jų – NT agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas. Pašnekovo teigimu, sužinojęs, kad buto apžiūra yra mokama, potencialus klientas į apžiūrą tikriausiai vyktų tik tuo atveju, jei jaustų, kad butas jam iš tiesų tinka.

Paklaustas, kodėl minėto buto pardavėjas gali taikyti apžiūros mokestį, pašnekovas pateikė kelis galimus paaiškinimus. Pirmiausia – dėl noro atsikratyti taip vadinamų NT turistų, kurie atvyksta tik apžiūrėti buto, bet neturi didesnių intencijų jo įsigyti.

Antras galimas scenarijus – uždarbiavimas. S. Šarauskas svarsto, jog galbūt minėtas butas visai nėra parduodamas, o pardavėjas gali pasipelnyti iš atvykusiųjų apžiūrėti jo turimo turto. Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad tai tik spėliojimai.

Nekilnojamasis turtas

„Labiau linkstu link to, jog mokestį pardavėjas taiko norėdamas išvengti turistų ir gauti tą klientą, kuriam butas tikrai tiktų“, – komentuoja NT specialistas.

Vis dėlto, S. Šarausko nuomone, mokestis už buto apžiūrą atrodo kiek keistai. Ko gero, spėja pašnekovas, taip pat galvotų ir didžioji masė žmonių, pamačiusi tokį skelbimą, o tai tikrai gali atbaidyti net ir potencialius klientus.

„Bet gal iš tikrųjų žmogus turi daug veiklos, nenori gaišti daug laiko, gal įsivertino savo kiekvieną minutę pinigine išraiška“, – svarsto NT specialistas ir priduria, kad brokeriai tokio apmokestinimo už NT apžiūrą netaiko.

Kelia klausimą dėl legalumo

S. Šarauskui antrina ir grupės „Inreal“ NT brokeris Arminas Karalius. Paklaustas, ką mano apie būsto apžiūros mokestį, pašnekovas neslepia nuostabos – apie tokį atvejį jis girdi pirmą kartą.

„Neabejoju, kad kolegos brokeriai taip nedaro, neteko girdėti, kad jie už apžiūrą imtų pinigus. Jokiais atvejais to nedaro – nei nuomos, nei pardavimo, nei prabangaus būsto segmente, nei ekonominio“, – komentuoja A. Karalius.

Pinigai

Pašnekovas sako matantis tik vieną galimą tokio mokesčio priežastį – galimai buto pardavėjas nori atbaidyti jau minėtus NT turistus. Tačiau, pasak NT brokerio, toks mokestis gali atbaidyti ne tik norinčius tik apsidairyti, bet ir potencialius pirkėjus.

„Tas 100 eurų atsijoja visus – ne tik turistus, bet ir visus kitus klientus. Tai parodo ir pardavėjo požiūrį, galima numatyti ir ateitį kalbant apie derybas“, – sako A. Karalius.

Jis tęsia, kad tokia praktika, kai už būsto apžiūrą reikėtų susimokėti, nėra taikoma ir užsienyje.

Kitas klausimas, kurį iškėlė NT specialistas, – pinigų, gaunamų už apžiūrą, deklaravimas. Anot pašnekovo, tokia veikla, kokia užsiima butą Antakalnyje parduodantis asmuo, atrodo ne tik neadekvati, bet ir nelegali.

Galiausiai, apibendrina NT brokeris, šiuo metu NT rinka Lietuvoje nėra tokia, kad reikėtų saugotis nuo pirkėjų. Pasak A. Karaliaus, pastaruosius dvejus metus rinkoje fiksuojama mažiau tiek pirkėjų, tiek NT turistų.

„Jeigu ateina pirkėjas, jis yra įsigilinęs į savo norus ir galimybes, jis ieško pirkti, o ne šiaip vaikščioja“, – komentuoja NT brokeris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)