NT brokerė nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi padėti bėgantiems ukrainiečiams ir tarpininkauti jiems ieškant būsto. Ji sako, kad žmonės nori ir gali mokėti už nuomą, tačiau lietuviai vengia jiems savo būstą išnuomoti. Taip buvo karo pradžioje ir, deja, šiandien situacija nėra pagerėjusi.

„Laukiančių yra daug, skambučių srautas nepamažėjo. Daugiausia skambina daugiavaikės šeimos. Kai kurias šeimas su vaikais ( 4-5 asmenų) tenkina ir 1 kambario butas. Nes nuomos rinkoje yra labai mažai pasiūlos. Todėl žmones tenkina ir mažesnės kvadratūros butai keliems asmenims“, – pasakoja J. Aleksejūnienė.

Jos teigimu, kad įtikintų buto savininką išnuomoti jį ukrainiečiui, tenka nemažai padirbėti. Lanksčiau žiūrima tais atvejais, kai nuo karo bėgančius žmones lydi vietiniai lietuviai, kurie laiduoja nuomos išlaidas.

Didžiausia nuomos paklausa, pasak J. Aleksejūnienės, yra Vilniaus mieste. Ji sulaukia skambučių ir iš kitų miestų, tačiau daug mažiau. Pašnekovė sako, kad jeigu jai pavyksta per savaitę išnuomoti bent vieną butą ukrainiečiams – jau yra labai gerai.

„Esu išnuomojusi nuo karo pradžios nemažai butų. Jei pavyksta per savaitę kartą išnuomoti ukrainiečiams, esu jau patenkinta. Kol kas tiek savininkai, tiek patys ukrainiečiai patenkinti. Yra ir gražių istorijų, kai butą išsinuomojo šeima, kuri neturėjo reikalingų daiktų – indų, patalynės, tai mes visos kartu nuvažiavome į parduotuvę, susirinkome reikiamus daiktus. Noriu kuo daugiau jiems padėti ir prisidėti“, – sako NT brokerė.

Ji sako, kad labai svarbu ir po sutarties pasirašymo brokeriui palaikyti ryšį su klientais. Butų savininkai jaučiasi saugiau, kai yra žmogus, kuris gali atsakyti į kilusius klausimus ar problemas. J. Aleksejūnienė įsitikinusi, kad jeigu visi butų, išnuomotų ukrainiečiams, savininkai jaustųsi saugūs ir turėtų į ką kreiptis iškilus klausimams, juos įkalbėti nuomoti būstą ukrainiečiui būtų greičiau.

„Su savininkais nuolat bendrauju, kuriems surandu nuomininkus ukrainiečius. Kol kas viskas gerai, laiku moka nuomą, yra draugiški ir paslaugūs. Ir savininkė džiaugiasi radusi gerą draugiją. Dažnai pasišnekučiuoja prie kavos puodelio. Kol kas blogų atsiliepimų negirdėjau. Visi tik geru žodžiu atsiliepia. Dauguma jau susiradę darbus. Puikiai integravosi į visuomenę. Be to labai padeda Lietuvos valstybė, yra įvairios kompensacijos, kuriomis mielai pasinaudoja. Tad mūsų lietuvaičių baimės apie nuomos nesumokėjimą ar netvarką butuose nepasitvirtino“, – pažymi pašnekovė.

„Delfi būstas“ pasiteiravo pašnekovės, kokios nuomos sąlygos dažniausiai įrašomos į sutartį. J. Aleksejūnienė sako, kad jos būna standartinės.

Pinigai

„Nuomos sąlygos yra standartinės. Kol kas nepasitaikė tokių žmonių, kurie prašytų įrašyti specifines sąlygas vien dėl to, kad nuomininkai kitataučiai. Nuomos terminas yra metams laiko. Sutarties nutraukimas anksčiau laiko irgi pagal susitarimą, dažniausiai depozitas yra grąžinamas. Žinoma, svarbu paminėti, kad kalbama apie pigesnius butus, kur kaina svyruoja nuo 300-400 eurų. Kalbant apie brangesnį segmentą, naujos statybos, kaina nuo 550 Eur už 1 kambario butą, tokiu atveju, žinoma, sutarties sąlygos yra šiek tiek kitos. Depozitas paprastai yra negrąžinamas, jei yra nutraukiama sutartis anksčiau laiko. Žinoma, rekomenduoju įrašyti ir švaros mokestį, dėl tvarkos palaikymo. Netgi pasitaiko ir tokių atvejų, kai savininkas pasamdo namų tvarkytoją, kuri kiekvieną mėnesį ateina sutvarkyti butą, taip savininkas yra užtikrintas, kad butas bus visada švarus“, – teigia NT brokerė.

Pašnekovė pasakoja, kad jai daugiausiai teko susidurti su ukrainiečių šeimomis, kurios ieško būsto nuomai.

„Situacijų, kai tik prasidėjo invazija į Ukrainą, buvo visokių. Vieni pirmųjų besidominčių būsto nuoma buvo vyrai, kurie ieškojo buto jų žmonoms ir vaikams. Pamenu, kad susitikau jiems aprodyti butą, matau, kad jų akyse ašaros, ėmė rodyti jie drebančiomis rankomis man savo telefoną ir klausė, ar mes žinome, kas vyksta jų šalyje. Jų šeimos kaip tik tą naktį turėjo atvykti į Lietuvą, todėl vyrai labai skubėjo surasti būstą nuomai (dviem šeimoms su mažamečiais vaikais)“, – prisimena NT brokerė.

J. Aleksejūnienės teigimu, praktiškai visos šeimos, kurioms ji ieškojo būsto, atrodė sutrikusios, graudinosi, nerimavo, kad liks gatvėje, o radusios būstą, jį prižiūri, laiku moka nuomą, tad jų butų savininkai neturėtų bijoti patikėti joms savo namus.

Būstą sunku išsinuomoti ne tik nuo karo bėgantiems ukrainiečiams

Būsto nuomos grupėse neretai galima pamatyti ir kitų užsienio piliečių bandymus išsinuomoti būstą Lietuvoje, tačiau tai padaryti sklandžiai pavyksta ne visiems – kai kurie savininkai turimą būstą nori nuomoti tik Lietuvos piliečiams. Vis dėlto NT brokeriai ir užsieniečiams tarpininkaujantys vertėjai pastebi, kad situacija pamažu keičiasi į gerąją pusę ir savininkai tampa vis atviresni užsieniečiams.

Užsieniečiams kylančius iššūkius ieškant būsto Lietuvoje pastebi ir „Beardland“ įkūrėjas Ahmed Daker, kuris savanoriauja prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose – verčia iš arabų ir prancūzų kalbų. „Dažniausia problema, su kuria susiduria būstą išsinuomoti bandantys užsieniečiai yra ta, kad jiems apskritai atsisakoma išnuomoti būstą. Pavyzdžiui, abejojama dėl saugumo, baiminamasi, kad namuose bus užsiimama nelegalia veikla, taip pat nepasitiki ir finansine padėtimi – abejoja, ar pavyks laiku gauti užmokestį už būstą. Kartais tiesiog nenorima nuomoti būsto užsieniečiui ir tiek“, – pranešime spaudai pasakoja A. Daker.

Anot jo, atvykstantiems iš arabų kraštų, Turkijos bei Afrikos, išsinuomoti būstą yra sudėtingiau, tačiau kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje, ši problema yra mažesnė.

Nekilnojamojo turto brokerė J. Aleksiejūnienė patvirtina, kad susirasti būstą užsieniečiams yra be galo sunku.

„Dauguma savininkų, prašydami išnuomoti jų būstą, iškart įspėja, kokie nuomininkai nepageidaujami. Į šį sąrašą pakliūva ir užsienio piliečiai. Prasidėjus karui Ukrainoje, atsisakymo priežastys buvo nemokumas, trumpas nuomos terminas, nes dažniausiai terminas būna 3–6 mėnesiai“, – pasakoja J. Aleksiejūnienė. Anot jos, kartais situacijos nepalengvina net ir pačių lietuvių tarpininkavimas. Pavyzdžiui, atvykstant ukrainiečiams, kartais lietuviai siūlo pasirašyti nuomos sutartį, mokėti mokesčius ir apgyvendinti ukrainiečius, tačiau ir tai nekeičia kai kurių būstų savininkų nuomonės.


Kas gali padėti?

Kartais nuomoti būstą užsieniečiui gali būti atsisakoma ir dėl kalbos barjero – baiminamasi, kad bus sudėtinga išsiaiškinti kylančius klausimus, teks rengti sutartis kita kalba. A. Daker sako pastebintis, kad tuo atveju, kai užsienietis atvyksta ne vienas, o su lietuviškai kalbančiu žmogumi, jam daugiau šansų gauti teigiamą atsakymą dėl nuomos.

Pasak nekilnojamojo turto brokerės J. Aleksejūnienės, dažnai savininkai yra atviresni, jeigu žino, kad atvykstantieji į Lietuvą yra IT specialistai, gydytojai ar kitų sričių specialistai, kurie gauna aukštas pajamas.

Nekilnojamojo turto brokerė rekomenduoja atvykstantiems į Lietuvą užsieniečiams nevengti kreiptis į brokerius, nes dažnai jie gali padėti rasti bendrą kalbą su būsto savininku, taip pat naudinga sekti informaciją socialiniuose tinkluose, susipažinti su kitų žmonių patirtimis.

Nors neigiama atsakymą būsto ieškantiems užsieniečiams vis dar tenka dažnai išgirsti, A. Daker sako pastebintis teigiamus pokyčius, įtakos tam turi ir ekonominė padėtis – atvirumas užsieniečiams praplečia rinką, o tai leidžia išlaikyti aukštesnę nuomos kainą.

Teigiamų pokyčių atneša ir pozityvios istorijos. Pasak J. Aleksejūnienės, būsto savininkai, kurie yra bent kartą išnuomoję savo nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, po šios patirties neretai tampa atviresni atvykstantiems iš svetur. Jos nuomone, panašiai veikia ir tokių istorijų viešinimas, aplinkinių patirtys bei platesnės diskusijos viešojoje erdvėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją