Pirko viską ir pinigų neskaičiavo
Noru turėti nuosavą ramybės kampelį gamtos apsuptyje ypač pasižymi didmiesčių gyventojai. NT tarpininkai sako, kad sodybų populiarumas pastebimai išaugo praėjusiais metais, pavasarį, paskelbus karantiną. Tuomet ilgai užmarštyje tūnojusi poilsinio turto rinka prisikėlė. Miestiečiai labiausiai dairosi turto kraštuose, kuriuose yra miškų, vandens telkinių, vienas populiariausių pasirinkimų – Aukštaitija.
„Inreal“ NT brokeris Valentinas Karvelis prisimena, kad praėjusių metų pavasarį, kai buvo paskelbtas karantinas, sustojus butų rinkai, poilsinio turto segmentui atėjo aukso amžius.
„Prasidėjo beprotiškas pirkimas. Galbūt negalime lyginti su tuo, kas buvo 2007-2008 metais, tačiau perkama buvo viskas, svarbu, kad būtų kažkoks kampelis gamtoje, užmiestyje. Žmonės ieškojo turto nuo kelių tūkstančių iki 100 tūkst. eurų ir daugiau, o būklės reikalavo irgi labai įvairios, pirko nuo apgriuvusios bakūžės iki prabangios vilos ant ežero kranto. Nesvarbu buvo ir vieta, kurioje yra sodyba, žmonės teiravosi sodybų Molėtuose, tačiau jiems tiko variantai ir Rokiškyje ar Zarasuose“, – apie pirkėjų pageidavimus pasakoja NT brokeris Utenoje.
Pašnekovas akcentuoja, kad pagrindinis tokio turto pirkėjas buvo ir yra vilnietis. Vilniaus gyventojai, norintys įsigyti sodybą, sudaro apie 80-90 proc. perkančiųjų tokius objektus. Likę – kitų didmiesčių gyventojai.
Labiau įvertina savo norus
Pavasarį ir vasarą pirkę viską, ką tik galėjo įpirkti, žmonės, anot V. Karvelio, artėjant rudeniui, ėmė atidžiau vertinti savo galimybes ir sprendimas pirkti sodybą jau tapo labiau apgalvotas.
„Žmonės jau žinojo, ko nori. Jeigu paskambina žmogus, jis jau žino, kiek pinigų gali skirti sodybai, kuriuose regionuose nori įsigyti sodybą. Apskritai, 2020 metų pavasarį-vasarą sodybų rinkoje aktyvumas buvo didžiausias per visą dešimtmetį. Palyginus su laikotarpiu nuo 2009 iki 2020 metų, kai pardavimai buvo vangūs, susidomėjimas poilsinio sektoriaus objektais tikrai buvo mažas. Tai pirmieji keli karantino mėnesiai buvo lengvas chaosas, priminė praėjusios krizės NT bumą“, – komentuoja pašnekovas.
Šiuo metu, anot V. Karvelio, ieškančiųjų ir perkančiųjų sodybas yra, pirkėjai jau žino, ko nori. O jų poreikiai – labai įvairūs. Viena naujausių kategorijų – tie, kurie perka sodybą planuodami, kad joje anksčiau ar vėliau apsigyvens.
„Tokių žmonių poreikiai jau yra šiek tiek kitokie, jie daug dėmesio skiria infrastruktūrai, ar yra privažiavimas, inžineriniai sprendimai (vanduo, elektra, kanalizacija ir pan.). Atkreipia dėmesį į patį namą, kiek investicijų jis reikalauja, ar yra arti parduotuvės. Tokių žmonių yra nedaug, bet anksčiau jų visai nebuvo, tokie pirkėjai atsirado karantino metu“, – aiškina NT brokeris.
Pašnekovas tęsia, kad tie žmonės, kurie perka sodybą tik poilsiui,dažniausiai ją renkasi pagal tai, kiek gali investuoti. Anot jo, prie vandens telkinio sodybos yra daug brangesnės, vienkiemiuose, pamiškėse poilsinis NT pigesnis. O mažiausiai populiaru pirkti turtą kaimeliuose, gyvenvietėse.
„Kalbant apie kainas, tai, pavyzdžiui, Anykščių rajone, laukuose sodybėlės gali kainuoti iki maždaug 15 tūkst. eurų. Dabartinėje rinkoje tai yra pigūs variantai, dažniausiai jos nėra kažkuo išskirtinės, tiesiog yra vienkiemyje, jas reikia stipriai remontuoti net ir planuojant apsistoti tik vasaros savaitgaliais“, – pažymi V. Karvelis.
Pašnekovo teigimu, yra žmonių, kurie ieško sodybos prie miško, kuo arčiau gamtos. Tokios sodybos yra dar brangesnės, priklausomai nuo būklės, bet kaina gali siekti 20-30 tūkst. eurų.
„Ir kitas segmentas sodybų yra prie vandens telkinių – upių, ežerų. Jos, kad ir prastesnės būklės, vis tiek jų kainą yra nuo 40 tūkst. Tiek pat gali kainuoti sodyba ne prie vandens telkinio, tačiau naujesnės statybos (15-20 metų), renovuotos. Renovuotose, pavyzdžiui, jau dažniausiai būna ir inžineriniai tinklai. Daugiausiai žmonės perka sodybas nuosavomis lėšomis, apie kreditus kalba eina retai. Nebent norima pirkti objektą, kuris priskiriamas kaimo turizmo kompleksams“, – komentuoja NT brokeris.
Kainos kilo trečdaliu
Sodybų pirkimo karštinė turėjo ir pasekmių. Šiuo metu, kaip akcentuoja V. Karvelis, poilsiui skirto NT pasiūla sumažėjusi, o kainos – smarkiai išaugusios.
„Pasiūla dabar sodybų yra sumažėjusi, be to, labai pakilo kainos. 2020 metais, pavyzdžiui, pasiūla buvo didelė, nes prieš tai, ankstesniais metais, sodybų sektorius buvo kiek užmirštas. Žmonės savo sodybas pardavinėjo ne vienerius metus, žinau atvejų, kai žmonėms niekaip nepavyko parduoti turto ir 10 metų. Tai realiai jau nuo 2008 metų neparduotų sodybų sandėlis augo, tad natūralu, kad kai prasidėjo žmonių didesnis susidomėjimas, pasiūla buvo labai didelė. Bet žmonės beprotiškai pirko, tad ta pasiūla sumažėjo. Aišku, yra tokių žmonių, kurie iki karantino sodybą norėjo parduoti, tačiau po karantino paskelbimo apsigalvojo ir nusprendė dar pasilikti poilsinį turtą. Tai normalu, kas objektų sumažėjo“, – paaiškina pašnekovas.
Kita vertus, V. Karvelio teigimu, NT skelbimuose pasiūlymų įsigyti sodybą atrodytų yra nemažai, tačiau atidžiau juos įvertinus matyti, kad pardavėjo prašoma kaina neatitinka realios sodybos vertės.
„Bent jau Anykščių rajone viešojoje erdvėje atrodo, kad sodybų yra, tačiau patrauklių objektų nėra daug. Didelę dalį parduodamų objektų sudaro pirkėjams nepatrauklus turtas, pavyzdžiui, miesteliuose, kuriuose nėra jokio traukos objekto. Juos nebent perka senjorai, kurie pardavę butą nori keltis į mažą gyvenvietę, bet tokių tik vienas kitas. Jeigu objektas yra patrauklioje vietoje ir jo kaina yra įkandama, jis parduodamas per mėnesį ar greičiau“, – vardija V. Karvelis.
Pašnekovas sako, kad sodybų kainos paaugo apie 15-20 proc., priklausomai nuo jų būklės.
Po kelerių metų nemaža dalis sodybų gali vėl grįžti į rinką
Kol žmonės vis dar ieško poilsiui skirto turto, NT ekspertai perspėja, kad per karantiną įsigytos sodybos jau po kelerių metų vėl atsidurs NT skelbimų portaluose. Kodėl? Žmonės sugrįš prie savo atostogų įpročių, vėl ims keliauti, pamatys, kad sodybos priežiūra reikalauja ir laiko, ir pinigų.
„Labai galimas variantas, kad žmonės, dabar įsigiję sodybas ir už nemažas sumas, anksčiau ar vėliau norės jas parduoti, tik jau teks tai daryti už mažesnę kainą. Ir tokių pavyzdžių jau yra buvę. 2007 metais buvo visiška pirkimo beprotybė, žmonės pirko tik iš nuotraukų. Ir kai atėjo krizė, tos sodybos vėl atsidūrė skelbimuose, tačiau jų kainos jau buvo kur kas mažesnės. Per kelerius metus, sakykime, nuo 2009 iki 2011 metų, kainos nukrito apie 30-40 proc. Pamenu, kad nemaža dalis klientų, kurie pirko 2007 metais sodybą, po kelerių metų grįžo jau norėdami parduoti nepaisant kritusių kainų. Parduoti norėjo dėl to, kad sodybas reikia prižiūrėti ir jos nuolatos reikalauja tam tikrų investicijų“, – prisimena pašnekovas.
NT brokerio teigimu, tikėtina, kad šis scenarijus pasikartos.