Pasak NT eksperto Antano Kudarausko, būstai, kainuojantys tarp 80 ir 120 tūkst., yra įperkamiausi ir daugiausia turintys pirkėjų po ekonominės klasės – t.y., antroje vietoje pagal populiarumą.
Anot jo, jeigu keturių asmenų šeima nori įsigyti erdvią gyvenamąją vietą Vilniuje tokių kainų ribose, renkantis tarp kotedžo ir buto, pastarieji pralošia beveik visada.
„Visų pirma, labai mažai yra statomų tikrai didelio ploto butų, kurie patenka į šį kainos intervalą, nes vystytojams tiesiog neapsimoka to daryti. Pastatę kur kas mažesnio ploto butą jie gaus didesnį pelną“, – komentavo pašnekovas.
A. Kudarausko teigimu, didesni butai yra labai greitai išperkami ir jų nebelieka. Dažniausiai šeima, kuri nori ervdesnio būsto, turi du automobilius, todėl jiems reikia ir dviejų parkavimo vietų, o tai yra sunkiai įperkama, o kartais net neįmanoma įsigyti.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai didesni butai yra senesnės statybos ir energetiškai neefektyvūs, todėl juos apšildyti kainuoja labai daug.
„Visuomet tai bus mažesnio ploto ir nepatogesnė visom išplanavimo prasmėm gyvenamoji vieta lyginant su kotedžu. Taip pat nebus privatumo ir nuosavo kiemo, kad ir kokio mažo dydžio jie bebūtų kotedžuose. Žinoma butai turi vieną esminį pranašumą – jie statomi arčiau miesto infrastruktūros, beveik visuomet.
Tačiau jeigu galima rinktis tarp kotedžo Balsiuose, Zujūnuose, Bajoruose, Gineitiškėse, Pavilny, Kalnėnuose – dažniausiai infrastruktūros klausimas juose yra išspręstas ir būtent todėl šie mikrorajonai auga kaip ant mielių. Paskutiniu metu auga ir visi kiti rajonai su gerai išvystytu viešuoju transportu ir mokymo įstaigomis“, – kotedžų privalumus vardijo A. Kudarauskas.
Pasak jo, jeigu šeima yra keturių asmenų ar daugiau ir jai reikia didesnio gyvenamojo ploto, tai gyventi susigrūdus senos statybos bute ar keltis į erdvų kotedžą, klausimo beveik nebelieka.
„Kotedžas turi vieną vienintelį minusą: atstumą iki infrastruktūros. Jeigu atstumo iki infrastruktūros nėra – tai kotedžas bus paklausi prekė ir jį pirks, nes jis bus visokeriopai pranašesnis už butą ploto atžvilgiu, parkavimo vietos, nuosavo kiemo, gyvenimo patogumo atžvilgiu.
Būtent todėl, kol vystytojai galvojo, kokius butus ir kur čia geriau statyti, atsirado labai daug naujų statybos kompanijų, bent jau Vilniuje, kurie pamatė šią nišą ir jau stato kotedžus visą pokrizinį laikotarpį“, – įsitikinęs kalbėjo A. Kudarauskas.
Kotedžų pasirinkimą lemia finansinės priežastys
„Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė sako, kad sprendimas, kokius namus įsigyti, pirmiausia priklauso nuo galimybių ir poreikių. Vyresnio amžiaus žmonėms bei jaunoms šeimoms su mažais vaikais patogiau gyventi bute, nes mieste yra geriau išvystyta transporto ir socialinė infrastruktūra.
Į užmiesčio kotedžus ar individualius namus, anot jos, rekomenduojama keltis tiems, kurie jau yra užauginę vaikus, bei tiems, kurių atžalos jau yra paaugusios ir gali pačios keliauti viešuoju transportu.
Ekspertė tikina, kad nepasvėrusios visų už ir prieš, paskubėjusios įsigyti namus užmiestyje, jaunos šeimos neretai nusprendžia juos visgi parduoti ir keliasi gyventi į miestą, nes „taksisto“ pareigų našta užgožia visus gyvenimo arčiau gamtos privalumus.
„Taip pat svarbu įvertinti, kiek laiko norite ir galite skirti savo būsto priežiūrai. Gyvenantiems daugiabučiuose nereikia rūpintis technine namo priežiūra, inžinerinių sistemų avarijomis, gerbūvio tvarka: sniego valymu, žolės pjovimu, lapų šlavimu ir pan. Tuo tarpu kotedžų gyventojams visi aplinkos tvarkymo rūpesčiai (ar malonumai) gula ant jų pačių pečių. Neginčytinas kotedžo privalumas – mažesne, glaudesnė ir saugesne bendruomenė. Mažesnis gyventojų skaičius leidžia lengviau priimti bendruomenei svarbius sprendimus“, – užtikrino I. Šikšnytė-Brazienė.
Visgi, ji nepritaria nuomonei, kad didelių butų pasirinkimas yra pernelyg mažas. Pasak ekspertės, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi kotedžus, yra labiau finansinė, o ne pasirinkimo trūkumas.
„Jei lygintume panašaus ploto buto mieste ir kotedžo užmiestyje kainas, tai jos gali skirtis keliasdešimt procentų. Tarkim, butas Pašilaičiuose bus brangesnis 20-30 proc. Arčiau centro – dar brangiau. Už 120 tūkst. eurų nepavyks nusipirkti 80-100 kv. metrų naujos statybos įrengto buto Vilniaus centre, bet miegamuosiuose rajonuose: Pašilaičiuose, Pilaitėje, Justiniškėse ir t.t. erdvų butą už tokią sumą įsigyti įmanoma.
Jeigu kotedžai aplink Vilnių kainuoja 1000-1100 eur/kv. m, tai panašaus ploto butas netoli centro kainuos apie 1600 eur/kv. m. Beje, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl mažėja butų plotai – tam, kad juos būtų lengviau įpirkti. Didesnis plotas visada susijęs ir su papildomomis sąnaudomis jį įrengiant ir išlaikant. Prieš 5-6 metus naujos statybos butų vidutinis plotas buvo iki 10 proc. didesnis nei plėtojamų šiuo metu“, – DELFI teigė I. Šikšnytė-Brazienė.