Prieš metus prognozavau, kad 2018 m. Vilniuje pasiektas būsto rinkos augimo pikas nebus pagerintas. Džiaugiuosi, kad klydau – niekas iš analitikų nesitikėjo tokio šuolio 2019 metais. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 šių metų mėnesių parduoti 5 943 butai ir kotedžai (vid. po 495 per mėn.), pernai per visus metus – 4 281 (vid. po 357). Vilniaus būsto rinka augo net 39 proc. Kaune, atitinkamai, šiemet parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5), pernai – 752 (vid. po 63), o rinka augo – 40 proc.
Būstas – argumentas kviečiant sugrįžti
Sodros duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per dešimt šių metų mėnesių išaugo 6 800, o Kaune – 1 900. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Jei bent trečdalis jų planuoja įsigyti būstą, tai – beveik pusė šiųmečių pardavimų.
Abiejuose didmiesčiuose auga investicijos, kuriasi darbo vietos, sparčiai didėja darbo užmokestis (Vilniuje per metus, lyginant 2018 m. 3 ketv. su 2019 m. 3 ketv. – apie 14,7 proc., Kaune – net 15,3 proc.; Sodros duom.), gerėja kiti gyvenimo kokybės rodikliai: plečiasi infrastruktūra, įvairesnis darosi kultūrinis, socialinis gyvenimas. Iš esmės, gyvenimo kokybės skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir Vakarų Europos miestų tampa vis mažiau pastebimi, todėl ir imigracija ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio, kur prieš daugybę metų išvyko daugybė mūsų tautiečių, pastebimai auga.
Demografinę situaciją, kaip vieną didžiausių visos Lietuvos iššūkių, akcentavau ir pernai. Išorinės migracijos (iš Lietuvos išvykstančių svetur ir čia atvykstančių gyventi žmonių) balansas jau kurį laiką yra teigiamas ir tai – labai gerai, tačiau kai kuriose srityse tai vis dar kelia iššūkių. Pavyzdžiui, statybose jaučiamas kompetentingų specialistų deficitas ir konkurencija, dar labiau auginanti darbo užmokestį, o tai kelia statybų savikainą ir, galų gale – būsto kainą.
Be abejo, augančiais miestais reikia džiaugtis, kaip ir sugrįžtančiais į juos lietuviais. Visai neseniai dalyvavau iniciatyvoje, „Backto.lt – atgal į Lietuvą“, kurioje bendravome su lietuvių bendruomene Jungtinėje Karalystėje. Supratau, kad norintiems grįžti į Tėvynę svarbu ne tik, ką jie čia gali nuveikti, kur įsidarbinti ar kaip pradėti verslą. Sulaukiau nemažai klausimų ir susidomėjimo, kokios galimybės parvykus įsigyti būstą. Tačiau tai aktualu visiems, svarstantiems, ar dabar yra geras laikas keisti ar įsigyti butą.
Kainų kilimo perspektyva yra vienas iš argumentų, o jos kitąmet taip pat augs. Antrasis aspektas – labai aukštos nuomos kainos, smarkiai lenkiančios nuosavo būsto įsigijimo kaštus. Populiariausi Lietuvoje yra dviejų kambarių, maždaug 45 kv. m ploto butai ekonominės klasės būstuose. Populiariausi rajonai Vilniuje – Šnipiškės, Pilaitė, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai, Lazdynėliai. Vieni yra arčiau miesto centro, kiti – toliau. Todėl ir nuomos bei pirkimo kaina čia skirsis.
Kaune daugiausia būtų nuperkama Dainavoje, Žaliakalnyje, Aleksote, centrinėje miesto dalyje, taip pat Romainiuose ir Vilijampolėje. Šiame mieste suminė buto kaina bus žemesnė nei Vilniuje, kaip ir nuomos kaštai, tačiau skirtumas tarp šių dviejų sumų – panašus.
Kainos augs ir kitąmet
Šiemet netikėtai didelė naujų butų paklausa kainas pirminėje rinkoje augino kiek daugiau nei prognozavome – apie 7 proc. Bendras būsto kainų lygis, remiantis Registrų centro skaičiavimais išaugo santūriau – apie 5,3 proc. Tiesa, čia įskaičiuojama ir pirminė, ir antrinė rinkos. Mūsų pernykštė prognozė 2019-iesiems buvo 3–5 proc. kainų augimas, tuo tarpu, 2018 m. jos augo apie 4 proc.
Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės – liukso – atsiradimas. „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. Dėl gerokai aukštesnės vidutinės kvadrato ir bendros suminės kainos, šie būstai vis labiau iškreipė prestižinės klasės būsto statistiką, todėl tapo tikslingą juos išskirti į atskirą – liukso klasę.
„Liukso klasės būstas, kuris išsiskiria savo vidutine kvadrato kaina, bendra sumine kaina, lokacija, kartais – plotu ir, žinoma, auditorija, kuri šį būstą gali įpirkti. Šiuo metu Vilniuje priskaičiuojame 166 plėtojamus būsto projektus, o liukso klasei priskiriame apie 20“, – teigia Š. Tarutis.
Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kaune šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, nors taip pat pastebimai didėja vidutinės klasės būsto paklausa, stiprėja prestižinė klasė.
Kitąmet būsto kainos turėtų stabilizuotis, augti iki 4 proc. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai – auganti savikaina. Auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos. Taip pat kainą augina ir paklausa, o bendras išlaidas – būsto paskolų palūkanos.
Jos šiais metais Lietuvoje augo nuo 2,25 proc. metų pradžioje iki 2,37 proc. (Lietuvos banko duom.), nors pasaulinėse rinkose pinigai nebrango. Mūsų šalyje tokia situacija susiformavo dėl gan nedidelės konkurencijos bankų sektoriuje.
Kai kurie ekspertai akcentuoja mažėjantį bankų finansavimą NT projektams, bet aš didelės grėsmės neįžvelgiu. Vertinant finansavimo tendencijas, bankų skeptiškumas nesikeis, tačiau 2020-ieji gali tapti finansinių instrumentų proveržio metais – alternatyvų bankų paskoloms proveržis bręsta jau antrus metus, žaidėjai stiprėja, pasitikėjimas auga.
Galimybės ir grėsmės 2020-aisiais: Vilniaus bendrasis planas ir Seimo rinkimai?
Kol kas daug neatsakytų klausimų lieka dėl Vilniaus bendruoju planu, kuris turėtų nubrėžti aiškias gaires miesto plėtrai, įnešti daugiau aiškumo NT plėtotojams, tapti įrankiu savivaldybei. Planuojamose nuostatose akcentuojamas „multifunkciškumas“, „multicentriškumas“, tankumo didinimas miesto centrinėje dalyje, o tai taip pat turėtų atverti naujų erdvių konversijai. Iš kitos pusės, susiformavusiuose, miegamuosiuose rajonuose, teigiant, kad nauji objektai ten pablogins esamų gyventojų sąlygas, planuojama sukurti sunkiai įgyvendinamus reikalavimus plėtotojams, o tai gresia mažiau populiarių rajonų merdėjimu.
Ir, be abejo, politika. 2020-ieji bus Seimo rinkimų metai, o ši tema viešojoje erdvėje nustelbs visas kitas. Gali suaktyvėti institucijos, kai kurie politikai, kurie gali bandyti užsidirbti „dividendų“ neapgalvotais veiksmais, kurie galbūt gali stabdyti NT projektus.
Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu kaip niekad nutilo sakantys, kad rinka perkaista, kad kainos ir paklausa kris, galų gale – kad ateina krizė ar ekonominis sunkmetis. Dar pernai ruošėmės artėjantiems išbandymams, o šiemet, atrodo, tamsūs debesys horizonto nebetemdo. Dabar šnekama apie augimo sulėtėjimą (remiantis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, Lietuvos BVP 2020 m. augs 2,5 proc.), tačiau, pripažinkime – tai daug mažiau grėsmingai skamba. Juolab, įvertinus, kad atlyginimų augimas išsilaikys (6,7 proc. planuojama kitąmet – LB), palūkanų kilimo reikšmingo taip pat neprognozuojama, todėl gyventi turėtume vis geriau. To visiems nuoširdžiai ir linkiu.