Konferenciją, kurioje be tokių NT ir apskritai rinkos banginių, kaip Arvydas Avulis ar Nerijus Mačiulis, kalbės ir tokie savo srities influencer’iai kaip Austėja Lansbergienė ir Saulius Jovaišas. Jie pasakos apie tai, kaip tapti savo kartos lyderiu. O man labai patiko Brigitos mintys, susijusios su būtent šia tema.
„Skirtingu metu gimusių žmonių nesusišnekėjimo klausimas ir kartų skirtumai yra tapę žanro klasika – tėvai niekaip nesugeba suprasti savo vaikų, o vaikai – tėvų. Jeigu net patys artimiausi žmonės nesugeba susikalbėti ir suprasti vieni kitų, kaip skirtingų kartų atstovams sėkmingai bendradarbiauti darbo aplinkoje?
Apie skirtingas X, Y ir Z kartas galima išgirsti pačių įvairiausių komentarų. Vieni per sėslūs, bijantys pokyčių, iššūkių, pernelyg konservatyvių pažiūrų, kiti išlepę, įžūlūs, per daug arogantiški, savimylos. Skirtingos kartos atstovai tarsi atspindi tam tikrą elgseną, gyvenimo būdą, požiūrį į gyvenimą ir vertybes. Viena vertus, skirtumai dažnai žavi, daro mus unikaliais, autentiškais, išskiria iš pilkos masės, kita vertus, susikalbėti vieniems su kitais, o juolab – dirbti kartu, gali tapti tikru iššūkiu. Juk kalba ne tik apie tai, jog vienoje įmonėje dirba skirtingų kartų atstovai. Kalba apie tai, jog skirtingų kartų atstovai tampa vieni kitų vadovais, buriasi į komandas, kartu priima svarbius sprendimus, tad kaip rasti tuos vis dar daug kam nežinomus susikalbėjimo burtažodžius? Ne tik šeimoje ar mokykloje, bet ir darbo aplinkoje, kuriant naują produktą, verslą ar net valstybę? Kaip išvengti konfliktų ir sugebėti kurti kartu? Neliepti, nemaištauti, nekonfliktuoti, bet kurti?
Didelę dalį bendradarbiavimo ir bendravimo tarp skirtingų kartų sėkmės gali nulemti vadovo požiūris į jo komandą. Kaip Y kartos atstovė palinkėčiau kiekvienam vadovui kuo greičiau suprasti, jog mūsų kartai statusas tampa vis mažiau reikšmingas, todėl dirbant su Y karta teks susitaikyti su jo praradimu. Mums svarbūs autoritetai, tačiau su statusu tai visiškai nieko bendro neturi. Bet turi su gebėjimu klausyti. Gebėjimu suprasti. Gebėjimu prisiimti atsakomybę. Gebėjimu ugdyti. Gebėjimu kurti. Mano manymu, vadovai, dirbantys su skirtingų kartų atstovais turėtų atkreipti dėmesį į konkrečių žmonių charakteristikas, suprasti kartų skirtumus, o svarbiausia priimti šiuos faktus kaip natūralų reiškinį, net ir žinant, jog tai gali apsunkinti jo paties darbą. Ir apskritai reiktų priimti faktą, jog kiekvienas žmogus yra kitoks ir negalime pakeisti kitų žmonių mąstysenos. Aš bent jau nebandyčiau. Pareikalaukite iš Y kartos kitokio požiūrio, pasakykite, kad jis neteisus ir dar paprašykite pasikeisti – štai ir turite užprogramuotą konfliktą. Kad ir apie kokią kartą mes kalbėtume, nei vienoje iš jų žodis „kitoks“ nereiškia, kad blogesnis.
Bet jeigu negalime pakeisti kitų mąstysenos, galbūt vertėtų pabandyti pakeisti savąją? Ir čia ne tik apie vadovus. Taip, darbas komandoje, kurioje vyrauja skirtingų kartų atstovai, bus sudėtingesnis, kyla rizika likti vieni kitų nesuprastiems, o nesupratimas gali peraugti į konfliktą. Juk skirtingai suprantame ne tik muziką, politiką ar požiūrį į gyvenimą, bet augdami susidūrėme su skirtingomis problemomis, iššūkiais, visuomenės reikalavimais, kurie norime to ar ne, padarė įtaką mūsų elgesiui tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tačiau kas būtų jei į skirtingų kartų konfrontaciją darbo aplinkoje žiūrėtumėme ne kaip į galimus sunkumus, o kaip į didesnį potencialą? Kiekvienos kartos atstovas turi skirtingas savybes, kurias dirbdami vienoje komandoje galime panaudoti. Ir kai supranti, jog kiekvienas žmogus yra mokymosi šaltinis ne tik kiekvienam komandos nariui, bet net ir pačiam vadovui, jokių burtažodžių nebereikia, magija įvyksta savaime.
Kodėl tai aktualu?
Visų pirma, dėl darbo tarpusavyje. Pati dirbu dideliame biure, kuriame viso dirba 50 skirtingų brokerių. Jų amžius – nuo 20-ies iki 59-ių metų. Žiūrint iš biuro vadovės perspektyvos, esu vienas jauniausių žmonių šioje įmonėje ir, be kita ko, esu biuro vadovė. Čia ir prasidėjo mano gilinimasis bei domėjimasis kartų skirtumais bei tuo, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, su vienu ar kitu žmogumi. Būtent iš to gimė ir šis pasakojimas, kuris iš esmės yra mano susikalbėjimo su kiekvienu iš brokerių receptas. Neliepti, nekritikuoti, iš nei vieno nieko nereikalauti, o suprasti, ugdyti ir mokytis pačiai – tai yra tai, kokia komandos vadove aš noriu būti, tai yra mano siekiamybė, mano tikslas. Būtent tai galima susieti ir su lyderyste.
Kiekviena karta lyderius identifikuoja skirtingai dėl vertybių, požiūrio, gyvenimo būdo ir laikotarpio, kuriame žmogus auga. Tikiu, jog skirtingos kartos gali dirbti kartu, būti sėkminga komanda, tačiau tam reikalingas lyderis, kuris gebėtų tą komandą vesti į priekį. Ir ši tema bus aktuali ne tik komandų, biurų vadovams, bet kiekvienam brokeriui, kadangi absoliučiai kiekvienas vienu ar kitu metu susiduria su kitos kartos atstovais – brokeriais, klientais, teisininkais, notarais ir t.t.. Tad kaip tapti savo kartos lyderiu? Kaip gebėti dirbti kartu su kitos kartos atstovais? Ar įmanoma jaunesnės kartos atstovui tapti vyresnės kartos žmonių lyderiu ir atvirkščiai? Tai yra klausimai, į kuriuos gilinuosi ir kuriuos atsakys žmonės, sugebėję tapti savo kartos lyderiais.“