Kaip teigia „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, populiariausi būstai Lietuvoje šiuo metu yra mažesni, ekonominės klasės, dažniausiai užimantys nuo 45 iki 50 kvadratinių metrų. Naujos statybos projektuose dviejų kambarių būstai sudaro apie 40-50 procentų visų butų. Vieno arba trijų ir daugiau kambarių butai sudaro mažesnę dalį projektų – maždaug iki 30 procentų.
Keliasi arčiau centro
„Jeigu prabangus segmentas, tai kvadratūros paprastai didėja, mažesnių butų nelabai yra. Bet jeigu kalbam apie senamiestį, kur daugiau orientuojamasi į nuomą, o ne būsto įsigijimą, tai ten daugiau mažų butų, nes jie yra populiarūs nuomos rinkoje“, - teigia pašnekovas.
Specialistas tikina, kad nuomos rinkoje didžiausia paklausa yra dviejų kambarių buto – vieno miegamojo. „Nuomos rinkoje yra labai svarbus miegamųjų skaičius. Todėl populiarūs yra vieno miegamojo kambario butai, kurio nuomininku paprastai būna vienas žmogus arba pora. Nuomojamųjų butų su dviem kambariais imtis yra didžiausia. Didesnius butus paprastai nuomojasi šeimyna arba du ne poroje esantys asmenys“, - tvirtina M. Čiulada.
Parduodami būstai, anot M. Čiulados, populiariausi yra tie, kurie yra statomi šiuo metu. Kadangi daugiausia statybų dabar vyksta Vilniaus šiaurinėje dalyje – Pilaitėje, Pašilaičiuose, Šnipiškėse – tai čia daugiausia žmonių ir žvalgosi gyvenamosios vietos. Pastaruoju metu pastebėta ir didesnė tendencija grįžti į miesto centrą.
„Centrinės erdvės yra tankinamos, nes Vilnius yra šiek tiek per daug išsiplėtęs miestas. Miesto strategija yra tokia, kad reikia tankinti miestą, jog ir viešasis transportas efektyviau veiktų. Dėl to vienam ar kitam sklypely atsiranda naujas daugiabutis ar senas kažkoks pastatas, verčiamas į gyvenamuosius“, - pasakoja M. Čiulada.
Pirkimas su paskola sumažėjo per pusę
Pasirodo, jog populiariausi būstai Vilniuje toli gražu nėra patys pigiausi. Specialistas įvardija, kad tarp dažniausių pasirinkimų yra būstai, kurių kvadratinio metro kaina prasideda nuo 1200 iki 4000 eurų. Tokių būstų pasirinkimas yra nemažas ir projektai vystomi gana sparčiai – per metus yra pastatoma apie 4000 naujų butų.
Vis dėlto, pašnekovo manymu, kiek būstų yra pastatoma, tiek ir parduodama. “Nėra daug tokių butų, kurie būtų kaupiami “į sandėlį”, taip sakant. Kita vertus, tas aktyvumas, kuris buvo prieš metus, dabar yra šiek tiek išsikvėpęs, tačiau tai nėra dramatiškas svyravimas – 5-10 procentų“, - teigia pašnekovas.
Gali kilti klausimas, kaip žmogus, uždirbdamas vidutinį atlyginimą, gali sau leisti įsigyti tokį būstą? Kainos nuolat vis didėja, perkamoji galia kaip tik turėtų būti sumažėjusi, tačiau duomenys rodo ką kita.
„Šiuo metu įperkamumas yra didžiausias, nes jis skaičiuojamas pagal vidutinį atlyginimą santykiu su vidutine kvadratinio metro kaina. Per dešimt metų pirmą kartą pajamos pakilo daugiau negu būstų kainos. Kitaip tariant, už metines pajamas galima įsigyti didžiausią kvadratinių metrų kiekį. Bankų palūkanos irgi beveik žemiausios istorijoje. Tai lemia, kad su tvariom pajamom ganėtinai lengva yra įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tiek su banko paskola, tiek savo lėšomis“, - sako „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas.
Prieškriziniu laikotarpiu apie 90 procentų butų buvo perkama iš banko paskolos, o šiuo metu tai daro tik pusė gyventojų Vilniuje ir dar mažiau Kaune, kuriame šiuo metu butų perkamumas yra išties padidėjęs. Didelė dalis gyventojų būstus perka iš savo sutaupytų santaupų. „Tai rodo, jog žmonės turi pinigų, jei gali sau leisti juos pirkti iš nuosavų lėšų“, - tvirtina pašnekovas.
Svarbi būsto ir gyvenimo kokybė
Nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda sako, kad Vilniuje, kaip ir daugumoje didmiesčių, absoliučią sandorių daugumą – 80-90 procentų – sudaro butai. „Miestui augant, transporto srautams didėjant, žmonės siekia įsikurti kuo arčiau savo kasdieninių kelionių taškų: arčiau darbo, mokymosi, pramogų vietų. Prie šių norų prisideda ir vis didėjančios galimybės dėl kiekvienais metais kylančio darbo užmokesčio“, – aiškina jis.
Pasak M. Žibūdos, 2017 metais populiariausi rajonai buvo Naujamiestis, Šnipiškės bei Pilaitė. Šie rajonai taip pat pirmauja ir pagal siūlomų įsigyti naujų butų kiekį, todėl galima teigti, kad paklausą formuoja pasiūla arba tam tikrų rajonų plėtros galimybės.
Pašnekovas pritaria, kad mažesni butai turi daug didesnę paklausą nei didesni. Daugiausia naujų butų sostinėje parduodama 2 kambarių 35-45 kv. metrų ploto. Pastebima ir vis didėjanti pirkėjų tendencija įsigyti mažesnio ploto, bet labai efektyviai išplanuotus, maksimalų kambarių skaičių turinčius butus.
„Tarp mūsų klientų ypač populiarūs 51-57 kv. metrų, 3 kambarių butai, kurie dėl nedidelės bendros kainos suteikia galimybę jaunoms šeimoms pradėti patogų gyvenimą naujos statybos būste“, – teigia jis.
Pirkdami pigesnį būstą, pirkėjai labiau kreipia dėmesį į projekte naudojamas statybines medžiagas, yra jautresni būsto kainai, jo išlaikymo kaštams, tuo tarpu kai prestižinio būsto pirkėjai vadovaujasi kriterijais, užtikrinančiais gyvenimo kokybę: išskirtine vieta, aplinka, kaimynyste bei būsto verte ilgalaikėje perspektyvoje.
Populiarėja būstai su pilna apdaila
Nekilnojamojo turto ekspertas, įmonės „Vilniaus Turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas teigia, kad pastaruoju metu yra labai populiarūs būstai su pilna apdaila, mat taip lengviau gauti banko paskolą ir mažiau galvos skausmo dėl finansavimo naujakuriams. Bet ne todėl, kad rinkoje yra jiems patinkanti ar norima apdaila. Siūloma apdaila juos tiesiog tenkina.
„Šie žmonės dažniausiai yra jaunos poros be vaikų, kurie renkasi 1-2 kambarių butus ir kaip įmanoma mažesnio ploto – iki 50 kv. metrų. Idealiausias plotas yra 36-45 kv. metrai. Vyrauja tendencija, kad kuo jaunesni, tuo į butą žiūri su trumpesne laiko perspektyva – negalvoja kaip pirkėjai prieš 10 metų, kad butą perka visam gyvenimui ar 20 metų. Jie butą perka 5-10 metų ir tai vertina kaip laikinąjį savo pirmąjį būstą“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu didelę paklausą turi loftai esantys arčiau miesto centro – dauguma jų šiuo metu yra Naujamiestyje, kuriame ir fiksuojami didžiausi pardavimai vien dėl paklausos kiekio ir patogios lokacijos.
Kuo arčiau centro ieškomi būstai, tuo mažesnio ploto juos perka. Ir atvirkščiai – kuo toliau nuo centro, tuo populiaresni yra didesnio ploto ir perkami ilgesniam laikui.
Kotedžų perkamumas taip pat auga
A. Kudarauskas teigia, kad pastaruoju metu itin išpopuliarėjo bendrabučio tipo butai. „Bendrabučiai jau kelintus metus yra masiškai perkami „investuotojų“: remontuojami į juos įvedant komunikacijas ir įrengiant bendrabučio kambariuose mikro butus su visais patogumais. Tokie butai perkami viengungių, atvykėlių iš kitų miestų“, – pasakoja pašnekovas. Jis taip pat sako, kad dažniausiai tai yra turtas perkamas už nuosavas lėšas, nes visuose kituose segmentuose dominuoja būstų pirkimas su paskola.
Šeimos su vaikais dažniausiai ieško trijų, šiek tiek rečiau – keturių kambarių buto su pilna apdaila. Tokius variantus renkasi žmonės 27-37 metų amžiaus ir gaunantys vidutines arba aukštesnes pajamas. Dažniausiai renkamasi pilnos apdailos butus naujos arba senesnės statybos namuose.
Pasak A. Kudarausko, gali būti ir visiškai priešingai – žmonės renkasi senesnės statybos trijų kambarių butus arčiau miesto centro su tikslu pasidaryti sau tinkamą remontą. „Tokie žmonės dažniausiai turi pusę būstui įsigyti turimos sumos, kurią gauna iš anksčiau parduoto nekilnojamojo turto“, – aiškina jis.
NT specialistas tvirtina, kad kotedžai taip pat yra labai populiarūs. „Pas mus paklausiausi yra mažos kvadratūros namukai iki 80 kv. m. Jie yra absoliutus hitas – juos mielai perka pastatytus ir užsisakinėja statymuisi. Kainos dažniausiai yra iki 100 000 eurų su pilna vidaus apdaila. Perkantieji irgi yra šeimos su vaikais – dažniausiai dar ikimokyklinio amžiaus“, – sako pašnekovas.
A. Kudarauskas nurodo ir kainas kiekviename segmente. Populiariausi butų pasirinkimai svyruoja nuo 40 iki 70 tūkst. eurų, kotedžai ir namai – iki 100 tūkstančių eurų. „Per paskutinius metus pirkėjai tapo ramesni – labiau analizuojantys ir neperkantys paskubomis pirmojo pasitaikiusio būsto. Juos sunku suvilioti nuolaida ir vis didesnį dėmesį jie skiria atsiliepimams bei kokybei“, – tvirtina jis.