Pajūris perspjovė sostinę. Butų kainos čia augo trečdaliu, tačiau „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas abejoja, ar toks kainų šuolis ir pastariosios tendencijos yra tvaru.
„Netvarios: pandemijos metu sumenkusios galimybės keliauti į užsienio šalis padidino būsto paklausą Lietuvos kurortuose (Neringoje butų kainos taip pat išaugo trečdaliu, o Birštone butų kainų kilimas siekė kone 50 proc). Panašios tendencijos yra stebimos ir kitose šalyse), o ypač didelio pirkėjų dėmesio sulaukė didžiausias Lietuvos kurortas Palanga, kuriame butų kainos išaugo kone iki 2500 eurų už kv. metrą. Tai yra nemažai, lyginant su Pietų Europos šalyse esančiais kurortiniais miestais pvz. Graikijos Kretos ar Rodo salų miestuose kainos svyruoja apie 1500-2000 eurų, Pietų Italijos miestuose: 2000-2500 eurų, Ispanijos (Alikantė, Malaga) miestuose: 2000-2500 eurų, Kanarų salose: ~2000, Bulgarijoje: 1000-1500, Ukrainoje ir Gruzijoje: 500-1000. Tad vėl atsivėrus galimybėms keliauti į užsienį Palanga gali prarasti dalį savo patrauklumo, ypač turint omenyje trumpesnį ir vėsesnį turizmo sezoną“, – socialiniuose tinkluose akcentuoja ekonomistas ir priduria, kad Latvijos Jūrmaloje ar Lenkijos Sopote kainos yra panašios kaip ir Palangoje ir siekia ~2500 eurus už kv. metrą.
Kita vertus, Ž. Mauricas svarsto, kad galbūt tai gali būti ir ilgalaikės tendencijos: skaitmeninės ekonomikos amžiuje populiarėjantis darbas iš namų bei nuotolinė prekyba didins būsto paklausą mažesniuose, bet gerą gyvenimo kokybę siūlančiuose, miestuose.
„Tad XXI amžiaus miestai bus ne brutaliai užtankinti milijoniniai megapoliai, o vidutinio dydžio miestai, kuriuose daugiausiai per 15 minučių pėstute, paspirtuku, dviračiu ar kita transporto priemone bus lengvai pasiekiama laisvalaikio, sporto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūra bei žaliosios bei poilsio erdvės (pvz. jūra). Tad net ir pasibaigus pandemijai, kainos nebūtinai kris (ypač jei būstas yra pritaikytas ne trumpalaikei nuomai, o ilgalaikiam gyvenimui), nes būsto paklausą toliau didins asmenys, kurie kelsis gyventi į Palangą (ar kitus gerą gyvenimo kokybę galinčius pasiūlyti miestus, vertinant tik tuos miestus, kurių gyventojų skaičius viršija 10 tūkst. Įtraukiant ir mažus miestus/miestelius, už Palangą sparčiau augo Viekšniai (Mažeikių priemiestis), Birštonas ir Neringa)“, – akcentuoja ekonomistas.
Jis tęsia, kad per pastaruosius trejus metus Palangos gyventojų skaičius išaugo net 6,8 proc., o Palanga yra sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje (palyginimui, Vilniaus gyventojų skaičius per trejus metus išaugo 4,2 proc., Kauno – 1,7, proc. Klaipėdos – 0,1 proc., o Šiaulių – 1,3 proc.
p.s. pateikta statistika yra ne faktinių sandorių statistika, o butų skelbimų kainų statistika (šaltinis: šaltinis – „aruodas.lt).
Tačiau dėl nemažo šešėlio Palangos būsto rinkoje, manau, kad butų skelbimo kainų statistika rodo realesnę padėtį būsto rinkoje nei faktinių sandorių statistika“, – pabrėžia Ž. Mauricas.