Verslininkas ir projekto „Futuristai“ sumanytojas Mindaugas Mizaras jį vadina dalinimosi būstu poilsio kompleksu. Jo idėja kilo norint NT rinkos dalyviams pasiūlyti naują, Lietuvoje dar nematytą produktą. Taip pat, verslininko ir projekto investuotojo teigimu, rinkai trūko tvaraus NT projekto.
„Šią idėją paskatino dvi priežastys – viena yra tai, kad vystant poilsio kompleksą Palangoje norėjosi jį sukurti kiek įmanoma tvaresnį. Pajūrio Lietuvoje neturime daug, o individualių būstų kvartalai, kurie didžiąją metų dalį lieka tušti, nėra geriausias sprendimas kurorto gyvenimui. Taip jis pusę metų beveik sustoja, netolygiai vystosi maitinimo ir laisvalaikio veiklų infrastruktūra. Norėjome tą pakeisti“, – pasakoja M. Mizaras.
Jis tęsia, kad galvojant apie pajūrio miestų tvarumą, buvo pasirinktas naujas NT verslo modelis, paremtas būsto dalijimosi koncepcija, kuri bus taikoma projekte numatytiems individualiems būstams.
„Tvaraus gyvenimo pajūryje idėja apima ne tik dalijimąsi būstu tokiu būdu jį „įdarbinant“ visus metus. Statybų procese numatyta naudoti aplinką tausojančias medžiagas, natūralius paviršius, taip pat bus įrengiamos vandens sistemos, kurios leis želdynus laistyti surinktu lietaus vandeniu. Be to, pirmą kartą Lietuvoje tokio dydžio NT projekte bus įrengtas geoterminis šildymas“, – sako verslininkas.
Antroji šios idėjos priežastis, pasak pašnekovo – būstų įsigijimo ir nuomos kainos pajūryje, kurios sparčiai auga ir Lietuvos kurortus pamėgusiems gyventojams tampa sunkiai prieinamos.
„Dalinimosi būstu modelis padės spręsti abu šiuos iššūkius – įsigydami dalinimosi būstu taškų programą klientai užsitikrins nekintančią kainą ateinantiems 25 metams ir ji bus ženkliai mažesnė negu įprasta viešnagė viešbučiuose ar apartamentuose. Be to, „Futuristų“ poilsio komplekse įrengsime gausią laisvalaikio infrastruktūrą – SPA paslaugas, restoraną, bendradarbystės ir vaikų žaidimo erdves – taip, kad čia būtų patogu leisti laiką bet kokiu oru ir bet kuriuo metų laiku. Tokiu būdu išvengsime sezoniškumo ir prisidėsime prie aktyvaus Palangos gyvenimo visus metus“, – pasakoja M. Mizaras.
Dalinimasis būstu nėra nauja idėja ir užsienio šalyse gana plačiai paplitusi bei sparčiai populiarėjanti. Užsienyje dalinimosi būstu modelių būna įvairių – gali būti ilgalaikės nuomos, jungtinės nuosavybės, investiciniai projektai ir panašūs, tokias paslaugas galima rasti tarp „Marriott“, „Hilton“ ir kitų garsių prekės ženklų.
„Futuristų“ projekte dalijimosi būstu modelį adaptavome Lietuvos rinkai pagal stebimus vartotojų poreikius. Paslauga veiks taškų įsigijimo principu: klientas įsigyja norimą skaičių metinių taškų ir kasmet gali juos panaudoti pasirinkdamas viešnagę. Didesni numeriai ir būstai vasaros laiku pareikalaus daugiau taškų, o žiemos metu už tą patį taškų kiekį galima bus gauti daugiau dienų. Įsigytas taškų skaičius kasmet išliks tas pats, o patalpų vertė taškais nesikeis“, – būsto nuomos modelį paaiškina verslininkas.
Projektas bus vystomas ne iš klientų lėšų
Projektas, pašnekovo teigimu, jau turi investuotojus, tad jis vystomas ne iš klientų lėšų. Į projektą investuojama etapais, bendra planuojama investicijų suma yra 50 mln. eurų. Investuotojai – M. Mizaras, „Vilniaus pakuotė“ įmonių grupės bendrasavininkas ir UAB „Gilesta“, taip pat pasitelkiamas bankų finansavimas.
„Kliento investicija yra įsigyti atostogų taškus ir taip užsitikrinti nekintančią viešnagės kainą 25 metams į priekį. Įsigytą paslaugą arba pavienes viešnagės dienas vėliau klientas gali perparduoti kitiems interesantams, arba naudotis pats. Įsigyti paslaugos taškai net yra paveldimi Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka“, – tikina M. Mizaras.
Jis skaičiuoja, kad naujosios būsto dalijimosi paslaugos, perkamos 25-iems metams, kaina prasidės nuo 2 tūkst. eurų, o vidutinė sandorio vertė bus apie 6-12 tūkst. eurų.
„Už šią sumą projekto gyventojai kasmet įgis atitinkamą taškų skaičių, kuriuos bus galima iškeisti į dienas apartamentuose. Tokiu būdu vienos nakties kaina gyventojams atsieis nuo 18 eurų už parą ir ši kaina jau įsigijusiems paslaugą 25 metus nesikeis. Keistis gali nebent komunaliniai patarnavimai, kuriuos visi gyventojai dalinsis proporcingai nuo jų buvimo laiko.
Bendruomenės nariai, įsigydami taškus, gali pasirinkti kaip mokėti – visą sumą iš karto arba dalimis, todėl, kad paslaugos pardavimų skaičius nėra esminis projekto finansavimui. Taškus pardavinėti pradedame nuo dabar dėl to, kad kuriame bendruomenę, norime suburti bendraminčius ir panašų gyvenimo stilių mėgstančius žmones, kuriems patiks atostogauti ar dirbti pajūryje kartu. Tai yra nauja paslaugų koncepcija, todėl prireiks laiko, kol supažindinsime vartotojus. Komplekso gyventojai taip pat bus įtraukti į visą projekto eigą – atsiskaitysime jiems apie įgyvendinamus etapus, pristatysime svarbiausius sprendimus“, – tikina verslininkas.
„Futuristų“ komplekso statybos bus vykdomos keliais etapais. Šiuo metu yra rengiamas projekto teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), yra parengta architektūrinė koncepcija, kuri buvo pristatyta Palangos miesto savivaldybei. Atlikus visus būtinus paruošiamuosius veiksmus, statybos darbams vadovaus projekto rangovė ir investuotoja, bendrovė „Gilesta“.
Statybų pradžia planuojama 2023 metų vasarą. Pirmojo etapo, kuomet iškils viešbučio pastatas, bendros erdvės ir vienas poilsio apartamentų kvartalas, pabaiga numatyta 2024 metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje. Projekto plane numatyta, kad „Futuristų“ komplekse bus 70 kambarių viešbutis, baras ir restoranas, bendradarbystės erdvė, lauko ir vidaus baseinai, sporto ir jogos salės, lauko sporto aikštynas, kūdrų parkas, mažų ir didelių individualių būstų zonos. Planuojama, kad iš viso bus įrengta beveik 300 mažesnio ploto, 1 ir 2 kambarių, ir 50-60 didesni, 3 kambarių individualūs būstai.
NT ekspertas rekomenduoja įvertinti rizikas
Ką apie tokias investicijas mano NT ekspertai? NT analitikas, VŠĮ „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad projektas – inovatyvus ir sveikintinas, tačiau tik tuo atveju, jei žmonės, susigundę tapti jo dalimi, neliks apgauti. Jis įvardija kelias rizikas, kuriomis turėtų pasidomėti kiekvienas, norintis investuoti į tokį būsto pajūryje modelį.
„Idėja įdomi, turėtų turėti savų privalumų, tačiau visas projektas grįstas pasitikėjimu vystytojais. Pirmiausia, prieš ryžtantis tokiai investicijai, reikia išsiaiškinti su vystytoju, ar bus sutartyje ar kokiame kitame dokumente numatyta, kad nebus parduota daugiau nei įmanoma tų vadinamųjų „taškų“, kad visiems, norintiems paviešėti Palangoje vasarą, bus tokia galimybė, kad visiems užteks to vasaros laiko. Reikėtų garantijų, skaičių. Juk skaičiuojant logiškai, nuo gegužės iki rugsėjo yra tam tikras savaičių skaičius. Paprastai vystant tokius dalijimosi projektus investuotojai parduoda daugiau yra turima tikintis, kad dalis neatvyks, pasirinks kitas datas ir pan.“, – komentuoja NT analitikas.
Ji tęsia, kad saugiklis tokiai bėdai galėtų būti aiškus žmonių, galinčių išsipirkti nakvynės paketus vienoje patalpoje, skaičius.
Kita galima problema, pasak A. Antanavičiaus – komunalinių paslaugų kaina. Jis akcentuoja, kad modelis, kai gyventojai proporcingai nuo viešnagės laiko išsidalija komunalinių paslaugų kainą dar nereiškia, kad už jas reikėtų mokėti centus.
„Yra bendrųjų patalpų kaštai ir jeigu kompleksas veikia ištisus metus, viso to išlaikymo kaštai turėtų keliauti paketų pirkėjams. Gali būti taip, kad už nakvynę moki 18 eurų, bet už visų patalpų išlaikymą pakloji dešimtis ar šimtus eurų“, – įspėja NT analitikas.
Pašnekovas taip pat akcentuoja, kad reikėtų išsiaiškinti, kieno lėšomis patalpos ir visas kompleksas bus remontuojamas.
„Pirmuosius metus būklė bus gera, bet vėliau patalpos nusidėvės. Tie žmonės, kurie bus įsigiję tuos paketus, neturės įtakos patalpų būklės kontrolei. Kai įsigyji savo butą, tai žinai, ką jame darai, o čia situacija nebus kontroliuojama. Taip pat nebūtų visiškai teisinga sakyti, kad projektas bus daromis tik iš investuotojų pinigų. Nes jeigu žmonės išperka visus paketus, avansu yra iš esmės surenkama tų patalpų kaina“, – pabrėžia A. Antanavičius ir priduria, kad prieš planuojant įsigyti tokius dalijimosi būstu paketus, reikėtų išsiaiškinti, kokie investuotojai ir kokie bankai sutiko investuoti į projektą.
„Žinant pavyzdžių, kaip nutinka, kai iš žmonių yra surenkami avansai ir vėliau projektas neįgyvendinimas, yra rizika. Reikia įvertinti įmonių, kurios vysto, finansinį pajėgumą, ar projektas nėra didesnis už pačios įmonės vertę. Yra tokia koreliacija, kad kai ekonomika kaista ir viskas brangsta, atsiranda įdomių ir naujoviškų projektų, pasiūlymų, idėjų, tačiau kai kurios jų taip ir lieka neįgyvendintos dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – pabrėžia NT analitikas A. Antanavičius.