Kaunas vystosi: Žemuosiuose Šančiuose atsirado nekilnojamojo turto (NT) projektas Juozapavičiaus 13 – puikus istorinės architektūros ir modernių sprendimų pavyzdys. Tame pačiame Juozapavičiaus prospekte planuojami bene pirmieji Kauno dangoraižiai. Na, Kaunas – ne Niujorkas, todėl dangoraižiai – ne per didžiausi, šešiolikos aukštų. Bet tai bus nauji, daugiaaukščiai, stikliniai pastatai ir man norisi juos vadinti dangoraižiais.
Per Kauno autobusų stotį malonu tiesiog prasieiti. Rimtai. Šio straipsnio eilutes rašau sėdėdamas Kauno autobusų stotyje įsikūrusioje Vero Cafe (kava galėtų būti geresnė, bet šioje vietoje aš turbūt galėčiau būti tituluojamas gurmanu, todėl tokioms vietoms toli iki mano skonio receptorių užkariavimo).
Švaru, gražu, modernu, naujutėlaičiai bilietų pardavimo aparatai, kasos darbuotojos – gražios, pasitempusios ir laiką leidžia ne sovietmečio laikus menančiame „langelyje“, o gražiame, stilingame, stikliniame biure. Vilniau, Kaunas ne tik su gimtadieniu sveikina, bet ir pavyzdį rodo. Ir dar kokį.
Ar teko pabuvoti Vilniaus autobusų stotyje? Būtent. Nesinori turėti jokių reikalų ten. Ir aš labai rimtai ir tuo pačiu labai nuoširdžiai klausiu: ar tikrai negalime sutvarkyti Vilniaus autobusų stoties, o tuo pačiu – ir tų kelių po ją besiganančių ir klaikiai atrodančių narkomanų? Aš juos mačiau, jūs juos matėte, visi atvykę į mūsų miestą matė.
Jums leidus, o net ir neleidus, tęsiu. Per ateinančius du-tris metus Kaunas pasikeis beveik neatpažįstamai. Jau dabar miestą galime sutikti tarptautiniuose dizaino giduose, Kaune gausybė įvairių epochų pastatų – įdomių, gražių pastatų. Į daugumą iš jų žiūriu per verslo vystymo, NT prizmę.
Pastaruosius keletą metų intensyviai dirbau su investiciniu gyvenamuoju NT Vilniuje: mano įkurta trumpalaikės nuomos administravimo agentūra „Superhost“ administruoja trumpalaikei nuomai skirtus butus. Apie tokį verslą bei apie tai, kokie tai butai, esu pasakojęs. Konsultuoju tuos, kas planuoja investuoti, kas jau yra investavę ir galvoja, ką daryti su turimu turtu arba kaip iš jo uždirbti daugiau, kaip padaryti taip, kad jis mažiau dėvėtųsi. Dažniausiai atsakymas į šiuos klausimus būna trumpalaikė nuoma. Dažniausiai, ne visuomet. Per paskutinius tris metus grąža iš trumpalaikės nuomos ženkliai sumažėjo, bet kadangi NT lieka viena patraukliausių investicijų, šioje vietoje pasirinkimų nedaug: ilgalaikė arba trumpalaikė nuoma bei tikėtinas turto vertės padidėjimas.
Per šią – apgyvendinimo paslaugų – prizmę žvelgiu ir į Kauną, juolab, kad ir klausimų apie Kauną bei investavimą jame sulaukiu vis daugiau. Ir kol „Superhost“ veiklos Kaune kol kas nevykdo ir, kaip kad Vilniuje, neturiu kelių metų statistikos – užimtumo, kainų, tendencijų – sunku kažką tiksliai pasakyti apie atsiperkamumą. Tačiau tam tikrus skaičius pateiksiu – neabejoju, kad įdomu.
Kauną, galima drąsiai teigti, užliejo coworking'ų banga. Sveikintina, pozityvi, bet banga. Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kuomet įžvalgus ir kūrybiškas verslininkas Artūras Bulota kartu su komanda sugalvojo tuo metu atrodžiusį pakankami crazy projektą – coworking'ą.
Kaip dabar atsimenu, kai prieš tuos kelis metus užsukau aplankyti Artūro ir Talent Garden ir pasijaučiau net ne kaip Londone – geriau. Kūrybiškas, hip įrengimas, berželiai interjere ir Artūras, pasakojantis savo viziją. Viziją, kuria susižavėję kiti pradėjo vystyti panašaus pobūdžio projektus. Ir dabar aš jau net nebesuseku: Nessie at work, Happspace, Redakcija... Ir dar krūva suplanuotų – vien tik iš to, kokia informacija mane pasiekė. O kiek turbūt dar nepasiekė. Tad jei žinote apie tokius planuojamus – duokit ir man žinoti.
Kodėl kalbu apie coworking'us jeigu žadėjau kalbėti apie Kauną per trumpalaikės nuomos prizmę? Todėl, kad tai susiję. Daugėja coworking'ų, daugėja juose dirbančių ir Kaune tiek pastoviai, tiek ne, gyvenančių, apsistojančių. Visiems jiems reikia kažkur gyventi, visi jie, ar bent jau dauguma, nori kažko įdomaus, cool, stilingo, patogaus. Iš čia – paklausa trumpalaikei nuomai. Ir apskritai paklausa nuomai. Didėjanti paklausa.
Naujai Kaune besikuriančios, besiplečiančios įmonės. Darbuotojai – tiek pastovūs, tiek iš užsienio tam tikram laikotarpiui atvykę. Ir tikrai taip – kažkur gyventi jiems irgi reikės. Nesinorės sovietmečiu ar devyniasdešimtaisiais, dutūkstantaisiais dvelkiančio remonto. Norėsis kažko modernaus. Ilgalaikė ir trumpalaikė nuoma, įžvalgūs investuotojai, vystytojai, brokeriai, nuomos administratoriai – jūsų eilė.
Beje, panašu, kad Kaunas ir dar vienoje vietoje aplenks Vilnių: kiek teko girdėti, jame jau planuojamas ~80 butų, studijų pastatas, kuris visas bus skirtas ne pardavimui, o būtent nuomai. Vilniuje to pasigendu, o ypač gero, įdomaus, stilingo taip vadinamo apart-hotel. Apartamentų viešbučio. Kaune apskritai pasigendu gerų viešbučių, bet turbūt viskam savas laikas. Atėjo verslo centrų laikas, vis labiau įsivažiuoja gyvenamasis sektorius, o po jo, tikėtina, ir viešbučiai. Investuotojai į gyvenamąjį NT, NT vystytojai šiuo atveju gali laimėti būdami greitesni, lankstesni: viešbučio „atėjimas“ dažniausiai užtrunka, o apgyvendinimo vietų vis labiau reikia čia ir dabar.
Update: Eika Kaune planuoja coliving'o projektą, todėl panašu, kad mano paminėtas 80-ies studijų objektas – ne vienintelis.
Man natūraliai kylantis klausimas ir jis, manau, bus aktualus ties apskritai aktyviems, versliems žmonėms, tiek investuotojams, NT vystytojams: ką daryti, kaip tapti progreso dalimi? Ir šį kartą – apie tai, kaip tapti to dalimi Kaune. Vilniui dar ateis jo eilė.
„Tuoj tapsime ne tik krepšinio, bet ir investavimo ekspertų šalimi“ – teko girdėti pasakymą. Ir tai iš dalies yra tiesa, mat investavimas pastaraisiais metais tapo turbūt ne ką mažiau aptarinėjamu dalyku, nei krepšinis. Butas investicijai, taip vadinamas antras būstas, ilgalaikė, trumpalaikė nuoma, nusidėvėjimas, investicijų grąža – tokie ir panašūs terminai daugeliui tapo įprastais, o kai kuriems – dar ir savotišku pasipuikavimo dalyku. Atseit, tu ką, neinvestuoji?! O kalbant ne tik apie pastaruosius keletą metų, bet ir apie pastaruosius keletą mėnesių – dar ir kriptovaliutų ekspertais daugelis tapo. Kai kurie turbūt – ne itink vykusiais.
Kas mane (maloniai) nestebino Kaune - tai dar sąlyginai nedidelės NT įsigijimo kainos bei ne tokia jau ir maža grąža. O tai reiškia ne tokia jau maža ir vieno ar kito objekto, kurį galima įsigyti, potenciali nuomos kaina. Butai Centre, Senamiestyje, kiti objektai ar pastatai, kuriuos galima, reikia paremontuoti ar kapitaliai suremontuot. Tačiau kurie turi potencialo generuoti dešimties ar daugiau procentų metinę grąžą. Vilniuje tai pastaruoju metu – retenybė. Jei apskritai dar pasitaiko. Investicinius objektus – butus, kitas trumpalaikei nuomai tinkamas erdves – peržiūrinėju ir investuotojams ieškau pastoviai, tačiau dešimt procentų viršijanti ir anksčiau dažniau pasitaikydavusi grąža šiuo metu beveik nesutinkama. Nebent tai kapitalinio remonto reikalaujantis butas, kuris, tinkamai perplanavus ir įrengus, profesionaliai nuomojant trumpalaikei nuomai, gali generuoti 10+ procentų metinės grąžos.
Kaune tai atrodo, bent jau šiai dienai, įmanoma. Vėlgi – ne be papildomų sąlygų: įsigijus butą reikės jį naujai suremontuoti („naujai atliktas remontas“ ar panašūs dalykai netinka – būtent todėl jis ir parduodamas, nes nei grąžą gerą generuoja, nei gyvenimui patogus). Galbūt perplanuoti. Ko pasigendu Kaune, peržiūrėdamas Centre ar Senamiestyje parduodamus, nuomojamus butus, tai patogaus išplanavimo trūkumas, ką jau kalbėti apie stilingus interjerus. Nesitikiu kažko super, bet šventai tikiu, kad tiek jaunimas, tie patys studentai, jauni profesionalai nebenori gyventi devyniasdešimtųjų ar dutūkstantųjų interjeruose. Dauguma galbūt tai ir renkasi, bet aš – ne apie daugumą. Pilka masė man neįdomi ir norisi tikėt, kad mano mylimoj Lietuvoj ji tampa vis spalvingesne. Taip, galbūt tai mano kiek naivus noras bei savotiška svajonė, bet aš pasilieku ties ja.