Ką galima įsigyti už 70 tūkst. eurų?
Ir vystytojai, ir bankai sutinka, kad dažniausiai žmonės, pirkdami pirmą butą, jam skiria nuo 70 iki 100 tūkst. eurų. Tačiau įdomu, kokį NT sostinėje, Vilniuje, galima įsigyti, turint tokį biudžetą? „Delfi TV“ laidos „Keturios sienos“ komanda aplankė keletą tiek kainuojančių butų. Pasižvalgykite, kaip gi galėtų atrodyti namai už tokią sumą.
Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje prasideda nuo 1350 Eurų/kv. m su daline apdaila. Norint įsigyti butą su vidutine ar visa apdaila, prie šios sumos reikėtų pridėti dar bent 300 Eur/kv. m.
NT bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad nepriklausomai nuo kainos diapazono, naujos statybos būsto pirkėjas visada gali rinktis tarp dviejų parametrų: buto dydžio ir jo vietos.
„Kuo mažesnė kaina, tuo, suprantama, ir vietos, ir ploto diapazonas siauresnis. Pavyzdžiui, 70 tūkst. eurų leidžia nusipirkti nedidelį vieno kambario butą centrinėje miesto dalyje, <...> pusantro kambario galima nusipirki Šnipiškėse, šiaurinėje Žvėryno dalyje, Žirmūnuose arčiau Neries upės, ir kuo toliau tolstama nuo šių vietų, kurios šiuo metu yra pačios brangiausios, tuo didesnį būstą galėtų įsigyti pirkėjas“, – aiškina ekspertas.
Pasak pašnekovo, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Naujininkuose, Santariškių apylinkėse už 70 tūkst. eurų ar kiek daugiau jau galima įsigyti dviejų kambarių butą. Tačiau NT analitikas priduria, kad būsto pasirinkimas už tokią sumą yra ribotas, todėl pirkėjui lengva užkibti ant pardavėjo, siūlančio ne gyvenamosios paskirties patalpas kaip butą už mažą kainą, kabliuko.
„Gali būti siūloma nebūtinai gyvenamosios paskirties būstai. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar tai nėra viešbučio, poilsio paskirties apartamentai. Kalbant apie Naujamiesčio pietinę pusę, tai gali būti siūlomi loftai, kūrybinės dirbtuvės, kurių paskirtis yra gamybos“, – akcentuoja T. Kvainickas.
Kodėl būsto paskirtis tokia svarbi? „Delfi Būstas“ jau yra rašęs, kad kartais pirkėjai, įsigiję ne gyvenamosios paskirties patalpas, susiduria su keliomis problemomis: negali jose deklaruoti gyvenamosios vietos, turi mokėti papildomus mokesčius VMI, tokiam NT taikomi kitokie techniniai, statybos reikalavimai nei tam, kurio paskirtis – gyvenamoji.
Turiu 100 tūkst. eurų: kokį butą galiu įsigyti?
NT eksperto teigimu, jeigu pirkėjas naujam būstui gali skirti 100 tūkst. eurų, tai reiškia, kad bet kurioje Vilniaus vietoje jis gali įsigyti dar mažiausiai vieną papildomą kambarį.
„Senamiestyje, Žvėryne, Naujamiestyje, Užupyje pirkėjas jau galėtų įsigyti pusantro ar dviejų kambarių butą, tačiau vis dar labai mažo ploto. Tuo tarpu kuo toliau į periferiją, tas butas būtų vis didesnis. Pigiausi butai, naujos statybos, su daline apdaila, galėtų kainuoti 1200-1300 eurų už kv.m, tai 60 kv.m periferiniame mikrorajone pirkėjui tikrai pavyktų įsigyti“, – vardija T. Kvainickas.
Pašnekovas ragina nepamiršti, kad šios dvi sumos yra populiaros ir antrinėje būsto rinkoje. Kadangi tie butai parduodami jau su apdaila, jų skaidymas pagal vietą tampa sudėtingesnis. Pasak NT analitiko, net gerose vietose senesnių, mažiau patrauklių daugiabučių, nepatraukliai išplanuotų butų, kurie būtų įperkami bet kuriame kainos diapazone, perkama mažiau.
Pasak T. Kvainicko, svarbus veiksnys buto kainai tampa jo išplanavimas. Maža būsto kaina reiškia, kad jis turi mažiau patrauklias savybes nei didesnis arba tiesiog yra prasčiau išplanuotas.
„Būstas gali būti siūlomas pailgos formos, bet įėjimas yra stačiakampio siaurosios kraštinės pabaigoje, tai išplanavimas yra pakankamai sudėtingas, gali būti langai į šiaurinę pusę, vaizdas pro langą gali būti prastesnis. Tačiau paprastai orientuojamasi į plotą ir vietą“, – pažymi ekspertas.
Kai kurie vystytojai pirkėjams siūlo jau įrengtus naujos statybos butus, kuriuose trūksta tik minkštųjų baldų. Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad tokiais atvejais buto kaina priklauso nuo jo įrengimo ir ploto.
„Priklauso nuo vystytojo, įrengimo lygio. Turbūt mažiau nei 250 Eur/kv.m vystytojai neskiria apdailai, ta kaina gali didėti priklausomai nuo individualių poreikių. Tai įvertinus, kad bendra kaina tiek pakyla, savaime suprantama, kad iškart tokiu atveju mažėja būsto plotas. Tai jeigu su daline apdaila galima įsigyti, sakykime, 60 kv.m butą, su pilna apdaila – 50 kv.m ar pan. Kita vertus, tokio būsto įsigijimas gali būti paprastesnis, jeigu žmogus perka butą, imdamas paskolą iš banko“, – paaiškina NT ekspertas.
Pravėrė butų duris
Tie, kas nori įsigyti naujos statybos dviejų kambarių būstą už 70 tūkst. eurų, turėtų daugiau dėmesio skirti periferiniams Vilniaus rajonams. Pasižvalgykime, kaip gi galėtų atrodyti namai už tokią sumą. NT vystymo bendrovės „Eika“ Pardavimų vadovas Justinas Šavelskis praveria buto Pilaitėje duris.
Pasak pašnekovo, už 70 tūkst. eurų galima įsigyti 44 kv.m, dviejų kambarių, butą su daline apdaila.
„Kaina šiek tiek svyruoja nuo aukšto, bet tai yra dviejų kambarių būstas su daline apdaila, į kurią įeina išlyginamasis grindų sluoksnis, pertvaros tarp kambarių, šildymo sistema su sumontuotais radiatoriais, vėdinimas. Visur yra išvedžiota elektros instaliacija ir apšvietimas. Tai tokiame bute jau galima glaistyti sienas, jas dažyti, dėti grindų dangą, lubas, santechniką ir montuoti virtuvės baldus“, – vardija pašnekovas.
Pasak jo, alternatyva tokiai kainai arčiau centro galėtų būti kur kas mažesnis butas taip pat su daline apdaila: „Už 70 tūkst. eurų būtų galima įsigyti apie 25 kv.m butą, pusantro kambario.“
Taip pat už 70 tūkst. eurų, J. Šavelskio teigimu, galima įsigyti ir mažesnį būstą, tačiau jau su pilnai atlikta apdaila. Patiems pirkėjams telieka išsirinkti minkštuosius baldus.
„Už tą pačią sumą būtų galima įsigyti pusantro kambario būstą, apie 33 kv.m, tačiau jau su pilnai atlikta apdaila, virtuvės baldais, buitine technika“, – vardija pašnekovas.
J. Šavelskis priduria, kad sudarant butų kainodarą, vertinami penki pagrindiniai elementai: plotas, išplanavimas ir papildomos erdvės, aukštas, vaizdas pro langus.
Už 100 tūkst. eurų – periferijoje
Turint galimybę būstui skirti ir 100 tūkst. eurų, pasak J. Šavelskio, labiau nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose galima įsigyti vidutinį trijų kambarių butą, kurį dar reikės įsirengti. Taip pat turint tą pačią sumą galima įsigyti butą arčiau miesto centro, tačiau jis bus mažesnio ploto.
„Už 100 tūkst. eurų galima įsigyti trijų kambarių, 65 kv.m, butą Pilaitėje su daline apdaila. Tokie butai jau dažniau skirti tiems pirkėjams, kurie turi vaikų. <...> Tie, kurie nori gyventi centrinėje miesto dalyje, už 100 tūkst. eurų galėtų įsigyti kur kas mažesnį, pusantro-dviejų kambarių butą, tarp 35 ir 45 kv. m“, – sako pašnekovas.
Ką dar galima nuveikti su 100 tūkst. eurų? Įsigyti dviejų kambarių butą toliau nuo miesto centro, kuris jau bus įrengtas. Patiems reikės nusipirkti tik minkštuosius baldus.
Kainos – tos pačios, bet apdailos lygis – kitoks
Neįrengtuose butuose, kuriuos aprodė J. Šavelskis, jau yra suformuotos grindys, tarp kambarių pastatytos pertvaros, išvedžiota elektros instaliacija, paruošti vandentiekio įvadai, išvedžiota rekuperacinė sistema.
Kito vystytojo, „Omberg“, už tas pačias dvi sumas – 70 tūkst. ir 100 tūkst. eurų – siūlomi butai taip pat yra nutolę nuo miesto centro, tačiau juose nėra įrengtų pertvarų, vonios grindų, rekuperacinės sistemos. Visa tai reikia padaryti pačiam pirkėjui. Pasak bendrovės atstovės, pardavimų projektų vadovės Olgos Sočnevos, tokie sprendimai priimti manant, kad klientas nori pats susiplanuoti norimų kambarių dydžius.
Vilniuje, Bajorų mikrorajone, už kiek daugiau nei 81 tūkst. eurų galima įsigyti 48 kv.m butą su daline apdaila.
„Pirkėjas gauna būstą su daline apdaila, su dalinai išvedžiota elektra, bute yra atvestos komunikacijos, padaryti karšto ir šalto vandens įvadai, taip par yra atvesta kanalizacija. Kalbant apie sanitarinio mazgo patalpą, ten taip pat yra atvestas karšto ir šalto vandens įvadas, kanalizacija“, – vardija pašnekovė.
Pasak O. Sočnevos, virtuvės zonoje pagrindiniai taškai, reikalingi elektros instaliacijos sutvarkymui baigti, atvesti, o kadangi vystytojas nestato pertvarų (parduoda butą be pertvarų), apšvietimas bute taip pat nėra išvedžiotas, palikti laidai, kuriuos pirkėjas išsivedžioja pagal savo poreikį. Taip pat vonios kambaryje vystytojas nebetonuoja grindų, palieka karšto ir šalto įvadą, kanalizaciją. Taip daroma dėl to, kad jeigu žmogus nori įsirengti dušo kabiną, jam yra paprasčiau formuoti nuolydžius ir pan.
„Butas yra be pertvarų. Mes taip pasirinkome, nes kiekvienas žmogus gali susiprojektuoti tą butą taip, kaip jis įsivaizduoja. Tai mes pateikiame projektinius pasiūlymus, o pats pirkėjas gali pasidaryti butą su didesne drabužine, galima susiprojektuoti atskirą sandėliuką“, – sako pašnekovė.
Kadangi butas parduodamas be pertvarų, pirkėjams patiems reikia išvedžioti ir rekuperacinę sistemą, rekuperatorius įskaičiuotas į būsto kainą.
Bendrovė taip pat siūlo butus už 100 tūkst. eurų, kurių įrengimas toks pat – būstą reikia įsirengti patiems. Pavyzdžiui, tame pačiame Bajorų mikrorajone už triženklę sumą galima įsigyti trijų kambarių, 61 kv.m, butą. Jis taip pat parduodamas be pertvarų, tik su daline apdaila.
Pasak O. Sočnevos, už tokią pačią kainą galima įsigyti panašaus dydžio butus su daline apdaila kitame nuo Vilniaus centro nutolusiame mikrorajone – Pašilaičiuose.
Ragina vertinti visus parametrus
Tai, kad už tą pačią kainą vienas NT vystytojas siūlo įsigyti būstą jau su pertvaromis, kitas – be, NT analitikas T. Kvainickas vertina dvejopai. Pasirinkimą, anot jo, turėtų lemti pirkėjo poreikiai ir galimybės.
„Perkant būstą ankstyvoje stadijoje, su vystytojais neretai pavyksta susitarti, kad tam tikri inžineriniai sprendimai būtų pritaikyti prie konkretaus pirkėjo poreikių. Kai apskritai siūlomas būstas, kai dalinės apdailos lygis yra mažesnis, pirkėjas nelaimi nei ankstyvoje, nei vėlyvojoje stadijoje. <...> Pirkėjas turėtų rinktis tą būstą, kuriame jam siūloma daugiau, tačiau nereiktų visko vertinti tik pagal apdailos lygį“, – sako T. Kvainickas ir priduria, kad reikėtų nepamiršti ir kitų svarbių buto parametrų: vietos, aukšto, dydžio ir pan.
Kaip atrodo vystytojų siūlomi butai už dvi minėtas sumas, žiūrėkite „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“.