Perkamoji galia atsigavo
Kaip teigia Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, tiek pernai, tiek šių metų pradžioje Lietuvos NT rinka buvo ganėtinai sekli. Anot pašnekovės, aukštų palūkanų normų aplinka ir neapibrėžtumai makroekonomikoje sulaikė pirkėjus nuo sprendimo įsigyti būstą.
Vis dėlto, ekonomistė akcentuoja, jog rinkoje noras įsigyti būstą tikrai buvo. „Pernai ir šių metų pradžioje gyventojai lūkuriavo palankesnių aplinkybių – palūkanų normų karpymo, perkamosios galios atsigavimo po infliacijos šoko. <...> 2022-2023 metais perkamoji galia reikšmingai susitraukė, todėl natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis priimti sprendimą apie didelius pirkinius nėra taip paprasta“, – įžvalgomis dalinasi ekonomistė.
Ji tęsia, jog šįmet išties matomas perkamosios galios atsigavimas. Pasak I. Genytės-Pikčienės, šiuo metu infliacija Lietuvoje yra viena žemiausių, o kai kuriais mėnesiais – mažiausia visose Europos Sąjungos šalyse. Prie perkamosios galios atsigavimo prisideda ir spartus atlyginimų augimas.
Tiesa, ekonomistė pažymi ir tai, jog suaktyvėjusiai NT rinkai Lietuvoje įtakos turėjo ir ECB sumažintos bazinės palūkanų normos.
„Liepos mėnesį įvyko tas pirmasis nudžiuginęs sprendimas, atvėręs perspektyvą palankiai tendencijai. Natūralu, kad mažėjančios palūkanos gerina būsto įperkamumo rodiklius, tai yra dar viena paskata svarstyti įsigyti būstą“, – teigia pašnekovė.
Kitas svarbus aspektas, sako I. Genytė-Pikčinė, yra tas, kad 2020-2021 metais NT rinką nemaža dalimi kaitino investiciniai sandoriai, kuomet buvo investuojama į antrą būstą ar būstą nuomai, stengiantis apsaugoti investicines lėšas nuo galimos infliacijos. Dabar šie pirkėjai yra atsitraukę, ieško kitų alternatyvų. Anot ekonomistės, šiuo metu būstu labiausiai domisi pirmo būsto pirkėjai.
Išaugo susidomėjimas prestižiniais būstais
NT rinkos atsigavimą sako pastebintis ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra. Jo teigimu, daugiausia įtakos šiam pokyčiui turėjo sumažintos bazinės palūkanos, kurios padidino pirkėjų galimybes įsigyti būstą.
Anot pašnekovo, per pastaruosius metus būsto poreikis kaupėsi ir buvo pradėtas realizuoti šiemet. T. Žiaugros skaičiavimu, šįmet veikiama 18 proc. aktyvesnėje rinkoje nei 2022-2023 metais.
Tiesa, lygindamas šių ir praėjusių metų naujo NT pardavimus, T. Žiaugra dalinasi, jog šįmet ypač išaugo prestižinio būsto pardavimai – 44 procentais.
„Nuo 2021 metų prestižinio būsto segmentas išgyveno pasiūlos badą – pasiruošusių pirkti prestižinės klasės būstą buvo nemažai, bet jie neturėjo iš ko rinktis. Taip jau sutapo, kad didžiausias šio segmento projektas Paupys, kuris užpildė didelę dalį šio segmento, išsisėmė, o naujų projektų į rinką paleista nebuvo“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
Jis priduria, jog tokios situacijos priežastys labai įvairios – vieni projektai užklimpo biurokratinėse pinklėse, kitur nebuvo išspręsti santykiai su kaimyninių sklypų savininkais, kas lėmė projektų pradžių atidėjimą ir vėlesnį startą.
Vis dėlto, T. Žiaugra pastebi, jog šiuo metu prestižinio NT pasiūla – gerokai atsigavusi. Negana to, kalbėdamas apie bendrą NT pasiūlą, pašnekovas sako matantis, jog šiuo metu pasiūla auga žymiai greičiau nei pardavimai.
„Mes stebime visą būsto rinkos paveikslą ir galime teigti, kad plėtotojai nusiteikę optimistiškai bei tiki, kad būsto poreikis, kuris rinkoje kaupėsi 2022-2023 metais, niekur nedingo ir pirkėjai laukia tiesiog palankesnių sąlygų skolintis.<...> Pati situacija, kad pasiūla auga greičiau nei paklausa, yra sveikos rinkos požymis, nes tai padeda rinkai reguliuoti kainas bei didina pirkėjų galimybes rinktis“, – komentuoja T Žiaugra.
Jis papildo, jog antrinėje NT rinkoje tokių ženklių pokyčių nematyti. Anot pašnekovo, įtakos turėjo tai, kad dalis antrinės rinkos klientų dėl mažėjančių palūkanų šiuo metu gali įpirkti ir naujos statybos būstą, todėl numigravo į šį segmentą. Kita vertus, sako T. Žiaugra, pastarųjų šių metų mėnesių pardavimai suteikia optimizmo, jog atsigauna ne tik pirminė, bet ir antrinė NT rinka.
Tikimasi tolimesnio palūkanų karpymo
Kalbėdama apie tai, ko NT rinkoje galima tikėtis ateityje, ekonomistė I. Genytė-Pikčienė tikina, jog viskas priklausys nuo ECB pinigų politikos sprendimų.
„Šiandien finansų rinkų dalyvių lūkesčiai rodo tolesnę ECB pinigų politikos švelninimo kryptį. Tikima, kad dar šių metų gruodį bus apkarpytos bazinės palūkanų normos, tuo ECB šios serijos nepabaigs, kitąmet palūkanų normos bus karpomos toliau“, – komentuoja ekonomistė.
Šiuo metu, sako I. Genytė-Pikčienė, finansų rinkų dalyviai tikisi, kad jau kitų metų viduryje ECB sumažins palūkanų normas iki vadinamo neutralaus lygio, kuomet palūkanų normos nei yra stabdančios ekonomiką, nei skatinančios.
„Jeigu infliacijos kryptis pasikeistų, tie sprendimai būtų atitinkami. Bet kol kas matome, kad kova su infliacija yra baigta. Dabar ECB gali skirti savo pinigų politikos instrumentų pajėgumus jau atkurti ekonomikos augimą“, – teigia pašnekovė.
Ji papildo, jog Lietuvos Banko skaičiavimu, kitų metų NT įperkamumo situacija Lietuvoje turėtų tik gerėti.
„Žinoma, kol kas palūkanų normos dar tik pradėjo kelionę žemyn, reikia suvokti, kad šiek tiek teks luktelėti. Kitiems metams taip pat numatytas atlyginimų augimas, infliacija bus vangesnė, todėl realios pajamos augs ir toliau. O būsto kainų spartaus kilimo, matyt, kurį laiką tikrai neturėtų būti“, – įžvalgomis dalinasi I. Genytė-Pikčienė.
