„Darnu Group“ pardavimų direktoriaus Manto Umbraso teigimu, tokius skaičius lėmė tiek sėkmingai startavę pernai Vilniaus senamiestyje pradėto plėtoti „Paupio“ rajono gyvenamųjų kvartalų pardavimai, tiek kitoje Vilnelės pusėje baigiami realizuoti „Užupio krantinių“ projekto butai.
Pernai „atgaivinamame „Paupio“ rajone pardavė 94 gyvenamuosius prestižinės klasės būstus, o „Užupio krantinėse“ – 40. Šiais metais bendrovė vien į gyvenamuosius kvartalus „Paupio“ projekte planuoja investuoti 40 mln. eurų – čia vasarą bus baigti statyti trys pirmieji gyvenamieji kvartalai, įrengti 382 butai, toliau plėtojami kiti „Paupio“ gyvenvietės etapai.
„Jau pradiniame statybų etape pirkėjų dėmesio sulaukusio „Paupio“ sėkmė rodo, jog Vilniuje formuojasi aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės nekilnojamojo turto poreikis. Tai lemia tiek gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis, tiek intensyvėjanti verslo aplinka, tiek ir augantys lūkesčiai ateičiai“, – teigia M. Umbrasas.
Daugiausiai butų (103) bendrovė pardavė baigtame statyti „LightHouse III“ projekte, 89 gyvenamieji būstai realizuoti taip pat pernai užbaigtame vystyti „Ąžuolų terasų“ projekte Antakalnyje.
Išlaikys tempą
Specialistai pažymi, kad krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje nekilnojamojo turto plėtotojai beveik visas savo investicijas kreipė į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tačiau per pastaruosius penkerius metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų ir pardavimo apimčių augimas. Ši tendencija ypač išryškėjo pernai ir užpernai, anot M. Umbraso, ji turėtų tęstis ir šiemet.
„Šalies makroekonominiai rodikliai šiuo metu neindikuoja ekonomikos perkaitimo. Lietuvos bankas skelbia, jog suteiktų būsto paskolų apimtys per metus išaugo beveik 9 proc., o „Eurostat“ duomenimis, per paskutinius dešimt metų būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai lėmė kur kas spartesnis darbo užmokesčio augimas nei būsto kainų pokyčiai. Šie rodikliai pagrįstai leidžia ir toliau tikėtis aukštos ir prestižinės klasės būsto pardavimo paklausos augimo bei didėjančios konkurencijos tarp plėtotojų“, – prognozuoja M. Umbrasas.
Iš viso Vilniuje pernai parduotas 3671 butas arba 134 daugiau nei 2017-aisiais (3537, +3,8 proc.). M. Umbraso teigimu, planuojama, kad šiemet pardavimų apimtys Vilniuje išlaikys pernykštį tempą ir sieks apie 3700 butų per metus.
„Kitąmet vilniečių ekonominė būklė ir toliau nuosaikiai gerės, o darbo rinkos pokyčių tendencijos ir toliau formuos didėjantį naujakurių poreikį būstui. Kainos augimas iš esmės turėtų atkartoti infliacijos tempą ir didelio poveikio pardavimams neturės“, – sako M. Umbrasas.
Trokštamo būsto gali laukti ne vienerius metus
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2013–2015 metais brangesnių butų dalis nuo visų tais metais pastatytų sudarė nuo 6 proc. iki 8 proc., o 2016 metais jau siekė 13 proc., kai 2017 metais – net 18 proc. „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos teigimu, aukštos klasės butų pirkėjams pagrindiniu kriterijumi išlieka vieta. Geidžiamiausios vietos sostinėje – aplink centrinę jos dalį, su solidžia kaimynyste ir labiausiai išvystyta infrastruktūra: Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, kai kuriose Antakalnio vietose.
„NT pardavėjai pastebi jau kurį laiką išaugusį prabangaus būsto poreikį, kuomet pirkėjai, turėdami konkrečius ir dažnai labai individualius reikalavimus, ieško būsto ne vienerius metus ir kantriai laukia, kol rinkoje atsiras maksimaliai jų poreikius atitinkantis variantas. Paprastai prestižinės klasės projektai išsiskiria nedideliu butų skaičiumi, aukštos kokybės medžiagomis įrengtomis bendromis patalpomis, technologiniu pažangumu, uždaromis kiemo erdvėmis. Tokie projektai taip pat pasižymi išskirtinės architektūros elementais tiek eksterjere, tiek interjere – aukštomis lubomis, autentiškais fasado ornamentais ir panašiai“, – pastebi A. Šapoka.
Specialisto teigimu, tokio būsto plotas paprastai varijuoja nuo 60 iki kelių šimtų kv. m, o kvadratinio metro kaina dažniausiai prasideda nuo 2500 eurų ir kyla iki 5000-6000 eurų.
„Žymi dalis pirkėjų perka prestižinės klasės būstą investiciniais tikslais. Tik šių pirkėjų motyvas visų pirma grįstas ne aukšta nuomos grąža, bet tvaria, vertę ilgalaikėje perspektyvoje išsaugančia investicija“, – atkreipia dėmesį A. Šapoka.