Ekonomistai vienas po kito ragina susitaikyti, kad būstų paskolos brangs. Kaip jau rašė „Delfi“, maždaug 7 metus buvusi neigiama Euribor 6 mėn. palūkanų norma pirmadienio duomenimis perkopė nulį ir pirmą kartą po šitiek laiko tapo teigiama.
„7 metus, nuo pat 2015 metų neigiamo Euribor 6 mėn. katino dienos baigėsi. Jis vėl teigiamas ir pradės valgyti skolininkų pinigus“, – soc. tinkle skelbė Marius Dubnikovas ir tikino, kad nors iš pradžių augimą matysime po truputį, tendencija stiebtis vis stiprės.
Ekonomistas tikino, kad Euribor rodiklis „yra gyvas“ ir keičiasi kiekvieną minutę, o pirmadienį buvo stebėtos tendencijos, kurių buvo nematyti ilgą laiką, po ilgo laiko rodiklis tapo teigiamas ir buvo +0,009 proc.
Pasak M. Dubnikovo, bendrai šio rodiklio pokyčiai reiškia didesnes skolininkų išlaidas. Jam pritarė ir ekonomistai Tadas Povilauskas bei Žygimantas Mauricas, kurie įspėjo gyventojus pasiskaičiuoti, kiek gali brangti jų jau turimos paskolos ir kokios galėtų būti tos, kurias jie planuotų imti. Daugiau galite skaityti ČIA.
Taip pat neigiamos buvusios Europos Centrinio Banko palūkanos, kaip šiandien, ketvirtadienį, pranešė pats bankas, nuo liepos taip pat augs ir sieks 0,25 proc. Taip pat viešojoje erdvėje diskutuojama apie galimą kitokį NT mokestį, kai už antrą, trečią ir kitus būstus gali tekti susimokėti net iki 3 proc. nuo būsto vertės mokesčių. Visos šios priemonės iš dalies yra skirtos ir atšaldyti labai įkaitusią NT rinką, tačiau ar būsto nuomos rinkoje jos nesukels dar didesnės krizės?
Palūkanų augimas netiesiogiai prisidės prie pokyčių būsto nuomos rinkoje
Laidoje „Delfi tema“ dalyvavusi Lietuvos turto valdymo bendrovės „INVL“ Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ramino: trumpuoju laikotarpiu turėtume kalbėti apie palūkanų normų normalizaciją ir nesibaiminti dar didesnio palūkanų normų kilimo.
„Aukšta infliacija ir tam tikrų euro zonos ekonomikų kaitimas yra signalai, kurie verčia Europos centrinį banką vėsinti rinką aukštesnėmis palūkanomis. Bet makroekonominė sveikata euro zonoje nėra vienoda, yra labai aiškūs skirtumai tarp euro zonos pietų valstybių ir centrinės, rytų Europos šalių, tokių kaip Lietuva, Latvija, Estija, kur stebime ir kainų augimą, ir energingesni ekonominį kilimą. Bet dabar, kai kaimynystėje vyksta karas, neapibrėžtumas yra aukštas ir infliacijos šokas yra didžiulis. Tas spartus ekonomikos kilimas gali užsmaugti pats save dėl kainų augimo spartos. Ir gali net ir neprireikti ilgos ir agresyvios palūkanų normų didinimo distancijos, kad ekonomika ir infliacijos augimas sulėtėtų. ECB labai atidžiai stebi situaciją ir gali būti, kad nuo kalbų apie ekonomikos vėsinimą pereisime prie nerimo dėl jos augimo ir galimų ekonomikos skatinimo priemonių. Todėl nereiktų labai įsijausti į šitą lūkesčių burbulą, bet įvertinti aplinkybes ir nusiteikti, kad galbūt vienas iš scenarijų yra aukštesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu, kurios, žinoma, turėtų įtakos NT rinkai“, – laidoje aiškino ekonomistė.
Jos teigimu, aukštesnės palūkanų normos netiesiogiai, tačiau prisidės prie būsto nuomos kainų augimo.
„Visų pirma, kai paaštrėja tam tikros skolinimosi aplinkybės, mokestinė aplinka, leidimų išdavimas statybos plėtrai, visa tai riboja pasiūlos plėtrą. Kai pasiūla ribota, natūralu, kad didelė paklausa veja kainas aukštyn. Šiuo atveju, žinoma, aukštesnės palūkanų normos ne tiesiogiai, bet prisidės prie didesnių įtampų nuomos rinkoje. Netiesiogiai, nes vertinant būsto sandorius, apie pusė jų yra sudaroma dalyvaujant bankams, kita pusė – nuosavomis lėšomis. Tad kredito kainų įtaka NT rinkai yra ribota ir kalbant apie investicinius sandorius, kai perkamas ne pirmas būstas, ta dalis, perkamų nuosavomis lėšomis, yra dar reikšmingesnė. Todėl to tiesioginio ir agresyvaus poveikio nuomos rinkai palūkanų normų pokyčiai turbūt neturėtų, bet netiesioginiai bus, tik santūresni“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
NT mokestis gultų ant nuomininko pečių?
Kitas nuomos rinkai nerimą keliantis veiksnys – planuojami NT mokesčio pakeitimai. Nuomos verslu užsiimančios bendrovės „Mano Numai“ vadovas Aurimas Čiagus skaičiavo, kad jei NT mokestis Vilniaus miegamajame mikrorajone esančiam butui, kuris yra nuomojamas, būtų 1 proc., jo nuoma brangtų 600 eurų per metus.
„Paimkime 50 kv.m butą Fabijoniškėse, Vilniuje, kurio vertė yra apie 100 tūkst. eurų. Tai pajamos už jo nuomą bus 5000-6000 tūkst. eurų per metus, priklausomai nuo buto būklės. Kitaip tariant, 5-6 proc. pajamingumas iš nuomos Fabijoniškėse yra normalu. Kalbama, kad antram būstui galėtų būti taikomas nuo 0,1 iki 3 proc. NT mokestis, jį nustatytų savivaldybė. Tai, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybei nusprendus, kad jį reikia taikyti 1 proc. dydžio, minėto NT nuoma pabrangs 600 eurų per metus, kas yra apie 50 eurų arba 10 proc. brangiau. Ar nuomininkai už tai mokės? Atviras klausimas“, – sakė pašnekovas.
Būsto nuomos ekspertas tęsė, kad nepaisant to, jog galimas NT mokestis įsigaliotų tik nuo 2025 metų, nuomos sutartyse jis galėtų atsispindėti likus mažiausiai metams iki jo taikymo pradžios.
„Nuomos sutartys planuojamos ilgesniam laikotarpiui, pasirašomos metams-dviem, tai tas sąnaudas nuomotojai bandys įskaičiuoti anksčiau ir nuomos kainos pasijus mažiausiai metus prieš kažkokio NT mokesčio įsigaliojimą“, – pabrėžė A. Čiagus.
Galimi trys scenarijai
Būsto nuomos kainos didmiesčiuose jau dabar yra labai aukštos, todėl anksčiau ar vėliau turėtų ateiti laikas, kuomet nuomininkai tiesiog nebesutiks su nuomotojų siūlomomis kainomis. Tokiu atveju, pasak I. Genytės-Pikčienės, nuomos rinka susidurtų su savikorekcijos mechanizmais ir atitinkamai arba kainos turėtų koreguotis, arba nuomotojai neturėtų klientų. Kita pernelyg aukštų nuomos kainų pasekmė – nelegali nuoma. Šiandien legaliai būstą nuomojantis gyventojas už tokią veiklą turi mokėti mokesčius ir gali rinktis kelias alternatyvas, kaip tai padaryti. Pirma – išsiimti verslo liudijimą, už kurį jis turi mokėti, arba pajamas, gautas už būsto nuomą, deklaruoti ir mokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM)
„Vilniuje turbūt nėra buto, už kurį vertėtų mokėti GPM, nes verslo liudijimas Vilniuje metams kainuoja apie 500-600 eurų, kas Vilniuje yra apie 10 proc. nuo nuomos kainos, kai GPM yra aukštesnis. Mūsų skaičiavimais, 30-40 proc. nuomotojų nemoka jokio mokesčio“, – pabrėžė A. Čiagus.
Taigi, ar didesnė mokestinė našta gali dar daugiau butų nuomai priversti trauktis į šešėlį? A. Čiagaus teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija turi gana gerus įrankius, galinčius išaiškinti nelegalius nuomotojus. Ypač tais atvejais, kai nuomotojas staiga ima nebedeklaruoti pajamų už nuomą, nebemokėti GPM arba atsisako verslo liudijimo šiai veiklai vykdyti.
Tuo tarpu ekonomistė I. Genytė-Pikčienė nėra tokia optimistiška. Jos teigimu, įrankiai patikrinti nuomos rinkoje jau dalyvaujančius gyventojus yra, tačiau tuos, kurie ką tik įsigijo ar dar planuoja pirkti butą ir jį nuomoti, tačiau niekur to nedeklaruoja – vargu, ar įmanoma.
„Aš manau, kad visa mokestinė našta didina šešėlio riziką. Ypač pasiklausius, kokį NT mokestį planuotų antram, trečiam ir kitiems būstams. Nes jei turtas yra vieno savininko rankose, tai gal ir lengviau pagauti, bet kuomet įvyksta naujas sandoris, naujas savininkas turto objekto gali tiesiog iš karto nedeklaruoti, pradėti nelegalius nuomos santykius, susižavėti šešėlio alternatyva, ypač jeigu tarifas yra itin aukštas. Turint omenyje istoriją ir tai, kad Lietuvos NT rinka yra tikrai gana tolerantiška šešėliui ir problemų joje yra vis dar pakankamai rimtų, išaugusi mokestinė našta gali pastūmėti rinką į dar didesnį šešėlį“, – laidoje „Delfi tema“ pabrėžė pašnekovė.
Ji tęsė, kad norinti to išvengti, reiktų labai gerai apgalvoti mokestinius instrumentus NT rinkoje: „Gyventojai tikrai NT prisipirko, ypač didžiuosiuose miestuose, ir pajamingumai nėra tokie dideli, kad neštų įspūdingą grąžą, tad reiktų pagalvoti apie tarifus, kurie nesuvalgytų viso pajamingumo, nes visgi tai yra rimta rizika ir stuktelėjimas slėpti mokesčius.“
Būsto nuomos eksperto A. Čiagaus teigimu, patys žmonės turėtų kelti kartelę nuomos rinkai ir prašyti savininkų nuomoti būstą legaliai, nes tokiu atveju jie patys turi daugiau garantijų ir saugumo.
Visą diskusiją žiūrėkite laidoje „Delfi tema“.