Kretingos rajone galima nusipirkti sodybą, kurios kaina – 15 tūkst. eurų. Namas medinis, statytas 1979 metais, parašyta, jog su daline apdaila, tačiau peržvelgus nuotraukas paaiškėja, kad namas pilnai įrengtas. Susidomėjusius gali nuvilti plotas, nes namas užima vos 19 kv. metrų, o jį supantis sklypas – vos 6 arus. Bet iki jūros – vos 9 kilometrai.
Raseinių rajone sodybą galima nusipirkti už dar mažesnę kainą – 10 900 eurų. Tiesa, jūra šalia netyvuliuoja, tačiau plotas žymiai didesnis – namas užima 60 kv. metrų, o sklypo plotas yra 60 arų. Miško takeliu einant galima nusigauti iki Dubysos. Skelbime pažymima, kad gyvenvietė tvarkinga ir tinkama gyventi be papildomų investicijų.
Už 10 500 eurų parduodama sodyba Lazdijų rajone. Vieno aukšto namas užima 71 kv. metrą, jame yra trys kambariai, šalia esantis sklypas užima 27 arus. Kaip ir dauguma panašių namų, šildoma kietu kuru. Skelbime rašoma, kad sodyba ramioje vietoje, už pusantro kilometro yra ežeras, patogus privažiavimas.
Širvintų rajone parduoda sodybą taip pat už nedidelę kainą – vos 14 tūkst. eurų. Namas čia taip pat senas, rąstinis, statytas 1968 metais. Namo plotas siekia 80 kv. metrų, o sklypas šalia užima 50 arų. Skelbime rašoma, jog sodyba parduodama kūrybingiems žmonėms, mat ji apsupta laukinės gamtos, aplink žaliuoja kviečiai, čia visada grynas ir švarus oras. Sodyboje yra elektra, sodas, vandenį reikia semti iš šulinio. Iki Vilniaus – tik 50 kilometrų.
Pigios sodybos – nepopuliarios
Tokių sodybėlių iki 30 tūkst. eurų galima rasti nemažai, o kituose Lietuvos kampeliuose, atokesnėse provincijose kai kurių kainos netgi gerokai mažesnės – galima surasti vos už porą tūkstančių eurų. „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sako, kad tokios sodybos yra pakankamai atokiuose kaimuose, kurie nėra nei vaizdingoje vietoje, nei turi kokį nors vandens telkinį, nei pasižymi kažkuo išskirtiniu.
„Kitas dalykas – tikriausiai tokių sodybų būklė yra pakankamai prasta ir jos tikriausiai nėra pritaikytos patogiam gyvenimui visais sezonais. Jos neatitinka šiandieninio pirkėjo, gyventojo poreikių“, – mano ekspertas.
Anot pašnekovo, sodybų kainoms ir likvidumui įtakos turi daugybė aspektų. Labai svarbi yra vieta, įrengimas, ar tai yra vaizdinga vietovė, sklypo dydis bei sodybos būklė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar bus galimybė sodybą renovuoti, kiek tai kainuotų.
„Žmonėms sodybos įdomios, tačiau tos, kurios kainuoja 50-70 tūkst. eurų ir yra visiškai pritaikytos gyventi tiek žiemą, tiek vasarą bei kurios yra visiškai suremontuotos. Taip pat tos, kurios turi pakankamai didelį žemės sklypą, yra vaizdingoje vietoje su patogiu susisiekimu“, – teigia A. Šapoka.
Jis sako, kad maždaug 2005 metais susidomėjimas sodybomis buvo pakankamai didelis ir tai yra natūralu. Sodyba dažniausiai yra ne pirmas būstas, o antras arba trečias. Tuo metu ekonominė padėtis buvo pakankamai gera. Per paskutinius aštuonerius metus interesas vėl padidėjo, nes tiek atlyginimai pakilo, tiek perspektyvos išaugo.
„Populiariausios vietos sodyboms yra ežeringi kraštai – Molėtai, Ignalina, Utena, Druskininkai ir tų rajonų periferijos. Žmonės juos renkasi atostogoms, kaip pagrindinį būstą renkasi labai retai, nebent tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie jau baigė savo darbus mieste“, – tikina ekspertas.
Pasak jo, kadangi ši rinka nėra didelė ir aktyvi, pardavimai turėtų išlikti stabilūs – itin didelių pokyčių čia nenusimato.
Populiariau gyventi bute
Įmonės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas aiškina, kad sodybų kainos net ir Vilniuje skiriasi ne keliasdešimt procentų, o net keliolika kartų, nes turto vertė priklauso nuo vietos, objekto būklės, populiarumo.
„Jeigu objektas yra nepopuliarioje, susisiekimo atžvilgiu blogoje vietoje, jo būklė prasta, tai jis gali net kelis kartus kainuoti pigiau negu netoliese esantis objektas“, – teigia jis.
Pašnekovas teigia, kad visuomet buvo, yra ir bus žmonių, kurie prioritetą teikia individualiam namui, sodybai, vienkiemiui. Bet pastaruoju metu ryškesnė tendencija yra keltis atgal į miestą. Anot jo, kuo ekonominio pakilimo laikotarpis ilgiau tęsis, tuo daugiau bus perkančių sodybas ir namus tolėliau nuo Vilniaus centro, nes tai, kas per krizę atrodė kaip tolimas užmiestis, dabar žmonėms atrodo kaip kelios minutės iki centro.
„Nuo praeitos krizės pradžios praėjo jau 10 metų, per tą laiką požiūris į sodybas pasikeitė kardinaliai. Šiuo metu labai maža dalis žmonių žiūri į jas kaip į patrauklų turtą gyvenimui. Tačiau dėl užsitęsusio ekonominio pakilimo, žmonių nuomonės palaipsniui vėl kinta, vėl daugėja turinčių laisvų pinigų ir perkančių ne tik tai, ko reikia, bet ir prabangos prekes, tokias kaip sodybas. Todėl nors ir gerokai sumažėjęs, bet poreikis yra“, – teigia A. Kudarauskas.
Anot jo, daugiausia namų parduodama vietose, kurios yra beveik mieste, tačiau laikomos užmiesčiu. Kainos priklauso ne tik nuo vietos, bet ir nuo namo dydžio, modernumo, energinės klasės, kambarių skaičiaus, išplanavimo, būklės, žemės ploto, komunikacijų, infrastruktūros ir daugybės kitų dalykų.
Vis dėlto, brangiausiai parduodami yra išskirtiniai ir prabangiai įrengti namai uždaruose kvartaluose, vilos Laurų kvartale arba Valakampiuose. Pigiausios – apleistos trobelės, kuriose nėra nei elektros, nei vandentiekio, o pastato būklė avarinė.
„Kiekvienas turi savo motyvus, kodėl yra geriau butas, arba kodėl yra geriau namas, sodyba. Dažniausiai tai priklauso nuo asmenų socialinės padėties, statuso, šeimyninės padėties, pajamų ir asmenybės raidos tarpsnio. Didžiausi namo privalumai: ramybė, mažai kaimynų, privatumas, laisvė, oras, savas maistas iš daržo ir, ko gero, pigesnis pragyvenimas. Beveik visi draugiškai sutiks, kad gyventi name yra pigiau. Panagrinėjus privalumus gyvenant bute ir name, tai namas laimėtų, bet viena iš pagrindinių, svarbiausia ir logiškiausia priežastis, kodėl žmonės renkasi butą, yra laikas Laikas sutapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Žmonės gyvena butuose, nes gali suspėti per parą nuveikti kur kas daugiau – visomis prasmėmis. Tik pradėjęs gyventi name supranti, kiek daug už tave buvo daroma mieste gyvenant bute: bendra aplinkos ir infrastruktūros priežiūra, saugumas, transportas, keliai ir t.t.“, – dėsto A. Kudarauskas.
Specialistas tikina, kad tendencijos rodo, jog dauguma vis dėlto kelsis į miestus ir didins jų tankumą – ypač populiariųjų didmiesčių. Miestai vis didės, nes juose yra saugiau, gyvenimas yra kokybiškesnis ir patogesnis bei taupomas laikas, lyginant su gyvenimu rajonuose ar priemiesčiuose.