Sumokėjo avansą, bet bankas pakeitė sąlygas
Į „Delfi būsto“ redakciją kreipėsi skaitytojas, norėjęs išlikti anonimu, ir pasidalijo savo patirtimi, – bankas netikėtai pakeitė sutarties sąlygas. Skaitytojo laiške rašoma, kad šeima jau sumokėjo avansą norimo NT pardavėjams, tačiau dabar nežino, ar galės jį įsigyti, bankui paprašius didesnio pradinio įnašo.
„Mes susidūrėme su situacija, kai, dar prieš kilus COVID-19 pandemijai, pasirašėme su buto pardavėjais preliminarią pirkimo sutartį, sumokėjome 2 tūkst. eurų avansą. Tačiau bankas paskutinę minutę, prasidėjus karantinui, mūsų paprašė didesnio įnašo. Vietoj 15 proc. turime įnešti 30 proc. savo lėšų. Mums reikėtų papildomai rasti apie 20 tūkst. eurų, kad galėtume užbaigti sandorį“, – rašoma laiške.
Tęsiama, kad pati šeima tokių santaupų neturi, jai tektų skolintis iš artimųjų, tačiau to daryti nenori.
„Kadangi ekspertai gąsdina artėjančia ekonomine krize, iš artimųjų tokių pinigų skolintis nenorime. O jeigu kuris nors iš jų praras darbą ir vėliau būtent jam prireiks juodai dienai taupytų pinigų? Ar, ekspertų nuomone, mes tikrai turėtume prarasti tuos 2 tūkst. eurų, net ir tokiomis nenumatytomis sąlygomis? Kai bankas pakeitė mums paskolos sąlygas, mūsų atveju susidarė triguba grandinė. Mes esame sumokėję 2 tūkst. eurų avansą už savo išsirinktą butą, mūsų buto pardavėjai teigia kitiems pardavėjams sumokėję 15 tūkst. eurų avansą už namą, kurį išsirinko pirkti, o tie pardavėjai dar kitiems pardavėjams teigia sumokėję 50 tūkst. eurų avansą irgi už namą“, – tikina skaitytojas.
Anot jo, avanso šeima atgauti negali: „Situacija įtempta ir visi trys pirkėjai labai išgyvena dėl prarandamų didžiulių pinigų. Jeigu tikrai bus tokia didelė ekonominė krizė, kaip žadama, tiesiog milžiniškas stresas taip nesėkmingai prarasti ir avanso pinigus.“
Bankas: klientai iškart neįvertina savo finansinės situacijos
Skaitytojas informavo, kad paskolos sąlygas pakeitė Šiaulių bankas. „Delfi būstas“ kreipėsi į jo atstovus komentaro, ar tikrai klientams keičiamos paskolų sąlygos ir kokiais atvejais tai daroma.
Atsakyme teigiama, kad banke visuomet buvo taikoma praktika, jog minimalaus pradinio įnašo (15 proc.) būdavo prašoma tik įrengtam naujos statybos turtui įsigyti. Senesnės statybos turtui, statybų projektams visuomet būdavo taikomas didesnis (dažniausiai 30 proc.) pradinio įnašo reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai ir senesnis turtas yra itin geros būklės, renovuotas, rekonstruotas ar pan.
„Šiuo metu ši praktika nėra pakeista, tačiau turto įsigijimo sandoriai yra vertinami atidžiau, detaliau vertinama jų rinkos vertė bei galimas jos kitimas ir dėl to galimas retesnis išimčių taikymas, palyginti su su ankstesniais laikotarpiais“, – rašo Šiaulių bankas.
Tęsiama, kad jei klientas yra pateikęs bankui paraišką ir jau yra priimtas sprendimas, sąlygos nėra keičiamos. Sutartys sudaromos tokiomis sąlygomis, kuriomis sprendimas priimtas, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo atlikta iki karantino, ar pastaruoju metu.
„Kol nėra priimtas banko sprendimas, t. y. klientas atvyko konsultuotis, jam pateikiami tik preliminarūs skaičiai apie galimą skolinimą. Tai nėra banko pasiūlymas ar galutinis sprendimas, todėl visada atkreipiame klientų dėmesį, kad, kol nėra gautas galutinis banko atsakymas, jie nesiimtų jokių veiksmų, kurie gali paveikti jų padėtį, t. y. nesudarinėtų pirkimo ir pardavimo sutarčių, nemokėtų avansinių mokesčių ir pan.“, – pabrėžiama atsakyme.
Šiaulių bankas atsakyme informuoja, kad preliminariam vertinimui atlikti, klientai dažnai įvardija maksimalias pajamas nenumatę, jog banke yra vertinamas pajamų vidurkis, jų tęstinumas, kartais neatskleidžia ar net nežino visos informacijos apie įsigyjamą turtą (realus baigtumas, suvaržymai ir pan.). Pateikus visus reikiamus dokumentus paaiškėja, kad banko sprendimas skolinti bus kitomis sąlygomis, nei pristatyta preliminariai.
Vartotojas gali rašyti skundą
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė informuoja, kad apsvarstymo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis nei 30 dienų, kredito davėjo, šiuo atveju banko, įpareigojantis pasiūlymas suteikti kreditą įpareigoja kredito davėją sudaryti kredito sutartį pasiūlyme nustatytomis sąlygomis, jeigu kredito gavėjas nusprendžia sudaryti kredito sutartį. Tačiau kredito davėjo įsipareigojimas sudaryti kredito sutartį netaikomas, jeigu paaiškėja, kad kredito gavėjo pateikta informacija, reikalinga kreditingumui įvertinti, yra neišsami, neteisinga arba netiksli.
„Praktikoje įpareigojantis pasiūlymas ir standartinės informacijos apie kreditą forma dažnai sudaro vieną dokumentą. Taigi standartinės informacijos apie kreditą forma, kartu ir įpareigojantis pasiūlymas yra parengiamas remiantis vartotojo pateikta informacija ir kredito davėjo kreditingumo vertinimo metu pateikta informacija. Jei vartotojo finansinė padėtis iš esmės nesikeitė, Lietuvos banko nuomone, įpareigojantis pasiūlymas turėtų galioti jame nurodytomis sąlygomis“, – paaiškina J. Tarasevičienė ir priduria, kad jei vartotojas mano, jog buvo nesilaikyta nurodytų reikalavimų, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos banką su skundu arba prašymu nagrinėti vartojimo ginčą.
Bankai taip pat skaičiuoja
NT analitikai „Delfi būstui“ jau yra sakę, kad tiems pirkėjams, kurie būstą ketina pirkti paėmę paskolą iš banko, šiuo metu geriau neskubėti. Taip pat geriau susilaikyti ir tiems, kurie planavo butą pirkti kaip investiciją – nuomai. VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius priduria, kad šis laikotarpis gali būti išbandymas ir bankams, todėl tai, kad jie gali keisti paskolų išdavimo sąlygas, yra labai tikėtina. A. Antanavičiaus teigimu, prieš karantiną jam neteko girdėti istorijų, kad bankai nenorėtų skolinti pinigų, tačiau kiekvienas verslas, kaip ir žmogus, įvertina savo galimybes ir rizikas.
„Reikia suprasti, kad bankas nėra institucija, kuri privalo daryti tai, kas geriausia kitam, o ne jam pačiam. Bankai ir verslo subjektai, kurie siekiantys užsidirbti pinigų, išsaugoti savo kapitalą. Lygiai taip pat ir mes – turime apskaičiuoti savo finansus ir veiksmus“, – pabrėžia A. Antanavičius.
Kita vertus, anot jo, šiandienė situacija NT sektoriuje nėra tokia bloga, kokia buvo 2009 metų krizės metu, kai bankai atsisakė skolinti, o bendrovės, stačiusios NT objektus (ir komercinius, ir gyvenamuosius), viduryje statybų ar prieš statybų pabaigą nebegavo likusių nedidelių sumų ir negalėjo pabaigti projektų.
„Dauguma žmonių liko be būsto, o įmonės – be pajamų“, – prisimena NT ekspertas.
Siūlo palaukti
Kalbėdamas apie konkrečią „Delfi būsto“ skaitytojo situaciją, NT analitikas A. Antanavičius paaiškina, kad banko veiksmai keisti paskolos sąlygas yra teisėti tokiu atveju, jei paskolos gavėjas ir bankas dar nebuvo pasirašę garantinio rašto.
„Šiuo atveju kyla klausimas, ar pirkėjas buvo gavęs garantinį raštą iš banko. Jeigu taip, bankas negali keisti sąlygų. Tačiau jeigu buvo tik žodinis susitarimas, kad paskola bus suteikta ir aptartos galimos sąlygos, tokiu atveju jas dar galima keisti. Todėl ir NT analitikai, ir finansų sektoriaus atstovai akcentuoja, kad nėra garantijos, jog bankas neapsigalvos ir nepakeis sąlygų, kol nėra išdavęs garantinio rašto“, – aiškina A. Antanavičius.
Jis tęsia, kad jeigu garantinis raštas nebuvo pasirašytas, pandemijos metu banko veiksmai galėtų būti suprantami: kai ekonomika išgyvena tiek daug pokyčių, natūralu, kad bankai nebegali skolinti tokiomis sąlygomis, kokios buvo iki karantino.
„Žmogui patarčiau sustoti. Tragedijos nėra, pasikeitusi banko pozicija galbūt išgelbės nuo didesnių nuostolių ateityje. Tarkime, jei kristų NT kainos ir žmogus prarastų pajamas bei negalėtų vykdyti paskolos įsipareigojimų, tai jis prarastų kur kas daugiau – visą būstą ir įmokėtus pinigus“, – sako A. Antanavičius.
Anot jo, jeigu pirkėjui jau šiandien kyla klausimas, ar jis pajėgus turėti 30 proc. pradinį įnašą, tai panašu, kad būtų perkama iš paskutinių santaupų, neliktų rezervo juodai dienai, o tai šiuo metu daryti būtų labai neišmintinga.
„Finansų ekspertai pataria turėti 6–9 mėnesių „pagalvę“, kad būtų galima išgyventi be pajamų, ir tikrai nereikėtų viltis, kad po mėnesio ar dviejų viskas praeis, situacija pasikeis ir grįšime į normalų gyvenimą. To greičiausiai nebus, todėl neverta turėti optimistinių lūkesčių. Geriau turėti daugiau santaupų, nei papulti į situaciją, kai neturi kitų pasirinkimų“, – įspėja NT analitikas A. Antanavičius.