VŠĮ „Realdata“ direktorius, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako pastebintis, kad jeigu naujos statybos būstų rinka stipriau reagavo į nerimą dėl karo Ukrainoje ir neapibrėžtumą, tai antrinė rinka (senesnės ir senos statybos butų rinka) patyrė mažesnį poveikį.
„Per pakankamai trumpą laikotarpį mes patyrėme jau ne vieną tokį šoką. Iš pradžių buvo karantinas dėl pandemijos, dabar karas ir iš esmės, kiek aš matau, žmonės reaguoja ramiau, jų sprendimus mažiau lemia emocijos ir kovo mėnesio naujos statybos butų pardavimo rezultatai, nors ir yra kritę apie tris kartus, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, bet rodo tam tikrą atsparumą. Antrinėje rinkoje, preliminariais duomenimis, praktiškai jokio kritimo nebuvo kovo mėnesį, bent jau sostinėje. Tai rodo, kad infliacijos baimė yra didelė ir žmonės ima sverti, kas yra realiau – ar infliacija, ar karas“, – Delfi TV eteryje laidoje „Delfi tema“ komentavo ekspertas.
Rekordo pakartoti nepavyks
Tuo tarpu Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius (ir senos, ir naujos statybos) buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, tam įtakos turi tiek pasikeitusi geopolitinė situacija regione, darantį įtakos gyventojų lūkesčiams dėl ateities, tiek tai, kad 2021 metai išsiskyrė rekordiniu aktyvumu, kurio pakartoti šiemet, tikėtina, nepavyks.
„Pirmasis ketvirtis apima sausio ir vasario mėnesius, kurie įprastai būna kuklesni NT sandorių rinkoje, taip pat kovą, kuris šiemet visų dėmesį prikaustė dėl karo Ukrainoje. Nors ryškesnių karinio konflikto ir su juo susijusių ekonominių pasekmių Lietuvos NT sandorių statistikoje dar nematome, tačiau tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais tai pradės ryškiau atsispindėti ir statistinėse sandorių kreivėse. Šiuo metu visa rinka dar juda iš inercijos, tačiau didesnė ar mažesnė įtaka sandoriams dėl įvykių Ukrainoje bus matoma jau antrojo ketvirčio statistikoje“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 5 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-kovą (33,5 tūkst.). Vien tik šių metų kovą įregistruota 11,9 tūkst. NT sandorių, arba 10 proc. mažiau nei 2021 metų kovą (13,2 tūkst.), bet 19 proc. daugiau nei šių metų vasarį (10 tūkst.)
Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų – 1 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-kovą (8,5 tūkst.), o vien tik per šių metų kovo mėnesį – 3,1 tūkst., arba 6 proc. mažiau nei 2021 metų kovą, bet 12 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
„Butų pardavimai šiemet mažėjo visuose šalies didmiesčiuose, o ryškiausias neigiamas pokytis matomas Klaipėdoje. Būdamas priklausomas nuo pasaulinių tendencijų, darančių tiesioginę įtaką Klaipėdoje veikiančiam logistikos verslui, uostamiestis pirmasis pajunta ekonomines geopolitinių įvykių pasekmes. Visa tai tiesiogiai atsiliepia vietos gyventojams ir jų planams investuoti į NT, todėl tikėtina, kad šiemet pajūryje NT sandorių skaičius bus mažesnis“, – prognozuoja P. Rudzkis.
Vilniuje per pirmą šių metų ketvirtį buvo įregistruota 3,2 tūkst. butų pardavimų, arba 2,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 4 proc. iki 1,1 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 12 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 650 sandorių.
Pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. daugiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (3 tūkst.). Vien tik per šių metų kovą įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimai, arba 1 proc. daugiau nei praeitų metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Visoje šalyje taip pat įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 8 proc. mažiau nei 2021 metų pirmąjį ketvirtį (16,8 tūkst.), o vien tik per kovo mėnesį – 5,8 tūkst., arba 14 proc. mažiau nei praeitų metų kovą, bet 21 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Kaip keitėsi kainos
Kaip pranešime spaudai rašo „1Partner LT“, būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per kovo mėn. Vilniuje padidėjo 0,9 proc. (16 eurų/ kv. m), Kaune – 1,9 proc. (20 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 19,3 proc. (299 eurų/ kv. m) iki 1852 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 24,9 proc. (252 eurų/ kv. m) iki 1264 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 14,1 proc. metinis kainų kilimas (151 eurų/ kv. m) iki 1223 eurų/ kv. m.
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 3,8 proc. (104 eurų/ kv. m) iki 2840 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,2 proc. (5 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 4,5 proc. (80 eurų/ kv. m) iki 1845 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,6 proc. (29 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 3,8 proc. (60 eurų/ kv. m) iki 1646 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (18 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango 3,9 proc. (55 eurų/ kv. m) iki 1452 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,4 proc. (19 eurų/ kv. m).
Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 4,8 proc. (69 eurų/ kv. m) iki 1491 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (13 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 2,6 proc. (47 eurų/ kv. m) iki 1848 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 4,1 proc. (74 eurų/ kv. m) iki 1873 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (21 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 4,4 proc. (51 eurų/ kv. m) iki 1215 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,0 proc. (24 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 6,5 proc. (75 eurų/ kv. m) iki 1228 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,8 proc. (22 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 2,3 proc. (36 eurų/ kv. m) iki 1609 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (8 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 2,8 proc. (35 eurų/ kv. m) iki 1278 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (15 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 0,7 proc. (7 eurų/ kv. m) iki 1057 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,8 proc. (9 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 1,1 proc. (19 eurų/ kv. m) iki 1761 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, karo baimė, priešingai nei buvo tikėtasi, turėjo gana nedidelę įtaką kovo mėnesio būsto rinkos rezultatams. Visoje Lietuvoje praėjusį mėnesį buvo registruota beveik 3000 butų pirkimo-pardavimo sandorių ir tai yra geriausias pirmojo ketvirčio mėnuo bei vos keliais procentais prastesnis nei vidutiniškai buvo parduodama 2021-aisiais metais. Antrinė butų rinka Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kovo mėn. išliko stabiliai aktyvi. Neįvyko jokio ryškesnio sulėtėjimo. Infliacijai mušant vis naujus rekordus, žmonėms atsiranda sudėtinga dilema, ką daryti su santaupomis. Viena vertus nekilnojamasis turtas nėra pati geriausia investicija, jei šalyje prasideda kariniai veiksmai, bet nieko nedarant ir karui neatėjus iki mūsų santaupos tiesiog sparčiai nuvertės. Kovo mėnesio būsto kainų pokyčiai leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai labiau tiki infliacijos nei karo grėsme. Kadangi Ukrainai pavyko sustabdyti Rusijos puolimą, realu manyti, kad karo sukeltas šokas bus trumpalaikis ir rinkos aktyvumas greitai atsistatys, todėl turėtume matyti tolimesnį infliacijos skatinamą būsto kainų kilimą.