Pirkėjai greitesni už statytojus
Tiek aktyvumu, tiek kainomis rekordus mušusiai būstų rinkai ekonomistai prognozuoja atvėsimą. Visgi Panevėžio centre dar nė nepradėję sovietinio trijų aukštų administracinio pastato rekonstravimo į butus, verslininkai teigia jau sulaukę susidomėjusiųjų tokiu pirkiniu.
Visai neseniai nekilnojamojo turto portaluose pasirodė skelbimas, kviečiantis įsikurti pačiame Panevėžio centre, Respublikos gatvėje, 1973 m. statytame pastate, kuriame kadaise veikė Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas. Nors kombinato jau seniai nebeliko, architektės Nijolės Garbaliauskienės projektuotas pastatas iki šių dienų neprarado savo pagrindinės funkcijos – čia įsikūrę nemažai parduotuvių, prekybos salonų ar paslaugų teikėjų. Dalį pastato įsigiję investuotojai suplanavo jame įrengti ir gyvenamuosius būstus.
Vienu iš šio investicinio projekto atstovų prisistatęs Marijus nepanoro viešinti pavardės, kol vyksta dar tik projektavimo darbai. Anot jo, būstų rezervacija prasidės gavus rekonstrukcijai reikalingus leidimus. Suplanuota, kad 1–3 kambarių butai bus įrengti trečiajame pastato aukšte. Iš viso jų čia turėtų atsirasti šeši. Už vieną kvadratinį metrą su daline apdaila jau dabar nurodoma 1400 eurų kaina.
„Turime planų erdvę išplėsti, įrengti terasą ant stogo, bet kol dar vyksta projektavimo darbai, nenorime detalizuoti“, – aiškino Marijus.
Anot investuotojo, šias patalpas jie įsigijo kaip gyvenamąsias. Nors visas pastatas pritaikytas verslui, tačiau trečias aukštas administracinėms ar verslo patalpoms nėra labai patrauklus, bet būstams – tinkamas.
„Nežinau, ar Panevėžys pasiruošęs tokioms drąsioms idėjoms, bet besidominčiųjų tikrai yra. Šis pastatas turi savo vertę, bet buvo ganėtinai apleistas. Norisi jį atgaivinti, Panevėžiui pasiūlyti įdomesnių projektų“, – teigė pašnekovas.
Tinka ir pramoninė gatvė
Panevėžiečiai, regis, nesikrato būstų, perdarytų iš buvusių administracinių patalpų. Nuo vasaros pardavinėjami butai pramoninėje miesto dalyje, Paliūniškio gatvės pradžioje. Čia jie įrengti buvusiame administraciniame-gamybiniame 1972-aisiais statytame trijų aukštų pastate. Nekilnojamojo turto brokerio Romualdo Paulausko teigimu, iš projekte numatytų 23 butų laisvi beliko vos trys. Iš nupirktų butų 11 bus administracinės paskirties, o likusieji – gyvenamieji. Brokerio manymu, nors centras tolokai, aplinkui nėra nei vaikų darželio, nei mokyklos, pirkėjus priviliojo kaina – 800 eurų už 1 kv. m: už vieno kambario 23 kv. m būstą su daline apdaila prašoma 18 400 eurų.
Pasak R. Paulausko, kadangi būstų plotas nedidelis, dauguma pirkėjų – jaunos poros ar pavieniai asmenys, kuriems atstumai nėra kliūtis. Dalis būstų nupirkta siekiant investuoti.
„Jau geriau įsigyti nekilnojamojo turto, nei pinigus laikyti banke. Jį visuomet galima išnuomoti, o prireikus ir parduoti“, – mano nekilnojamojo turto ekspertas.
Rekordiniai metai
Praėjusiais metais Panevėžyje buvo fiksuojamas rekordinis būstų pardavimų skaičius, iš dalies lėmęs ir kainų šuolį. Pasak R. Paulausko, nors šiuo metu Aukštaitijos sostinėje kainos stabilizavosi, tačiau metinis augimas praktiškai neatsiliko nuo kitų Lietuvos didmiesčių. Per metus butų kainos Vilniuje augo 23,8 proc., Kaune – 23,2 proc., Klaipėdoje – 19,1 proc., Šiauliuose – 20,9 proc.
„Pernai buvo rekordinis kainų kilimas. Pavyzdžiui, sausį būstų kainos Panevėžyje dar pakilo 1,3 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 927 eurus. Bet jeigu palygintume su praėjusių metų sausiu, būstas Panevėžyje per metus brango 19,4 proc.“, – teigė R. Paulauskas.
Išjudinta rinka
Kainų augimą, anot eksperto, lėmė daugybė priežasčių. Viena jų – gerokai išaugusi paklausa. Dalis pirkėjų, baimindamiesi, kad dėl infliacijos nuvertės pinigai, juos investavo į nekilnojamąjį turtą. Praėję metai taip pat buvo palankūs Panevėžyje besikuriančioms jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį savo būstą – bankai siūlė itin mažas palūkanas, o ir iš valstybės galima gauti kompensaciją pirmajam būstui įsigyti.
„Būstų kainoms nemažą įtaką turi ir statybinių medžiagų bei paslaugų kainos, kurios pastaraisiais metais taip pat drastiškai kilo. Pavyzdžiui, naujai statomame Ainių kvartale investuotojai planuoja jau trečią kartą kelti kainas, nes medžiagos ir darbo jėga nuolat brangsta“, – kalbėjo R. Paulauskas.
Tinkamas laikas dabar
Lyginant su sostine, Panevėžyje naujos statybos projektų nėra daug. Pavyzdžiui, šiuo metu naujai statomame daugiabučių kvartale iš 114 butų laisvų likę apie 60. Dalis jų net nepastatyti. Kvadratinis metras tokio būsto tik su daline apdaila kainuoja 1400 eurų.
„Už tokią sumą senos statybos daugiabutyje butą galima įsigyti jau pakankamai gerai įrengtą, tačiau didžioji dalis pirkėjų naują statybą renkasi dėl kitų kriterijų, pavyzdžiui, butui priskirtos stovėjimo aikštelės. Tokių senos statybos namų, kurie turi veiklius namų pirmininkus ir yra pasididinę stovėjimo aikšteles, Panevėžyje nėra daug“, – pastebi R. Paulauskas.
Lems ir geopolitinė situacija
Parduodant butą senos statybos name, pastebi R. Paulauskas, svarbiu kriterijumi tampa vieta, įrengimas, aukštas. Vis dažniau žmonės perka jau suremontuotus butus, kai belieka tik persinešti asmeninius daiktus. Tačiau, brokeris pastebi, investuoti į brangias medžiagas, tikintis būstą vėliau pelningai parduoti, galima nebent tuo atveju, kai jis pačiame miesto centre. Kitu atveju didelė rizika, kad investicijos neatsipirks.
„Jeigu būstas suremontuotas, o interjeras atitinka pirkėjo lūkesčius, jis lengviau suranda naujus šeimininkus. Kitas dalykas, kuo būstas geriau įrengtas, tuo paprasčiau gauti banko paskolą, nes tokį turtą lengviau likviduoti“, – teigė nekilnojamojo turto ekspertas.
Kokia bus nekilnojamojo turto rinka šiemet, anot R. Paulausko, sunku prognozuoti. Tai priklausys nuo daugelio faktorių.
„Prognozuoti, kada geriausias laikas pirkti ar parduoti būstą, labai sudėtinga. Galima arba labai prašauti, arba, atvirkščiai, daug išlošti. Geriausia būstą pirkti tada, kada reikia, nes laukiant, kol kainos kris, galima sulaukti ir 90 metų. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo bankų dalijamų palūkanų dydžio, ir nuo geopolitinės situacijos. Jeigu mūsų šalyje pradės vaikščioti svetimi kareiviai, klausimas, ar kam bereikės tų būstų“,– mano nekilnojamojo turto ekspertas.