Žmonės noriai investuoja į antrą būstą, skirtą poilsiui
NT ekspertės teigimu, kad daugiau nei metus užsitęsęs karantinas gerokai pakoregavo klientų įpročius. Jei iki karantino galintys investuoti į antrą ar trečią NT, būstų dažniausiai ieškodavo nuomai ir juos pirkdavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tai šiandien dauguma antro būsto ieško Lietuvoje ir prioritetą teikia ne nekilnojamo turto „įdarbinimui“, o savo reikmėms.
Pasak R. Pavarienės, nors dauguma vis dar svajoja apie antrus namus pajūryje ir, jei tik išgali, perka juos, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad antras būstas nuo gyvenamosios vietos būtų nutolęs apie 60-70 km. Be to, dauguma nori patogumų ir yra nelinkę patys rūpintis namų saugumu, aplinkos tvarkymu.
„Visame pasaulyje vis dar neaiški ir nestabili situacija dėl COVID-19 sukeltos pandemijos, kol kas niekas negali pasakyti, kada vėl bus saugu keliauti, o aktyvus gyvenimas miestuose stos į senas vėžes, todėl jaunos šeimos, auginančios mažamečius vaikus, pradėjo ieškoti galimybės investuoti į antrus namus, skirtus poilsiui. Dauguma jų ieško nedidelio būsto gamtos apsuptyje tam, kad tiek patys, tiek jų vaikai galėtų pailsėti nuo miesto triukšmo, mobiliųjų įrenginių. Šiuolaikiniai žmonės daug laiko praleidžia prie kompiuterių, todėl ilsėtis nori aktyviai – gamtoje žaisdami su vaikais, judėdami“, – pranešime spaudai aiškina NT ekspertė.
„Pasimatavę“ gyvenimą kaime, daugelis nenori grįžti į miestą
Dar vienas įdomus dalykas, pasak R. Pavarienės, yra tas, kad dėl karantino dauguma, kurie dirbo nuotoliu, iš miesto „pabėgo” į kaimo sodybas. Nors visi tikėjosi trumpam pakeisti aplinką ir po kurio laiko vėl grįžti prie seno gyvenimo, „pasimatavę“ gyvenimą kaime, daugelis jau nebenori grįžti į miestą. Taip NT rinkoje „susiformavo” klientai, ieškantys naujų namų gamtos apsuptyje.
„Įdomu tai, kad jauni žmonės, ieškodami tiek pirmo, tiek antro būsto, nori patogumų. Todėl jų reikalavimai būstui itin aukšti. Įvertinę gamtos privalumus, daugelis namus svajoja įsigyti ant ežero kranto, su įrengtomis patogiomis poilsio zonomis, gerai išvystyta infrastruktūra - sutvarkyta aplinka, įrengtu apšvietimu, aptverta teritorija. Ir, svarbiausia, kad visa tai būtų netoli Vilniaus. Deja, tokių būstų pasiūla itin skurdi arba jų kainos daugeliui neįkandamos. Todėl šiuo metu statytojai ieško naujų sprendimų. Mano akimis, nauji ir tikrai unikalūs projektai šiuo metu įgyvendinami mažuose miesteliuose arba kaimuose – statomi modernūs loftai gražiose vietose. Vienas tokių projektų pavyzdžių yra Trakų rajone, netoli Semeliškių miestelio. Būtent tokius būstus pamėgo jaunos šeimos, tos, kurioms kelionės su mažais vaikais tapo sudėtingos. Žinoma, jeigu negąsdina tie 50 kilometrų kasdien tik į vieną pusę, galima tokį loftą rinktis ir nuolatiniam gyvenimui. Ypač dabar, kai dauguma darboviečių keičia įpročius ir darbuotojams leidžia rinktis, kaip jie nori dirbti - biure ar iš namų“, – tikina R. Pavarienė.
Tapo svarbūs kaimynai
NT ekspertė pastebi, jog pastaruoju metu pirkdami nekilnojamąjį turtą žmonės pasidarė itin reiklūs kaimynams. Daugelis nori, kad šalia gyventų panašios socialinės padėties, panašių pomėgių ir interesų turinčios šeimos. Ypač vertinama saugi kaimynystė, norima, kad šalia gyvenantys kaimynai burtųsi į bendruomenę, aktyviai dalyvautų gyvenvietės susirinkimuose bei bendruose susibūrimuose. Jaunoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, ypač aktualu, kad šalia gyventų šeimos su vaikais.
„Visuomenė darosi sąmoningesnė, pasidarė madingos bendruomenės, kaimynų bičiulystės, todėl pastebėjau, kad daugelį mano klientų domina ne tik namai, bet ir šalia gyvenantys kaimynai. Ir tai normalu, nes žmonės nori pro langus matyti estetišką vaizdą - jeigu ne žaliuojantį parką ar mišką, tai bent jau sutvarkytą kaimyno kiemą, o ne styrančias seno šlamšto krūvas ar aplūžusius šiltnamius. Visi nori gyventi be baimės, kad kaimynai savaitgalį triukšmaus iki paryčių. Žmonės suvokia, kad vieninga bendruomenė užtikrina ne tik saugumą, bet ir bendrą sutarimą netriukšmauti, saugoti ir tausoti teritoriją bei aplinką“, – sako pašnekovė.
Loftas ant ežero kranto ir sodyba
Pasak R. Pavarienės, rasti seną sodybą, namą ar butą kažkur užmiestyje ir tikėtis, kad tai bus būstas, skirtas poilsiui ir laisvalaikiui, nėra taip paprasta. Visų pirma, geroje vietoje naujos statybos sodyba, kainuos tiek pat kiek ir geras butas Vilniaus centre, be to, senos sodybos dažniausiai būna tokios būklės, kad joms būtinas kapitalinis remontas nuo stogo iki pamatų. O norint gražios vejos ar vešlaus sodo, reikės ne vienerius metus padirbėti. Todėl į seną sodybą verta investuoti tik tada, jei tai yra tėvų arba senelių namai.
„Nėra nieko brangesnio ir vertingesnio už mūsų prisiminimus. Todėl, jei tai sodyba, kurioje gyveno jūsų tėvai ar seneliai, o seni medžiai ir pievos primins vaikystę, tuomet tikrai verta ją išsaugoti. Kitu atveju, investicijos niekada neatsipirks. Senai sodybai dažniausiai būtinas kapitalinis remontas, o kur dar komunikacijos, teritorijos tvarkymas, lauko apšvietimas, apsauga ir kiti dalykai! Be to, įsigijus sodybą, reikės nuolat rūpintis aplinka ir jos priežiūra. Tai reiškia, kad kiekvieną savaitgalį atvykę į sodybą, ne poilsiausite, o dirbsite sezoninius darbus. Loftai žavi tuo, kad nereikia rūpintis nei sezoniniu aplinkos tvarkymu, nei saugumu“, – teigia NT ekspertė.
Kitas dalykas, kuris atbaido jaunas šeimas nuo sodybų vienkiemiuose – sunku įsigytą turtą apsaugoti nuo vagysčių ir laukinių gyvūnų. Be to, niekada nesi garantuotas, kokie kaimynai gyvens šalia.
„Niekas apie tai nekalba, bet didžiausia sodybų problema – kaimynai. Didžioji dalis naujų sodybų vasaros metu yra nuomojamos įvairioms šventėms. O, žinant sodybose šventes mėgstančių švęsti lietuvaičių įpročius, nereikėtų stebėtis, jei visi kaimynai kiekvieną savaitgalį užmigs ir kelsis su trankiai skambančia muzika. Daugelis puikiai žino, jog miško tyloje ir šalia ežero muzikos garsas dar labiau suintensyvėja. Ne vieni mano klientai, pirkę sodybas ramiam poilsiui, jas pardavė, nes savaitgaliais neapsikentė kaimynystėje vykstančių nuolatinių „švenčių“, – įžvalgomis dalinasi R. Pavarienė.
Sodai ir sodų bendrijos norintiems namo ir nuosavos žolės
Pasak R. Pavarienės, sodai ir sodų bendrijos vis dar gyvuoja, juos labai mėgsta senjorai, tačiau jaunoms šeimos kaip antras būstas, skirtas poilsiui ar laisvalaikiui, jie netinka. Jaunos šeimos soduose arba sodų bendrijose dažniausiai statosi nuolatinius namus.
„Seneliai nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens iš savo komunalinių butų persikelia į sodų namelius ir ten, besikapstydami daržuose leidžia laiką. Jie taip įpratę ir savo įpročių nenori keisti. Jauni žmonės sklypus sodų bendrijose dažniausiai paveldi iš senelių arba tėvų. Tai puiki jų nuosavo namo pradžia, nes, turint sodo sklypą, pasistatyti namą gerokai pigiau kainuoja nei kelių kambarių butas Vilniuje. Todėl jauni žmonės, ypač jaunos šeimos, vis dažniau sodų bendrijose statosi kompaktiškus ir ekonomiškus namus nuolatiniam gyvenimui. Tai tikrai geras pasirinkimas tiems, kurie nori namo, nuosavo kiemo ir bent jau kelių arų žolei ar daržui, net ir tuomet, jei sklypą tenka patiems pirkti”, – teigia NT ekspertė.
Žinoma, sodai bei sodų bendrijos turi ir nemažai trūkumų. Pirmiausia, kaimynų klausimas ir čia labai aktualus: ar pavyks susitarti ir kartu tvarkyti bendro naudojimo kelią, ar pavyks su kaimynu įsirengti bendrą vandens gręžinį, ar nekils nesutarimų dėl sklypų ribų ir arti esančių sodams būdingų statinių, medžių. Retas kuris pagalvoja, kad kaimyno penkių metrų ar dar aukštesnė tujų gyvatvorė gali mesti šešėlį ant trečdalio jo sklypo. Tiek pirmo, tiek ir antro būsto pasirinkimas yra labai svarbus šeimai sprendimas, kuris turi būti gerai apgalvotas ir pasvertas. Todėl geriausia tokius sprendimus priimti pasikonsultavus su nekilnojamojo turto ekspertais, kurie yra patyrę šioje srityje ir padėję nusipirkti būstus ne vienam šimtui savo klientų.