Dėl nelanksčios mūsų imigracijos politikos, dauguma darbininkų atvažiuoja ne tiesiogiai, bet per Lenkijos įmones. Esame ES narė ir galimybių komandiruoti darbuotojus į kitas šalis pakankamai daug. Kaip tai vyksta mėginame išsiaiškinti su „MC Grupė“ vadovu Audriumi Mockumi ir Mindaugu Statulevičiumi, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriumi.
„Ukrainiečių darbininkai statybose jau nėra legenda. Kai kuriose objektuose jie sudaro gan didelę dalį dirbančiųjų, nors vadovauja lietuviai. Paprastai tai brigados, kurios atlieka vadinamuosius „einamuosius darbus“, – pasakoja M. Statulevičius.
Jis pabrėžia, kad ukrainiečiai atvažiuoja į Lietuvą užsidirbti ir prašo kuo daugiau darbo. Jiems ne problema plušėti savaitgaliais, dirbti viršvalandžius. Žmonių tikslas kuo daugiau uždirbti, tačiau iš kitos pusės tenkina 20–30 proc. mažesnis atlyginimas nei lietuvius.
„Kai kuriuose segmentuose jie išeitis, nes kartais mūsų įmonės jau negali imtis naujų užsakymų – trūksta žmonių. Pavyzdžiui, renovacijos projektuose regionuose užsieniečiai išsigelbėjimas“, – pastebi M. Statulevičius.
Vystytojų asociacijos vadovas sako, kad ukrainiečius lietuviams siunčia lenkai. Į kaimyninę valstybę, kur darbo leidimo išdavimo tvarka kur kas paprastesnė nei pas mus, atvažiavęs milijonas darbuotojų. Dėl to jie pagal ES galiojančią tvarką kai kuriuos gali tiesiog komandiruoti pas mus.
„Mes maitiname lenkus tarpininkus, nors tuos pinigus galėtume pasiimti patys. Suorganizuoti tokias brigadas galėtų ir lietuviai, svarbu, kad leistų įstatymai“, – dėsto A. Mockus.
M. Statulevičius sako, kad nors galima rasti schemų kaip įsivesti dar pigesnių darbuotojų iš Azijos, tačiau ukrainiečiai šiandien dienai mums priimtinas variantas, nes jų mentalitetas panašus į mūsų, galima palyginti lengvai susikalbėti. Su žmonėmis iš tolimesnių šalių tektų mokytis dirbti ir tai truktų pakankamai ilgai.
„Ukrainiečių pas mus bus daug iki to momento, kol galėsime sau leisti mokėti europietiškus atlyginimus ir taip susigrąžinti savus emigrantus. Iš kitos pusės, nežinia kaip pasikeis rinkos reguliavimas ir ar darbininkas iš trečiųjų šalių nebus sudaromi dirbtiniai barjerai“, – prognozuoja M. Statulevičius.
A. Mockus sako, kad kol kas niekas nežino, kaip vystysis pati statybų rinka, atlyginimai. Jei algos ir toliau per metus didės po keliolika procentų, po kelių metų daliai žmonių tiesiog nebeapsimokės važinėt dirbti į užsienį. Ar taip bus, niekas negali pasakyti.
Nors statistiškai statybininkų atlyginimai augo, tačiau būsto rinka stabtelėjo. Vilniuje šiemet, lyginant su pernai metais, naujų butų pardavimai sumažėjo 10 proc.
„Kritimo nėra, galime kalbėti tik apie NT rinkos stabtelėjimą. Tačiau pinigų yra daug ir žmonės juos investuoja į nekilnojamąjį turtą. Statybų kritimo nelaukiu. Be to, Kaune daugėja gamybinių objektų ir tai reiškia, kad bus naujų vartotojų ir tuo pačiu darbo statybininkams“, – perspektyvą mato A. Mockus.
Verslininkas sako, kad kiekvieno stambaus investuotojo atėjimas reiškia, kad reikės statyti gamybines patalpas, biurus, butus žmonėms, kurie atvažiuoja dirbti.
„Žmonės toliau investuoja į nekilnojamąjį turtą. Galbūt ne taip sparčiai, kaip pernai metais, kurie buvo rekordiniais, tačiau iš kitos pusės daugėja darbo vietų Kaune. Galbūt pajudės Klaipėda“, – didesnių bėdų nemato M. Statulevičius.
Migracijos departamento duomenimis, daugiausiai Lietuvoje laikinus leidimus gyventi gavusių imigrantų yra kaimyninių šalių gyventojai, tai – ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai.