„Šalies gyventojų nusiteikimą keisti būstą patvirtina ir itin didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje. Mūsų banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo sudaryta 21 proc. daugiau būsto finansavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o vidutinė kredituojama suma padidėjo maždaug ketvirtadaliu ir sudarė apie 77 tūkst. eurų“, – pranešime spaudai sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.) būstą planuojančių keisti gyventojų naujajam būstui ruošiasi išleisti daugiau nei dabartiniam. Tuo metu 18 proc. planuoja išleisti tiek pat ar mažiau, nei jiems kainavo dabartinis būstas.
„Iki 30 tūkst. eurų daugiau kitam būstui planuoja išleisti 25 proc. respondentų, o 9 proc. planuoja įsigyti 30–60 tūkst. eurų brangesnį būstą už esamą“, − apklausos rezultatus komentuoja P. Ladziato.
Dar didesnėms išlaidoms nusiteikęs kas dešimtas gyventojas: 8 proc. naujam būstui svarsto skirti 60–100 tūkst. eurų daugiau, 3 proc. sako, kad išleis 100–150 tūkst. eurų daugiau, nei išleido pirkdami dabartinius namus.
Būstui dažniausiai ketina išleisti 60-100 tūkst. eurų
Kaip rodo tyrimas, didžiausia gyventojų dalis, tai yra, beveik kas penktas respondentas (18 proc.) sako, kad iš viso savo naujam būstui įsigyti ketina skirti nuo 60 iki 100 tūkst. eurų.
15 proc. būsto įsigijimui yra numatę skirti 30-60 tūkst. eurų, o mažiau nei 30 tūkst. eurų savo naujam būstui išleisti planuoja 9 proc. gyventojų.
„Gyventojų dalis, kurie už naują savo būstą ketina mokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų, taip pat yra reikšminga. Namus iki 150 tūkst. eurų svarsto pirkti 12 proc. gyventojų, 9 proc. mano, kad kito jų būsto kaina svyruos tarp 150 tūkst. ir 200 tūkst. eurų, o daugiau kaip 200 tūkst. eurų ketina mokėti 4 proc. gyventojų“, − sako P. Ladziato.
Retas būstą įsigytų iš nuosavų lėšų
Kad ir kokių planų būsimų namų kainai turėtų lietuviai, didžioji dalis jų (84 proc.) pažymi, kad be bendraskolio ar banko finansavimo naujų namų įsigyti negalėtų. Tyrimo duomenimis, tai galintys padaryti iš nuosavų lėšų teigia 8 proc. gyventojų.
„Žvelgiant į šalies regionus, finansiniu optimizmu naujojo būsto klausimu labiausiai išsiskiria Telšių ir Alytaus gyventojai – atitinkamai, net 20 proc. ir 15 proc. jų sako, kad būstą galėtų įsigyti be bendraskolio arba be banko finansavimo“, − pastebi „Swedbank“ atstovas.
Kaip rodo tyrimas, kukliausiai savo galimybes vertina Panevėžio, Kauno bei Utenos gyventojai – be bendraskolio ar banko finansinės pagalbos būstą galintys įsigyti sako 4 proc. panevėžiečių, 5 proc. kauniečių ir 5 proc. uteniškių.