Apie tai, kaip ši koncepcija įgyvendama Suomijoje, kodėl šalies gyventojai atsisako saunų namuose ir kokios naujovės ilgainiui gali pasiekti Lietuvą, pasakoja Pekka Helinas – didžiausios suomių statybų bendrovės YIT viceprezidentas.
Naujas požiūris į namus
P. Helino teigimu, universalus dizainas – tai ne konkretus interjero stilius, o požiūris į būsto projektavimą ir statybas. „Socialiniai, demografiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai lemia naują požiūrį į namus ir būstą. Kadangi baziniai žmonių poreikiai patenkinti, o išvystyta infrastruktūra ar technologiškai pažangūs statybos sprendimai tampo savaime suprantamu dalyku, šiais laikais dėmesys krypsta į papildomus gyvenimo kokybę gerinančius aspektus, tokius kaip namus supanti aplinka, gyvenimo mieste patogumai ar net socialiniai ir emociniai privalumai“, – sako P. Helinas.
Pagal universalaus dizaino principus projektuojami namai statomi taip, kad kuo geriau atitiktų šiuolaikinių žmonių poreikius. Todėl į visus NT projektų aspektus siekiama žvelgti iš gyventojų perspektyvos – ką jie veikia kasdieną, kokiomis veiklomis užsiima namuose ir už jų ribų bei kokį vaidmenį jų gyvenime atlieka skirtingi produktai ir sprendimai.
Būstas – gyvenimo būdo atspindys
Rinkdamiesi namus suomiai įvertina ne tik tokius įprastus NT kriterijus kaip vieta mieste, infrastruktūra ar gyvenamosios vietos saugumas, bet ir galimybę gyventi apsuptiems panašaus amžiaus ar pomėgių žmonių, į kurių bendruomenę galėtų įsilieti. Tad statant šiuolaikinius būstus būtina numatyti ir prisitaikyti prie įvairių socialinių aplinkybių.
„Gyventojų būsto poreikiai kiekviename jų gyvenimo etape keičiasi. Tai, kas aktualu studentui, nebūtinai bus reikšminga sukūrus šeimą ar sulaukus brandos. Priešingai nei lietuviai, suomiai nebijo gana dažnai keisti būsto, tad prie jo labai neprisiriša ir nelaiko dabartinių savo namų vieninteliais ir nepakeičiamais“, – pasakoja YIT vyr. viceprezidentas.
P. Helinas pabrėžia, kad nors šiuo metu nebeįmanoma išskirti vyraujančios gyvenimo būdo tendencijos, dauguma žmonių nori namų, kurie tiek atspindėtų jų asmenybę ir individualumą, tiek leistų gyventi laisvai ir paprastai.
„Dizaino universalumas reiškia ir tai, kad gyvenamieji namai turi būti būtų patogūs tiek šeimoms su vaikas ar senjorams, tiek sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, senstanti visuomenė turi specifinių poreikių – norint juos atliepti, būtina suvokti, kaip jie gyvena, ir projektuoti namus, kurie atitiks jų gyvenimo būdą. Todėl durys, praėjimai, laiptinės, koridoriai ir liftai, pagal universalaus namų dizaino principus, turi būti įrengiami galvojant apie kiekvieną žmogų, kuriam gali tekti jais naudotis“, – pastebi P. Helinas.
Populiarėja įprotis dalytis
Pasak P. Helino, keičiantis žmonių poreikiams, prie jų prisiderinti turi ir gyventojams teikiamos paslaugos. Suomijoje vystomiems NT projektams jau dabar kuriami sprendimai, kad įvairias prekes ar maistą būtų galima pristatyti patogiai ir saugiai gyventojui nebūnant namuose. Namuose įrengiamos ir bendrų daiktų, kuriais dalijasi namo bendruomenė, saugyklos.
„Šiuolaikiniai žmonės namuose nori laikyti kuo mažiau daiktų, kuriuos naudoja retai, todėl tampa įprasta su namo gyventojais dalytis įvairiais įrankiais ar technika. Dalis kaimynų pasiryžta dalytis net automobiliais. Šie pokyčiai paliečia net tokias suomių tradicijas kaip asmeninė sauna“, – pasakoja P. Helinas.
Dėmesys funkcionalumui
P. Helinas teigia, kad tos pačios priežastys skatina gyventojus didesnį dėmesį skirti ne būsto plotui ar turimų daiktų skaičiui, bet jų suteikiamai galimybei gyventi socialų, mobilų ir pilnavertį gyvenimą.
„Žmonės linkę vis mažiau investuoti į papildomus kvadratinius metrus, jei jie nėra efektyviai naudojami. Šiandien paklausiausi yra kompaktiški, tačiau išmaniai suprojektuoti būstai. Tai reiškia, kad mažesniuose – 35–40 kv. m ploto – namuose sudaromos sąlygos jaustis taip pat patogiai kaip ir 50 kv. m ar didesniuose būstuose. Tam reikalingi atitinkami projektiniai ir interjero sprendimai, kuriais ir remiasi universalus namų dizainas“, – sako P. Helinas.
Jis pastebi, kad šiandien funkcionaliam erdvės planui ir prie jo pritaikomiems baldams skiriamas itin didelis dėmesys – ypač spintoms, kurios turi laikyti ir paslėpti daiktus, o neretai ir atskirti pačias erdves. Be to, gyventojai nori, kad tam tikros namų erdvės atliktų daugiau negu vieną funkciją. Šiuo poreikiu jis aiškina ir vis dar populiarų sprendimą sujungti virtuvę ir svetainę, taip leidžiant nešvaistant ploto turėti nepertraukiam bendravimui ir laisvalaikiui pritaikytą erdvę.
Vadovaujasi platesniu požiūriu
Vis dėlto funkcionalus būsto planas – tik vienas iš universalaus namų dizaino elementų. Šioje koncepcijoje ne mažiau svarbi ir būsto vieta mieste, aplinkinės erdvės, infrastruktūra ir technologijos. Pagal universalaus namų dizaino filosofiją kuriami namai turi įsilieti į miesto gyvenimą ir pratęsti bei įgalinti jame egzistuojančias socialines jungtis.
„Tradicinė darbo ir laisvalaikio, namų ir miesto erdvės skirtis nyksta. Žmonės vis didesnę gyvenimo dalį perkelia į viešąsias erdves, todėl namai šiandien pirmiausia turi tenkinti pagrindinius žmogaus poreikius ir sujungti asmeninį gyvenimą su platesniu miesto kontekstu, tapti erdve, iš kurios atsiveria spalvingas ir dinamiškas miesto gyvenimas – jo parkai, kavinės ir restoranai, pramogos, darbo vietos ir biurai. Šiandien gyventojai nori, kad namų ir miesto erdvės bent iš dalies persidengtų ir viena kitą papildytų. Universaliu dizainu būtent ir siekiama visus šiuos aspektus sujungti į darnią visumą“, – sako P. Helinas.