Jis išvengė klaidų ir įsigijo sklypą jau paruoštame kvartale su visomis komunikacijomis. Bet daugelis svajojančių apie savo namą patenka į nepilnai paruošto sklypo spąstus ir iššvaisto ženklius kiekius pinigų, laiko bei nervų, o kai kurie sprendimai dėl infrastruktūros ir lieka nepriimti, rašoma pranešime spaudai.
„Iš žmonių, kurie statosi pirmą namą, teko išgirsti frazę: „Būčiau žinojęs, kad bus tiek reikalų, būčiau ramiai apie butą galvojęs“, – sako nekilnojamojo turto plėtotojo „Baltic Asset Management“ partneris, investicinių projektų vadovas Jonas Kėžys. Pasak jo, ruošiant gyvenimui sklypą laukuose (taip dažnai vadinami sklypai be inžinerinių tinklų ir komunikacijų) yra keli pirkėjams daugiausiai žilų plaukų atsieinantys sunkumai.
Sunkiausia – sutarti su kaimynais ir suderinti su institucijomis
„Lietuviai dažnai stringa ties klausimais, dėl kurių turi susitarti visa kaimynystė. Sakykime, jūsų žemė yra tarp 7 sklypų, ir visiems reikia išasfaltuoti kelio atkarpą. Esu susidūręs su atveju, kai viena iš 8 šeimų nesutiko prisidėti prie asfaltavimo kaštų – tuo metu jie siekė 5 tūkst. Eur vienai šeimai – ir nedidelis kvartalas liko su žvyro keliu, be to, situacija sukėlė nemažai įtampos tolimesniuose kaimynų santykiuose“, – dalijosi pavyzdžiu J. Kėžys.
Ieškodamas sklypo vilnietis M. Balnys to labiausiai ir baiminosi. „Mes su žmona abu turime savo darbus, dirbame medicinos srityje, po darbo rūpinamės gausia šeima, laisvalaikio nelabai ir lieka. Norėdamas tvarkyti sklypo reikalus, turėčiau atimti laiką iš vieno arba iš kito“, – prisipažino vilnietis.
J. Kėžys priduria, kad antra situacija, kuri sunkiai išsprendžiama savarankiškam sklypo pirkėjui – kai reikia gauti dokumentus ir patvirtinimus iš įvairių institucijų. „Yra tokių plonybių, kurios be teisininkų ar konsultantų pagalbos labai sunkiai sprendžiasi. Sakykime, jei reikėtų suderinti nuovažą: gauti leidimus Nacionalinės žemės tarnybos leidimą ir miesto savivaldybės patvirtinimus išasfaltuoti vietą, jungiančią kelią į sklypą (ar sklypus) su miesto gatve“, – kalbėjo J. Kėžys. Anot jo, derinant tokius leidimus yra daug teisinių niuansų, institucijos yra užverstos darbais ir jų atsakymų laukti užtrunka.
Architektų darbus stabdo klientų nežinojimas
Sklypo pirkėjams taip pat verta pasitarti ir su architektais. „Dažniausiai klientai ateina jau turėdami sklypą, bet jei būtų galimybė jį pasirinkti, apžiūrinėdamas kelis jau žmogui tinkamus sklypus architektas gali iškart pamatyti viziją: štai čia galiu padaryti gerą dalyką“, – sako architektų biuro „Jungtinės pajėgos“ vadovas architektas Algirdas Kaušpėdas.
Jam yra tekę bendrauti su klientais, kurie nusipirko sklypą iki galo neišsiaiškinę, kokios infrastruktūros trūksta ir kaip ja pasirūpinti. „Būna, kad nusiperka sklypą, kuriam reikia vandentiekio, bet tik po to pamato, kad pagal technines sąlygas jį reikės atsivesti iš per daug tolimo atstumo ir tokio projekto tiesiog nesuderinsi. Tuomet, kol spręsite problemą, statybos tiesiog sustos“, – įspėja A. Kaušpėdas.
Jo teigimu, kad architektai galėtų imtis namo projektavimo darbų, pirmiausia turi būti tvarkingi sklypo nuosavybės dokumentai, išsiaiškinta, kokie jame yra servitutai (teisės naudotis sklypu apribojimai arba kitų teisės į turtą tame sklype, pavyzdžiui, į inžinerinius tinklus ar pan.).
„Kartais koją pakiša privalomi atstumai nuo kitų aplink esančių objektų. Būna, kad nuo vieno sklypo krašto, kad nemestų šešėlio ant kaimyno, namas turi būti atitrauktas tris metrus, nuo kito – penkis, tada dėl gaisrosaugos nuo trečios sklypo ribos – aštuonis, ir jau matai, kad nelabai gali čia norimą namą suprojektuoti“, – pastebi architektas, pats pasirinkęs gyventi 27 km už miesto dideliame sklype pastatytame name.
Drauge – pigiau
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viskas yra paprasčiau ir kad į sklypo paruošimą savarankiškai įdėtos pastangos atsiperka greičiau nei didesni už paruoštą sklypą mokami pinigai. Tačiau iš tiesų – veikia paprasčiausia masto ekonomija“, – pripažįsta J. Kėžys.
Jis kaip pavyzdį pasitelkia sklypų kvartalą Tarandėje. „Mūsų, plėtotojo, investicija į vieno sklypo pilną infrastruktūros paruošimą siekė 16 tūkst. eurų. Jei žmogus darytųsi viską pats savo sklype, pirma, ne viską apskritai pasidarytų – kai kur reikėtų pasitelkti teisininkus, architektus, projektuotojus ar kitus konsultantus, antra, sumokėtų daugiau, ir trečia, laiko ir pastangų prasme tai jam kainuotų itin brangiai“, – sako J. Kėžys.
Pasak jo, ne visi, bet dalis išlaidų, reikalingų sklypo paruošimui, turi fiksuotus kaštus. Kaštai paruošti, sakykime, vandens ir nuotėkų projektą visam rajonui, kuriame yra 25 sklypai, yra panašūs, kaip ir vienam sklypui. Todėl natūralu, kad tokias išlaidas verta dalintis.
„Man atrodo, visi lietuviai svajoja turėti savo namą – bent jau mes nuo pat jaunystės to norėjome ir siekėme“, – sakė M. Balnys. „Bet taip pat svarbu turėti laiko savo šeimai ir profesijai, ne tik būti apsėstiems buitinių klausimų ir savo namo idėjos“, – pridūrė vilnietis, apibendrindamas, kodėl jam buvo svarbu pirkti jau pilnai statyboms paruoštą sklypą.