Nekilnojamojo turto „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas sako, kad jis jau sulaukė pasiūlymo pirkti daugiabutį Pilaitėje, kurio statytojams nesiseka parduoti butų.
Panašių pasiūlymų sulaukia ir kiti didieji vystytojai.
„Matome tendenciją, kad žmonės, kurie planavo užsiimti daugiabučių statyba, mums siūlo pirkti sklypus su parengtais projektais, nes nusprendė nebeužsiimti šia sritimi. Tai natūralu, nes pardavimai sulėtėjo, pasiūla auga ir daugelis suprato, jog tai nebus toks paprastas verslas, kaip tikėjosi“, – apie tai, kas vyksta rinkoje pasakoja „Eikos“ vadovas Domas Dargis.
Verslininkas pastebi ir kitą tendenciją – naujokus bankai finansuoja labai atsargiai. Be paskolų didelius projektus vystyti gali arba senbuviai, arba didžiosios Lietuvos verslo grupės, kurios nekilnojamąjį turtą vertina tiesiog kaip alternatyvą, kur galima įdarbinti laisvas lėšas.
Internetinis šablonas
„Kai pirkėjai turi pakankamai didelį pasirinkimą, vis svarbesnį vaidmenį vaidina vystytojo patirtis. Dalis mažesnių vystytojų, kurie padarė klaidų, savo butų neparduoda. Pavyzdžiui, investuotojai, kurie siūlo nupirkti jų objektą, dirba visai šalia mūsų „Karaliaučiaus slėnio“ Pilaitėje. Mūsų projektas sėkmingas, parduodame po 15–20 butų per mėnesį, jiems rasti pirkėjų nepavyksta“, – sako M. Vanagas.
Jis pastebi, kad kai paklausa didelė, vis sunkiau nežinomiems ir pradedantiems, kurie nesugeba sukurti tinkamos koncepcijos, įvertinti kam šis objektas gali būti patrauklus. Verslininkas juokauja, kad yra matęs, kaip pradedantys verslininkai sutartis su klientais rašo pagal šablonus, kuriuos randa internete. Toks atsainus požiūris vėliau kainuoja labai brangiai.
„Vystant objektą darbų apimtis didžiulė – nuo statybų priežiūros iki pardavimų. Jei nėra normalios komandos, viską suvaldyti beveik neįmanoma“, – pripažįsta M. Vanagas ir sako, kad į šią rinką atėjo pakankamai daug žaidėjų, kurie turi pinigų, tačiau nesugalvoja, kur teisingai investuoti.
Ar verta pirkti kitų statytą daugiaubutį pasak „Citus“ vadovo priklauso nuo prašomos kainos. Kai vystytojas patenka į nepavydėtiną situaciją, nuolaidos būna ženklios ir kiti, kurie sugeba tinkamai įvertinti situaciją, iš to uždirba pakankami daug.
Stovi be pirkėjų
Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „Hanner“ statistika rodo, kad naujų butų pardavimų grietinėlę Vilniuje nusigriebia šiek tiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) daugiabučių projektų.
Būtent juose parduodami aštuoni iš dešimties naujų butų. Likusius 20 proc. naujų butų pardavimų dalinasi kelios dešimtys mažiau patrauklių projektų, rašoma įmonės pranešime.
57 proc. viso butų sandėlio priklauso aktyviai, t. y. bent po 3 vienetus kas mėnesį, parduodančių projektų grupei, taigi šie butai ilgai laisvi nebus. Dar 21 proc. rinkai pasiūlytų butų bus parduodami vangiau, nors po vieną butą kas mėnesį, tačiau ir šie projektai pirkėjų dėmesio sulauks. Bet šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) tušti stovės dar ilgai, mat juose per pastaruosius kelis mėnesius neparduotas nei vienas butas.
Vilniaus rinkoje yra 133 NT gyvenamieji projektai. „Hanner“ duomenimis, iš jų aktyviai perkami yra 31 (10 ir daugiau būtų nuperkama per ketvirtį), 53 projektai iš 133 yra perkami rečiau (parduodama nuo 1 iki 10 butų per ketvirtį), tačiau jie pirkėjų susidomėjimo sulaukia, 49 projektai yra stagnuojantys, t. y. per pastaruosius trejus mėnesius juose nebuvo nė vieno pardavimo sandorio.
Avantiūristų kelias
„Nežinau kokio lygio vystytoju reikia būti, kad šiais laikais prireiktų pardavinėti nebaigtą statyti projektą. Planuojant veiklą reikia paskaičiuoti, kad jei esi naujokas ir nežinoma įmonė, visi butai nebus iššluoti vien tik išliejus pamatus. Pagal tai ir skaičiuojamos investicijos“, – vertina Saulius Vagonis, „Ober-Haus". Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Ekspertas sako, kad tokie mažų ir nežinomų vystomų projektų pardavimai ne rinkos, kuri kol kas sąlyginai sveika, bet pačių į šią rinką atėjusių mėgėjų bėda. Šie nesugeba deramai įvertinti visų sunkumų, kurie jų laukia, nežino kaip pateikti projektą ir sustyguoti butų pardavimus.
„Faktas tas, kad didieji vystytojai savo pastatytus butus parduoda kur kas lengviau nei pradedantieji jau vien dėl to, kad jais pasitikima“, – specifiką aiškina S. Vagonis ir skaičiuoja, kad vien Vilniuje apie 50 mėgėjų vystomų daugiabučių.
Jei skaičiuosime ir visai mažus projektus – kelių butų namus, statomus vos ne kolektyvinio sodo sklype – tokių projektų bus iki 70.
Pagal brangimą tarp lyderių ES
Tai, jog dabar profesionalų laikas rodo ir Lietuvos banko apklausos. Nors apie burbulą nekalbama, tačiau pirkėjai laukia kainų korekcijos.
Tyrimo duomenimis, vis daugiau žmonių mano, kad dabar labiau tinkamas metas būstą parduoti, o ne pirkti. Daug taip manančių tarp tų, kurie per mėnesį uždirba daugiau nei 900 eurų, iš viso buvo apklausta apie 1000 namų ūkių.
„Matome, kad lūkesčiai, ypatingai Vilniuje, keičiasi. Daugėja žmonių, kurie mano, kad butų pardavimo ir nuomos kainos sumažės. Kituose miestuose taip pat daugėja žmonių, kurie laukia kainų mažėjimo“, - sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Banko duomenimis, NT kainų kilimo sparta Lietuvoje šiemet pirmus du ketvirčius buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau naujausi vertinimai rodo, kad būstas šalyje jau yra pakankamai įvertintas. Be to, investicija į antrą būstą tebėra populiari – naujausiais duomenimis, apie penktadalis būstų šalyje yra antriniai, t. y. juose negyvena nė vienas iš jų savininkų. Tikėtina, kad didelė dalis tokių būstų skirti nuomai. Nuo praėjusių metų pradžios jų padaugėjo apie 8 proc. – iki 278 tūkst.