Šiuo metu namas parduodamas už jo savikainą – 311 tūkst. eurų. Pasak M. Klecko, būtent tiek kainavo sklypas ir namo pastatymas. Namas užima 211,45 kv. metrų, statytas 2018 metais ir yra pilnai įrengtas – interjere dominuoja skandinaviškas stilius. Namui taip pat priklauso 10 arų sklypas su vaizdu į miškelį. Taip pat yra įrengta didelė terasa, savininkas pabrėžė, jog vieta ypač rami – vakarais nuo tylos gali net spengti ausyse.
„Už savikainą parduodu dėl dviejų priežasčių. Viena – banali – reikia greitų pinigų investiciniams tikslams. Antroji problema – per gerai (tai reiškia – ir per brangiai) pastatytas namas. Kadangi statėme sau, kokybiškai, sąmata gavosi gana didelė. Sklypas irgi geroje vietoje, brangus, su mišku prieš langus. Pagrindinė pardavimo problema – žmonės, ieškantys namų, nesidomi, ką perka. Turėjau diskusiją su vienais pirkėjais – bandžiau jiems išaiškinti, kuo mano namas geresnis nei daugybė aplink parduodamų pigių namų. Žmonės mato išvaizdą – baltos sienos jiems visur vienodos, buitinė technika visur vienoda.
Todėl jiems neveikia argumentai, jog mano namas pastatytas daug kokybiškiau nei tie, kur statomi pardavimui ir pigiai. Neveikia argumentai, kad pigiai pastatytuose namuose po 5 metų reikės daryti generalinį remontą ir taisyti skylančias sienas, reikės tvarkyti pigius lenkiškus langus, reikės keisti buitinę techniką, nes pigi technika greitai genda. Dauguma pirkėjų vadovaujasi emocijomis, o emocijas dažniausiai valdo kaina. Todėl nusprendžiau ribotą laikotarpį pamėginti parduoti už savikainą ir pasižiūrėti, ar atsiras norinčių gauti labai kokybišką būstą už daug mažesnę kainą nei jis vertas“, – DELFI paatviravo M. Kleckas.
Anot jo, idėja sumokėti pirkėją radusiam žmogui kilo todėl, kad prašant žmonių tiesiog pasidalinti skelbimu, paprastai niekas nebūna suinteresuotas, nes tai aktualu tik mažam skaičiui žmonių. O šis pasiūlymas atsirado todėl, kad lengvi pinigai paskatina žmones įdėti daugiau pastangų ir taip atsiranda galimybė platesnei sklaidai. Pašnekovas patikino, kad jau per pirmąją parą sulaukė tiek susidomėjusių žmonių skambučių, kiek prieš tai per visą mėnesį.
Visgi, pasak M. Klecko, matant rinką ir joje siūlomus namus, brangiau parduoti savo turto jis jau nebesitiki, mat rinka pati diktuoja kaina. O namų kainos išties gerokai mažesnės, nes sostinės pasiūloje pilna tokių, kurie pastatyti greitai ir gana pigiai.
Paklaustas, kodėl šiam reikalui nesikreipė į brokerius, vilnietis atsakė, kad jų atžvilgiu visada buvo skeptiškas, nors ir supranta, jog jie yra geri pardavėjai ir išmano savo darbą.
„Savo rankomis esu pardavęs du butus ir nematau pridėtinės vertės, kurią jie galėtų man duoti. Skelbimą įdėti aš irgi moku, nupirkti jam reklamos – moku. Pardavinėdamas pats nemoku taip profesionaliai kalbėti kaip brokeriai, tačiau prieš juos turiu stiprų privalumą – niekada nepagražinsiu faktų, nenuslėpsiu probleminių vietų, kadangi nenoriu apgauti žmonių – jaučiuosi prieš juos atsakingas.
Vienintelis išskirtinis dalykas, ką gali pasiūlyti brokeriai – jų turimų klientų sąrašas, kurie šiuo metu susidomėję tokios kainos būstu. Tačiau mano atveju pasitvirtino skepticizmas – iš 8 sutiktų brokerių tik 1 turėjo klientą, kuris tuo metu ieškojo tokio dydžio ir kokybės namo. Kiti brokeriai tiesiog lauktų, kol toks klientas atsirastų – bet juk taip pat laukti galiu ir aš. Taigi, sutarties pasirašymas su brokeriais tik apribotų mano galimybes pačiam surasti klientų, nes sutartis paprastai nebeleidžia pardavinėti pačiam“, – aiškino M. Kleckas.
Pasak jo, yra ir bjaurioji brokerių pusė – jie iš pradžių apsimeta pirkėjais, sugaišta pora valandų laiko ir tik tuomet pasiūlo savo paslaugas. Toks melavimas ir nepagarba kitų laikui stipriai gadina brokerių vardą – po to nelieka noro visai turėti su jais reikalų.