Planuojama, kad keturiais etapais vyksiančio projekto „Matau Vilnių“ darbai bus visiškai užbaigti 2021 metais, rašoma pranešime spaudai. Projektas bus statomas ant kalvos šlaito, todėl tiek iš projekto kiemo, tiek pro naujųjų namų langus atsivers unikali Vilniaus panorama – senamiestis, istorinis bei naujasis miesto centras su savo architektūriniais akcentais ir parkais. Būtent iš šios vietos atsiveriantys vaizdai pasufleravo gyvenamųjų namų kvartalo pavadinimą. Šiuo metu pradedami teritorijos paruošimo statyboms darbai – griaunami seni apleisti pastatai, valoma statybų aikštelė.
Projektas „Matau Vilnių“ bus įgyvendinamas kultūriniu požiūriu vertingoje aplinkoje – greta V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso, kuriame buvo įkurta viena pirmųjų miesto alaus daryklų, bei 7 dešimtmečio pabaigoje iškilusio Vytauto Edmundo Čekanausko suprojektuoto Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto pastato. Netoliese gyveno ir rašytojas, poetas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.
„Kasmet istorinę ir kultūrinę vertę turinčių vietų naujiems gyvenamųjų namų projektams įgyvendinti sostinės centre lieka vis mažiau. Nepaisant to, vis daugiau gyventojų ieško būsto, kuris turėtų tam tikrą istorinę praeitį, išsaugotus miesto praeities kultūrinius ženklus ir kartu būtų organiškai įsiliejęs į dabartinį miesto gyvenimą. Būtent tokius būstus ir siekiame pasiūlyti įgyvendindami projektą „Matau Vilnių““, – sako „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Projekto architektas Kęstutis Kisielius sako, kad gyventojams istorinę ir kultūrinę aurą turinčioje aplinkoje esantis būstas daugeliu atvejų yra mielesnis nei miegamajame rajone iškilęs naujas daugiabutis. Dėl to kuriant projektuojant pasatus tokiose miesto vietose viena svarbiausių architekto užduočių – pastebėti praeities ženklus, juos išsaugoti ir išryškinti, o naujus pastatus kuo sklandžiau integruoti į aplinkines erdves.
„Manau, labai svarbu išlaikyti pagarbų santykį su istorine aplinka, atsisakyti savo kaip architekto ego – tik paveldėtų vertybių ir naujų objektų darna yra architektūrinės kokybės ženklas. Modernėjančioje aplinkoje autentiškus istorijos ženklus vis labiau vertina ir būstų pirkėjai“, – sako K. Kisielius.
Nugriovus menkaverčius pramoninius pastatus ir teritoriją ribojančias aukštas mūrines tvoras, projektas atvers iki šiol miestiečiams uždaras miesto erdves ir vertingus paveldo objektus. Vienas iš tokių istorinių ir kultūrinių naujojo projekto ženklų – buvusios gamyklos alaus degustacijos salėje esanti menininkės N. Daškovos sieninės tinko tapybos freska „Liaudies šventė“. Ji priskiriama kilnojamai kultūros vertybei, todėl pasitelkus kvalifikuotus restauratorius ji bus išmontuota, tinkamai sandėliuojama ir vėliau perkelta į šalia esančias viešąsias erdves – iki šiol freska nebuvo atvirai prieinama.
Naujieji daugiabučiai statomi ne tik istoriniu ir kultūriniu, bet ir susisiekimo bei infrastruktūros požiūriu itin patrauklioje miesto vietoje. Čia pat Gedimino prospektas, Senamiestis, Jasinskio bei Goštauto gatvių verslo kvartalas.
Šalia naujųjų daugiabučių bus įrengtos lauko terasos, suformuotas vidinis kiemas su poilsio erdvėmis ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Sklypo erdvės bus apželdintos ir apsodintos medžiais, o teritorija nuo supančių miesto gatvių atribota esamais visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais.
„Matau Vilnių“ namai bus A klasės energetinio naudingumo. Ant jų stogų bus įrengti saulės kolektoriai, generuosiantys energiją bendrosioms namų reikmėms. Po pastatais bus įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei elektromobilių įkrovimo stotelės.