Pastato koncepcija gimė ypatingame objekte. Anot „Happspace“ vadovės Astos Barišauskaitės, tai, jog pastate anksčiau buvo įsikūręs bankas visam pastatui suteikė specifinio šarmo, tačiau, žinoma, pagrindiniai kriterijai nulėmę pasirinkimo vietą ne tik unikali pastato architektūra, bet ir puiki geografinė vieta. Taip pat papildomą vertę suteikė ir tai, jog objektas turi gražų vidinį kiemelį.
„Stengėmės kurti patogias vietas darbui, kėlėme aukštus reikalavimus galutiniam rezultatui. Norime, kad tai nebūtų tik pastatas nuomai, stengiamas kad tai būtų vieta su „cinkeliu“, sava istorija ir emocija, dėl to yra išlaikytos senosios detales kaip fasado granitas, autentiški turėklai ar marmuro kolonos viduje. Restauruotos marmuro grindys ir kolonos, raudonų plytų elementai laiptinėje. Viziją pavyko įgyvendinti ir su kaupu, mūsų architektai ir meistrai čia padirbėjo puikiai. Gavome geresni rezultatą nei vizualizacijose. Rezultatas – patogi biurų ir bendradarbystės erdvė pajėgi burti novatorišką ir energingą verslo bendruomenę“, – pasakoja A. Barišauskaitė, tačiau neslepia, kad greta daugybės džiaugsmų buvo ir rūpesčių.
Visgi, tvarkant seną pastatą tai – normalu. Be to, juk ir sprendimai buvo vienetiniai, unikalūs. Iššūkiu tapo ir laikas – pastatas įrengtas per 9 mėnesius.
Svarbu paminėti, jog pastato unikalumas atsiskleidžia ne tik išorėje, bet ir viduje. Daugumą baldų, šviestuvų gaminti išskirtinai pagal užsakymą. O visas interjeras sukurtas estetiškai, stilingai, išlaikant didžiąją dalį autentiškų objekto elementų. „Aplinka nėra perkrauta nereikalingomis interjero detalėmis. Tai sukuria estetikos jausmą.
Abejose pastatuose nariams yra įrengtos virtuvės bei dušai. Pasirūpinta ir kad nariai turėtų kur laikyti savo daiktus. Taip pat erdvės suskirstytos į darbo, poilsio zonas, kas žinoma, akivaizdus erdvės patogumas. Naudota geroji ir blogoji patirtis iš pirmosios lokacijos“, – įvardina projekto vadovė prisimindama ir pirmąjį „Happspace“ objektą.
Techniniai objekto rodikliai taip pat ir tradiciniai, ir inovatyvūs, kaip ir visas pastatas. Pavyzdžiai, centrinio šildymo sistema yra „apginkluota“ naujais agregatais, prijungtas išmanus valdymas. Taip pat įrengta efektyvi rekuperacinė sistema, įeigos kontrolė, vaizdo apsauga ir pan.
„Centras „Happspace“ yra vieta siūlanti daug kūrybingų sprendimų kiekvieno poreikiams patenkinti“, – sako A. Barišauskaitė ir teigia, kad bendradarbystės centrai yra ateities biurai, o ne verslo centrai. Kodėl? Nes visi nori dirbti patogiai, mėgsta keistis kontaktais, bendrauti su panašius interesus turinčiais žmonėmis.
„Niekas nenori ir ateityje dar mažiau noro turės skirti laiką patalpų priežiūrai, įrengimui bei apstatymui. Tačiau visi nori turėti galimybę dirbti unikaliame ofise su gera kompanija, ir turint laisvo laiko išgerti kavos, pašnekėti apie aktualijas. Taip pat kartais pasimokyti naujų įgūdžių. Bendradarbystės centre buriasi bendruomenė, kuri dalijasi patirtimi, įgyvendina bendrus projektus ir leidžia laisvalaikį kartu“, – kalba vadovė A. Barišauskaitė.
Architekto vizija
„Pastatas pastatytas 1914 metais. Iš pradžių buvo du aukštai, po to pristatyti dar du. Norėjome jį atgaivinti ir pritaikyti šių dienų reikmėms. Siekėme sukurti neįpareigojančią ir liberalią aplinką čia dirbantiems žmonėms, kad jie galėtų laisvai jaustis tiek bendrose, tiek mažų biurų erdvėse. Sąmoningai vengėme dekoratyvumo. Interjerui būdinga funkcionali estetika. Erdvės formuojamos neapkraunant aplinkos. Vyrauja monochrominiai tonai. Norėdami suteikti daugiau jaukumo, naudojome daug natūralaus medžio. Specialiai šiam projektui sukūrėme šviestuvus, individualūs sprendimai priimti sprendžiant akustikos problemas“, – pasakoja objekto architektas Gintaras Antanas Kubilius ir teigia, kad įkvėpimo specialiai semtis nereikėjo, tiesiog reikėjo pajusti pastato dvasią. Jis sako, kad dažnai čia ateidavo pasivaikščioti ir vis pastebėdavo kažką naujo.
„Šis pastatas buvo labai apleistas. Išdaužti langai, be elektros, šildymo. Savo laiku buvęs bankas savo interjero sprendimais buvo paslėpęs daug charakteringų pastato elementų. Pradėjus tvarkyti, daug kas pasirodė esą vertinga. Atidengėme tinku uždažytas senovines raudonplytes, palikome autentiškas medines grindis, kurios kiekviename kabinete suformuoja skirtingą raštą. Ironiška, kad visą šimtmetį jos buvo slepiamos po kilimine danga. Dar vienas išskirtinis anksčiau čia įsikūrusio banko palikimas – marmurinės architektūros detalės“, – pasakoja G. A. Kubilius.
Architektas neslepia, kad renovacija sukėlė ir tam tikrų sunkumų. Pastatas – paveldo objektas, taigi, prieš atliekant bet kokį pakeitimą, tekdavo konsultuotis su specialistais, atitinkamomis institucijomis. Gauti leidimus. Pritaikant naujai funkcijai, teko nemažai patalpų funkciškai perplanuoti, vyko daug griovimo darbų. Teko keisti visas komunikacijas naujomis. Pakeistas vėdinimas, šildymas, elektra, vandentiekis, reikėjo sudėti naujus langus, nes, kaip sako architektas, pastatas buvo paliktas „miręs“.
„Esu tikrai patenkintas tuo, ką pavyko padaryti. Smagu, kad pavyko prikelti pastatą miesto centre naujam gyvenimui“, – sako G. A. Kubilius ir pripažįsta – nors dauguma sumanymų įgyvendinti, buvo ir tokių, kurių realizuoti nepavyko dėl finansavimo, sudėtingumo ar pastato konstruktyvinių charakteristikų.