„Street art“ stiliaus – įspūdingi ir didžiuliai – menininkų piešiniai anksčiau gyvybės įkvėpdavo seniesiems miestų statiniams ir tapo natūralia jų dalimi. Pavyzdžiui, Vilniuje tokiais kūriniais išmarginti profsąjungų rūmai ant Tauro kalno, kai kurie pastatai stoties rajone, tiltai bei kitos miesto vietos. Tačiau išskirtinius akcentus po truputį jaukinasi ir nauji, dar tik planuojami ar kylantys, pastatai, kuriuos įsileidžia kosmopolitiškasis Naujamiestis.
„Žinoma, atrasti piešinį, tinkantį naujam namui, – sudėtingas uždavinys. Bendra vizija turi kvėpuoti visi – statytojas, architektas, piešinio dailininkas, o vėliau – ir būsimi gyventojai. Jai materializuojantis, piešinys ant senesnio pastato tampa tikru vietos bendruomenės pareiškimu. Kita vertus, kai pastatas visai naujas, piešinys tarsi buria aplink save tokio pat stiliaus, pasaulėžiūros žmones ir taip ima formuoti vieningą bendruomenę“, – sako Marijus Surdokas, „Baltic Architects Group“ architektas.
Meno kūrinys – kaip vizitinė kortelė
Vienas tokių pavyzdžių Naujamiesčio mikrorajone kylantis „FluxRecords“ daugiabutis, kuriame architektūriniai sprendimai susipina su savitos stilistikos detalėmis. Ant fasadinės pastato sienos – menininko Arūno Lomonosovo sukurtas originalus „street art“ stiliaus paveikslas. Tatuiruočių meistro ir „Inkstories tattoo“ tatuiruočių ir piešimo savininko studijos vadovo kūrinyje – iš linijų sudėliotas veidas tam tikra prasme atspindi kintančią Naujamiesčio dvasią ir dinamišką gyvenimo ritmą šiame rajone.
„Kuriant visa tai simbolizuojantį piešinio eskizą turėjau daug laisvės. Tačiau vėliau, jau derinant piešinį prie paties namo, teko apgalvoti daugybę dalykų. Pavyzdžiui, vizualizacijai ant pastato svarbus aiškus matomumas, supaprastinta kompozicija. Juk kūrinys bus lauke ir naktį, ir saulėtą dieną, ir vyraujant rūkui, ir sningant. Be to, ant jo kris medžių šešėliai. O visai šalia – ir langai su skirtingomis užuolaidomis, ir įvairiapusė Naujamiesčio aplinka. Visa tai turi groti kartu it koks orkestras“, – sako A. Lomonosovas.
Smagiu sutapimu menininkas vadina tai, kad su šiuo projektu jis prisideda formuojant besikeičiantį Naujamiesčio veidą, o prieš eilę metų visai čia pat buvusiame vadinamajame „Penkiukės“ fabrike dirbo jo senelis. Šeimos istorija leidžia dar geriau suprasti čia vykstančią transformaciją, virsmą iš gamyklų teritorijos į modernių pastatų mikrorajoną, prisidėti prie tolesnio jo vystymosi. Meno kūriniu pastatui suteiktas charakteris tampa stipria pridėtine verte – parodo, kaip vienas akcentas gali pakeisti apylinkėse vyraujančią nuotaiką ir atmosferą.
Naujakuriai ieško išskirtinių koncepcijų
Savo ruožtu Olga Dainytė, daugiabučių projektą vystančios kompanijos „Omberg“ direktoriaus pavaduotoja, pastebi, kad noras centrinėje miesto dalyje sukurti namus, kurie išsiskirtų iš kitų, padiktavo ir iššūkių. Naujamiestis – ypatinga erdvė, apsupta ne tik naujų, bet ir senų, pokarį ar sovietmetį menančių, pastatų. Todėl itin svarbu, kad nauji namai organiškai įsilietų į aplinką ir tuo pačiu ją pagyvintų. Užsikrėtus piešinio ant fasado idėja ir siekiant ją įgyvendinti, teko nueiti ilgą kelią – buvo pradėtas ilgas procesas, kūrinį derinant su menininkais, architektais, savivaldybės specialistais ir net potencialiais gyventojais.
Gautas rezultatas – identitetą pastatui suteikiantis kūrinys – kitais metais nuguls ant projekto sienos. Vienaip ar kitaip, bendradarbystė su menininkais kartu plėtojant puošybos elementus ant pastatų galiausiai naudinga visiems. Naujamiesčiui – naujas kūrinys, menininkui – džiaugsmas dalintis savo kūryba, vystytojui – išskirtinis projektas, o naujakuriams – jų gyvenimo būdą atspindintis ir bendruomenę simbolizuojantis vaizdas.
„Pastebime, kad būsto ieškantys naujakuriai nori ne tik keturių sienų, jiems vis svarbiau ir supanti kaimynystė – gyvenimas tarp panašią pasaulėžiūrą turinčių žmonių, ir pozityvios emocijos, kurias gali kelti namai. Juk tai vieta, kur jie praleis didelę ir svarbią dalį savo gyvenimo, todėl ji turi net ir konceptualiai atitikti naujuosius gyventojus. Naujamiestyje būsto dairosi jauni, veiklūs ir veržlūs žmonės, atviri naujovėms, kuriems svarbu, kad namai taip pat turėtų savitą charakterį ir identitetą. „Street art“ piešiniai dažniausiai puošia senus pastatus ar komercines patalpas, tad žingsnį juo puošti naujos statybos gyvenamąjį pastatą galima laikyti drąsiu. Vis dėlto, manome, kad sėkmingas pavyzdys gali kurti vertę miesto kultūrai ir tapti įkvėpimu tolesniems projektams su charakteriu“, – sako O. Dainytė.