Prognozuoja nuosavų namų rinkos augimą
Registrų centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį (134,3 tūkst.). Vien tik šių metų spalį įregistruota 11,2 tūkst. NT sandorių, arba 20 proc. mažiau nei 2021 metų spalį (14,1 tūkst.), tačiau 3 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (10,9 tūkst.). Kalbant apie NT segmentus,
šiemet visoje šalyje įregistruota 29,1 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-spalį (29,3 tūkst.), o vien tik per šių metų spalio mėnesį – 3 tūkst., arba 13 proc. mažiau nei 2021 metų spalį, bet 2 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį. Per šiuos metus visoje Lietuvoje įregistruota 11,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 16 proc. mažiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (13,4 tūkst.). Vien tik per šių metų spalį įregistruota beveik 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 13 proc. mažiau nei praeitų metų spalį, tačiau beveik tiek pat kaip ir šių metų rugsėjį. Žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 52,9 tūkst., t. y., 22 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-spalį (67,7 tūkst.), o vien tik per spalio mėnesį – 5,3 tūkst., arba 23 proc. mažiau nei praeitų metų spalį, bet 3 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad netrukus individualių namų ir sklypų sandorių, statybų skaičiai gali gerokai pasikeisti. Jis ragina prisiminti istoriją: atėjus sunkesniems laikams, mažesni plėtotojai, anot jo, imasi mažiau rizikingų individualių namų statybų.
„Istoriškai galime pamatyti, kad esant krizinei situacijai santykinai daugiau statoma nuosavų namų nei butų. 2004-2008 metais Lietuvoje buvo statoma daugiau butų, o kai kainos krito, butų rinka beveik visai išnyko, nes daugiabučio statybų procesas – sudėtingesnis ir ilgesnis nei nuosavų namų: reikia gauti finansavimą, turėti potencialių pirkėjų, daugėja rizikų. Statant individualius namus rizikos yra mažiau, pagaliau, namus stato ir fiziniai asmenys sau. Statistikoje ir matėme tokią tendenciją“, – primena pašnekovas.
Jis tęsia, kad kita priežastis, dėl kurios gali išaugti individualių namų statybų ir pardavimų skaičiai – maža butų pasiūla ir didelės jų kainos. Ž. Maurico teigimu, jeigu butų pasiūla artimiausiu metu neaugs, o jų kainos išliks tokios pačios, ieškantys būsto gyventojai ims svarstyti nuosavo namo alternatyvą.
„Rizika daugiabučių statytojams jau auga, nes kainų lūkesčiai nebėra optimistiški, netgi tikimasi, kad kainos kris, palūkanų normų kilimas. Dalis vystytojų gali dėl to pristabdyti projektus, o žmonės turi kažkur gyventi, tad daugiau žmonių gali atsigręžti į individualių namų rinką. Prognozuojama, kad gali pigti statybų žaliavos, nes visoje ES vyksta NT rinkos išsikvėpimas, todėl statyti namą gali tapti patrauklu, ypač jeigu butų kainos nekris. Žmonės skaičiuos ir vis patraukliau taps statytis nuosavą namą. Statistikoje tai galime pamatyti galbūt ne kitais metais, o 2024-aisiais”, – pažymi ekonomistas.
Renkasi suformuotus sklypus
Populiariausios vietos individualių namų plėtrai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos priemiesčiai. Pasak Ž. Maurico, ir namų, ir žemės sklypų jų statybai kainos priklauso nuo jų dydžių ir vietos. Jo teigimu, šiuo metu būtų negalima sakyti, kad sklypų kainos, pavyzdžiui, aplink sostinę, yra aukštos, tad ir jų kritimas augant individualių namų paklausai sunkiai prognozuojamas.
„Brangesni yra tie, kuriuose galima statyti didesnius pastatus. Individualių namų plėtra vyksta toliau nuo Vilniaus, tad sklypų kainos palyginus nėra labai aukštos. Ar jos gali dar labiau kristi, populiarėjant individualių namų statybai – turbūt sunku tikėtis didelių korekcijų“, – prognozuoja ekonomistas.
„Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada sutinka, kad individualių namų populiarumas auga, tačiau, anot jo, nevertų to sieti su didelėmis butų kainomis. Pašnekovas sako, kad sklypai ir nuosavi namai visais laikais buvo populiarūs lietuvių pirkiniai, o Registrų centrų duomenys apie sklypų ir individualių namų pardavimus rodo, jog šis segmentas, kaip ir jam įprasta, reaguoja į sezoninius pirkėjų nuotaikų svyravimus.
„Reikėtų pažymėti, kad visuose NT rinkos segmentuose yra sezoniškumas. Pavasarį, vasarą žmonės perka daugiau, sprendimus priima greičiau, o rudenį ir žiemą – atvirkščiai, aktyvumas sumažėja“, – pabrėžia M. Čiulada.
Jis tęsia, kad, pavyzdžiui, sklypų segmente stebima nauja tendencija arba verslo rūšis, kurios prieš 5 ir daugiau metų nebuvo: verslininkai perka ūkio paskirties žemę aplink Vilnių ar kitose patraukliose vietose, pakeičia jos paskirtį, jeigu ta leidžia teritorijų planavimo dokumentai, ir suformuoja sklypus individualių namų statyboms.
„Tuomet iki jų atveda reikalingas komunikacijas (elektrą dujas ir pan.), galbūt nutiesia keliuką per kvartalą ir parduoda tokį turtą. Atsiranda tokie tarsi kvartalėliai, kurių anksčiau nebūdavo. Prieš 10 metų, jei žmogus norėdavo įsigyti sklypą, jam tekdavo tai daryti kur nors laukuose arba sodų bendrijose, dėl to jose vyko chaotiška plėtra“, – paaiškina NT ekspertas.
Tikisi kainų mažėjimo
Tokie sklypai nuosavų namų statyboms yra labai patrauklūs jaunoms šeimoms. Pasak M. Čiulados, lietuviai norėjo, nori ir norės gyventi nuosavuose namuose, o butai jiems – tik laikina stotelė.
„Sklypai ir nuosavi namai buvo, yra ir bus populiarūs, nes lietuviai vis dar nori juose gyventi. Butai vis dar yra pirmas būstas, laikina stotelė, o po to žmonės, priklausomai nuo galimybių, ieško vis tik individualaus namo ar pan., jei finansai leidžia“, – tikina pašnekovas.
Visgi, anot M. Čiulados, lūkesčiai dėl kainų mažėjimo neaplenkia ir potencialių sklypų pirkėjų. Šiuo metu didesnių sklypų kainų pokyčių NT ekspertas nemato, esami kelių procentų svyravimai, pašnekovo teigimu, yra dėl gyventojų lūkesčių prastėjimo ir sezoniškumo, apie kurį ekspertas kalbėjo anksčiau, plėtotojo noro greičiau parduoti ir gautis pinigus vėl investuoti. Didesnius kainų pokyčius, pasak M. Čiulados, gali lemti keli veiksniai.
„Svyravimai yra iki 10 proc. ir jie yra dėl nuotaikų prastėjimo, artėjančios žiemos, sezoniškumo. Jeigu ekonominė ir geopolitinė situacija nepablogės ir gyventojų nuotaikos nesuprastės, pavasarį mes matysime šią rinką labai atsigaunančią. Jeigu nuotaikos dar labiau suprastėtų arba atsitiktų tam tikri dalykai, dar labiau bloginantys situaciją, pavasarį galime pamatyti ir didesnį sklypų kainų sumažėjimą“, – sako pašnekovas.
Rinktis namą verčia ne kaina, o gyvenimo būdas
„Nuosavas namas – gyvenimo būdas“, – įsitikinęs NT analitikas A. Antanavičius ir nepritaria teiginiui, kad gyventojai į namų rinką gręžiasi tik todėl, kad neįperka buto.
„Tokia teorija galiotų, jei namų statybos ir pardavimų kainos būtų kaip prieš karą ar net pandemiją. Ilgą laiką buvo argumentuojama, kad nuosavų namų rinka patraukli, nes suminė namo kainos išraiška patrauklesnė šeimai, nes už ją būdavo galima nusipirkti tik dvigubai mažesnį butą. Šeimai su vaikais butas nebūdavo pasirinkimas ir vienintelė alternatyva jiems būdavo namas. Dabar kainos yra padidėjusios ir butų, ir namų. Nėra taip, kad butų kainos kilo, o namų ne. Namai ir brango, nors ilgai jos buvo silpnai kylančios arba visai stabilios, bet pernai viskas ėmė keistis. Nėra pigu ir lengva dabar pasistatyti ar nusipirkti namą, kotedžą“, – pažymi A. Antanavičius.
NT analitikas tikina, kad nuosavų namų rinkos patrauklumas ir jų statybos priklausys nuo žmonių perkamosios galios ir noro išsikelti į priemiestį.
„Viskas priklausys nuo žmonių perkamosios galios ir noro, nes ne visiems tinka pasirinkimas gyventi name ar kotedže. Taip, yra privalumų, pavyzdžiui, didesnis plotas, nuosavas kiemas ir pan., bet nepamirškime ir trūkumų: reikia gyventi už miesto, jeigu nėra galimybės dirbti namuose, daug laiko praleidžiama kelyje, spūstyse, nepamirškime ir namo priežiūros niuanso. Tad net jeigu namų kaina ir bus patrauklesnė, tie žmonės, kuriems netinka toks gyvenimo būdas, jo nesirinks, ieškos kitų sprendimų. Galbūt nuomosis butą, kad ieškos išperkamosios nuomos alternatyvų, tačiau neskubės pirkti namo. Esminis veiksnys yra ne kaina, o gyvenimo būdas“, – įsitikinęs NT analitikas.