Ukrainiečiai, baltarusai pigiais butais kaimuose domisi tol, kol gauna Šengeno vizas ir tada dumia uždarbiauti Europon, praneša TV3 „Žinios". Nusipirktas jų turtas griūna, kaupiasi skolos. Rasti kur šio nykstančio turto savininkus praktiškai neįmanoma.
Vienas iš tokių kaimų, kuriuos „pamėgo“ baltarusai ir ukrainiečiai – netoli sienos su Latvija esantys Kubiliūnai. Jame trys nuo laiko apšiurę aštuonbučiai. Realiai gyvenama tik keliuose butuose.
Čia gyvenanti Milda aiškina ir kas realiai vyksta kaime: „Pirmas namas tuščias. Antrame gyvena vienas žmogus, trečiame name du butai gyvenami.“
Moteris sako, kad nors namai stovi tušti, visi juose esantys butai turi konkrečius savininkus. Du butus įsigyjęs vietinis ūkininkas, kitus užsieniečiai.
„Užsieniečiai kartą buvo atvažiavę, fotografavo butus, po to jų nebematėme“, – pasakoja Milda.
Kaimo žmonės sako, kad ukrainiečiai ar baltarusai šiuos butus supirko ir net į juos neatvažiavo. Vietiniams jie sakė, kad šiuose namuose gali gyventi kiek nori, tik lai susimoka už elektrą. Vieno tokio buto kaina iki 250 eurų.
Tokie apleisti būstai supirkti ne tik šiame kaime. Pavyzdžiui, Joniškėlyje apleistų butų yra net keliose gatvėse.
„Butą prieš penkis metus nusipirko ukrainietė. Jai reikėjo vizos. Daugiau jos nematėme. Ką ji veiks šitame užkampyje“, – aiškina Henrikas, Joniškėlio gyventojas.
Dabar tarp Ukrainos ir ES galioja bevizis režimas. Tikimybė, kad būsto šeimininkai pakeliui į Europos didmiesčius užsuks ir į gūdžią Lietuvos provinciją, kurioje griūna jų turtas, menka.
Marius Trinkūnas, Pasvalio butų ūkio vadovas, sako, jog užsieniečiai domisi šituo kraštu, tačiau kiek turto nupirkta ir kam jis priklauso neaišku. Spėjama, kad jei prieš dvejus metus buvo nupirkta apie 10 butų, dabar jų daugiau nei 30.
„Nupirkta gal 30 butų. Tarp šeimininkų yra ukrainiečių, armėnų. Kur patys savininkai niekas nežino, gal Vokietijoje, gal Švedijoje. Šitie butai jiems nebereikalingi“, – aiškina Sigitas Ilgutis, Joniškėlio seniūnas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Eglė Mazrimienė sako, kad Lietuvos teisės aktai užsieniečiams leidžia pirkti nuosavybę ir lengvesnėmis sąlygomis (sąlygos palengvinamos, jei užsienietis šalyje turi tinkamą gyventi būstą) gauti Šengeno vizą, o tvarkytis su skolomis jau teks seniūnams.
Kiek realiai yra pusvelčiui pirkusių būstą ir čia nebegyvenančių užsieniečių, nežino niekas.