Sugadintas turtas
Visai šeimai praleidžiant daugiau laiko namuose, dažniau naudojami įvairūs daiktai, tarp jų – ir išmanieji įrenginiai ar kita brangi technika. Natūralu, kad pasitaiko atvejų, kuomet netyčia tie daiktai yra sugadinami – apliejami skysčiais, išmetami iš rankų, nuverčiami dūkstančių augintinių ar vaikų.
„Tokie nuostoliai vidutiniškai siekia 180 eurų, tačiau pasitaiko ir daug didesnių žalų – pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kuomet sugadinami beveik 3 tūkst. eurų kainuojantys televizoriai. Be to, pastebime, kad karantino metu tokio pobūdžio žalų padaugėjo“, – pastebėjimais dalijasi Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas.
Siekiant išvengti tokių atvejų ar bent jau sumažinti patiriamus nuostolius, M. Balinskas rekomenduoja būti atsargesniems: vengti laikyti skysčius šalia elektroninių prietaisų, o brangius daiktus laikyti augintiniams ar mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Vagystės
Ne tik mes patys galime netyčia sugadinti savo namų turtą, tačiau į jį gali būti ir pasikėsinta. Iš policijos suvestinių matyti, jog didesnės vagystės iš įvairių objektų šalies didmiesčiuose įvykdomos maždaug kas antrą parą. Tuo tarpu šventinėmis dienomis tokių įvykių fiksuojama gerokai daugiau.
Kaip pastebi Tomas Jonaitis, saugos tarnybos „Argus“, saugančios daugiau nei 7000 namų Lietuvoje, Projektų valdymo departamento vadovas, kasdien sulaukiama iškvietimų dėl galimo pasikėsinimo į gyventojų namų turtą ir po du tris atvejus iš jų pasitvirtina.
„Nors mūsų klientai ir apsaugoti, pastebime, jog padaugėjo bandymų įsibrauti, todėl visuomet rekomenduojame įsijungti apsaugos sistemas net ir esant namuose, ypač naktimis. Jei namas ar butas yra saugomas, piktavaliai dažniausiai aplenkia tokius objektus. Kartu norisi atkreipti dėmesį, jog net ir iš pirmo žvilgsnio saugiai paliktas turtas gali tapti lengvu vagių grobiu. Pasitaiko, kad iš aptvertų ir užrakintų teritorijų pavagiami tokie daiktai, kaip motociklai, sveriantys po 300 kilogramų ir daugiau, ar kiti brangūs daiktai. Todėl prieš išvykstant ilgesniam laikui būtina pasirūpinti namų turto saugumu“, – pataria T. Jonaitis.
Gaisras
Šiemet šalyje jau kilo beveik 4 tūkst. gaisrų, iš kurių didelė dalis įvyko pastatuose. Negana to, net ir žolės gaisrai neretai persimeta į gyvenamąsias teritorijas. Statistika rodo, kad gaisrus namuose dažniausiai sukelia neatsargus žmonių elgesys bei netvarkinga elektros instaliacija. Tad verta tinkamai pasirūpinti priešgaisrine namų sauga ir elektros instaliacijos būkle.
„Siekiant apsisaugoti nuo tokių nelaimių, pirmiausia reikia būti atsargiems ir sąmoningiems. Labai svarbu, kad tam tikrose namų vietose būtų įrengti priešgaisriniai detektoriai. Jų pasirinkimas šiais laikais labai platus – nuo itin jautrių iki belaidžių ir mobilių sprendimų. O tai, kuris tinkamiausias konkretiems namams, geriausiai patars specialistai“, – teigia „Argus“ Projektų valdymo departamento vadovas.
Stichijos
Audra, škvalas, uraganas, viesulas – tai stichijos, kurių pasitaiko šalyje ir kurios gali padaryti žalos namų turtui. Audrų sezonas įprastai prasideda artėjant pavasariui ir tęsiasi šiltąjį sezoną, tačiau jų būna ir šaltuoju metų laiku. Kaip rodo „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenys, dažniausiai audrų ar vėtrų metų būna išdaužiami langai, apgadinami namų stogai, lietvamzdžiai, balkonų apdailos ir lauke palikti kilnojami daiktai.
Tokios žalos vidutiniškai siekia apie 400 eurų. Siekiant jų išvengti, o svarbiausia – apsaugoti savo sveikatą, M. Balinskas pataria užklupus audrai ar škvalui likti namuose ir uždaryti visus langus. Jeigu stichijos metu žaibuoja, patariama nestovėti arti langų, nekalbėti telefonu. Taip pat rekomenduojama išjungti nebūtinus elektros prietaisus. Turintiems neįstiklintą balkoną ar terasą, vertėtų iš ten išnešti baldus bei daiktus, nes esant stipriam vėjui visa tai gal atsidurti kitoje vietoje ar išdaužti namų langus.
Užliejimas
Dar viena rizika, gresianti namų turtui, tai užliejimas. Tai ypač aktualu gyvenantiems daugiabučiuose, nes vienas butas gali aplieti dar keletą, esančių po juo. Žalų departamento vadovo teigimu, turto užliejimo atvejai fiksuojami kiekvieną dieną, o žalų dydžiai labai priklauso nuo to, kaip operatyviai buvo sureaguota ir sustabdytas vandens tekėjimas. Nedidelės žalos gali siekti keletą šimtų eurų, o didžiosios – kelias dešimtis ar net šimtą tūkstančių, ypač jei buvo užlieta ne vienas, o keletas butų ar komercinės patalpos.
Siekiant maksimaliai sumažinti namų ir kaimynų užliejimo riziką, verta prieš išeinant iš namų užsukti vandens kranelius – vonioje, virtuvėje ir prie skalbyklės, taip pat rūpintis gera santechnikos būkle. Be to, namuose galima įmontuoti išmanius vandens nuotėkio daviklius, kurie informuoja apie užliejimą.
„Žinant minėtas rizikas namų turtui, galima deramai jas įvertinti ir visapusiškai pasirūpinti namų apsauga. Namuose įrengta signalizacija gali laiku pranešti apie bandymą įsibrauti, dūmų detektoriai – įspėti apie gaisro pavojų, o, jeigu namams vis tik būtų padaryta kokia nors žala, nuostoliai gali būti padengti draudimo bendrovės“, – apibendrina M. Balinskas.