Savo ruožtu kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai atkreipia dėmesį į kokybiško vidaus patalpų mikroklimato svarbą bei jo daromą įtaką sveikatai ir gerai savijautai.
Namuose atsiduria lyg spąstuose
Alergija yra neįprasta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui yra visiškai nekenksmingos. Apie tai pranešime spaudai kalbanti „Northway“ medicinos centro Vilniuje gydytoja alergologė, klinikinė imunologė bei vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė priduria: pavasarinę alergiją Lietuvoje sukelia medžių – beržo, lazdyno, alksnio, skroblo, ąžuolo – žiedadulkės.
„Nevertėtų pamiršti ir vis didėjančio oro užterštumo, ypač – anglies dvideginiu. Dėl jo žiedadulkėse daugėja baltymų, sukeliančių alerginę slogą. Apskritai šių dalelių poveikis alergines reakcijas patiriantiems pacientams pasireiškia panašiais simptomais. Tai akių perštėjimas, niežėjimas, jos atrodo lyg smėlio pripiltos. Kartu jaučiamas nosies užburkimas, vargina vandeningos išskyros iš jos, daugkartinis čiaudėjimas, dusulys, švokštimas, cypimas krūtinėje sergantiems bronchų astma. Nors šiųmetis pavasaris vėluoja, lyginat su buvusiais prieš tai, ir šiuo metu dar nėra didelė beržinių augalų dalelių koncentracija ore, pacientai, kurie yra jautrūs šių medžių žiedadulkėms, jau gali patirti įvairių alergijos simptomų“, – sako R. Tamošiūnienė.
Alergologės teigimu, alergiški žmonės šių dalelių neigiamą poveikį pajunta ne tik lauke, bet ir namuose. Tai, anot medikės, įvyksta, kai vėdinant patalpas atidaromi langai ir su vėjo gūsiais žiedadulkės patenka į vidų – ypač daug jų atsiranda saulėtą, vėjuotą dieną.
„Atsidūrusios namuose, pastarosios nusėda ant įvairių paviršių. Taip žiedadulkės ima kauptis ant baldų, įvairių daiktų, buitinės ir namų technikos, tekstilės, užuolaidų, gobelenų. Pavyzdžiui, kilimai joms yra tarsi spąstai, iš kurių alergijų sukėlėjai negali išsivaduoti. Todėl žiedadulkės alergiškiems namų gyventojams ypač apsunkina gyvenimą, sukeldamos jau minėtus simptomus“, – pasakoja sveikatos priežiūros specialistė.
Daiktų – kuo mažiau
Didelė alergijas sukeliančių dalelių koncentracija ore yra nekokybiško namų mikroklimato priežastis, kelianti daugybę išbandymų sveikatai bei gerai savijautai. Tai rodo stogo langų ir jų priedų gamintojo „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai. Studijų duomenimis, šiandien 84 mln. europiečių gyvena drėgnuose arba apipelijusiuose būstuose, didindami riziką susirgti kvėpavimo ligomis ir visą gyvenimą kankinančiomis alergijomis.
„Šis skaičius – išties įspūdingas. Tiek gyventojų turi Ispanija, Nyderlandai, Belgija ir Graikija kartu sudėjus. Be to, 2,2 mln. europiečių serga astma, kurią tiesiogiai nulėmė gyvenimas drėgnuose arba apipelijusiuose pastatuose, o drėgmė taip pat gali išprovokuoti alergines reakcijas. Tyrimas parodė, jog 90 proc. savo gyvenimo praleidžiame būdami patalpose, iš kurių du trečdaliai laiko prabėga namuose. Dėl COVID-19 pandemijos užsidarę esame dar ilgiau. Todėl namai yra puiki vieta pradėti gerinti savo gyvenimo sąlygas ir kokybę“, – pastebi bendrovės vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks.
Ekspertui antrina ir R. Tamošiūnienė. Anot medikės, tinkamai pasirūpinti savo artima aplinka yra būtina, nes tai užtikrina ir gerą sveikatą, ir puikią savijautą.
„Todėl pacientai, sergantys šienlige, turėtų namus įsirengti taip, jog juose būtų kuo mažiau daiktų. Grindų dangą vertėtų rinkis lengvai valomą, geriausia, drėgnu būdu. Baldus kenčiantiems nuo alergijos siūlyčiau pirkti medinius arba odinius, nes jeigu jie dengti įvairiomis medžiagomis, gobelenu, ant pastarųjų patenka žiedadulkės, kurias išvalyti – labai sunku. Pavasarinių alergijų kamuojamiems žmonėms patariu ir išskalbtus rūbus džiovinti namuose, o ne lauke. Antraip su jais į vidų gali būti parsinešamos žiedadulkės. Languose reiktų taip pat įtaisyti tinklelius, kurie nepraleidžia apie 20-30 mikrometrų dydžio alergijų sukėlėjų. Jie, pavyzdžiui, gali būti montuojami į orlaides. Iš tokių tinklelių taip pat būna pagamintas visas langas ar durys“, – apie alergijų prevenciją kalba R. Tamošiūnienė.
Būtina ir priežiūra, ir oro cirkuliacija
Alergologės teigimu, kenčiantys nuo pavasarinių alergijų namų tvarkymo darbus – siurbimą, dulkių valymą – turėtų patikėti kitiems šeimos nariams. Mat tokia ruoša alergiškiems žmonėms gali sustiprinti bei paūminti ligos simptomus.
„Grįžus iš lauko, reiktų nusiplauti veidą, akis bei nepamiršti plaukų, nes juose labai daug parsinešama žiedadulkių. Taip pat būtina nusivilkti savo drabužius. Patartina taip, kad jie neliestų nosies ir akių. Jei drabužiai yra skalbiami, pastaruosius reiktų kuo greičiau sudėti į skalbimo mašiną. Priešingu atveju, rūbus vertėtų palikti balkone arba kitoje patalpoje, kurioje alergiški žmonės nebūna“, – rekomenduoja medikė.
Savo ruožtu D. Astašonoks pataria namuose naudotis ir oro kondicionieriumi – pasirinkus specialius oro filtrus, jie viduje sulaikys alergenus. Pašnekovas taip pat siūlo tinkamai pasirūpinti naminiais gyvūnais, nes, vaikščiodami lauke, ant savo kailio augintiniai irgi kaupia žiedadulkes, kurias parneša namo. D. Astašonoks primena ir apie pagalbą sergantiems alergija. Su jais kartu gyvenantys turėtų reguliariai valyti įvairiausius paviršius namuose, o tai daryti sausuoju bei šlapiuoju būdais. Šluostyti drėgna šluoste patartina grindis, lentynas bei baldus, o specialiomis priemonės – kompiuterius ar kitą techniką.