Kaip teisingai rūšiuoti šventinio maisto likučius?
Kaip skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai, vieno populiariausių šventinio stalo patiekalų – baltos mišrainės – likučiai turėtų būti išmetami į oranžinius maišelius, o šie – į mišrių atliekų konteinerius. Jei vartoti nebetinkama mišrainė yra pavandenijusi, susidariusį skystį galima pilti į nuotekas tik tuo atveju, jeigu ruošdami maistą nenaudojote aliejaus.
Virtų bulvių, morkų ar burokėlių lupenas, svogūnų lukštus, apelsinų ar mandarinų žieveles, vaisių graužtukus ar grybus reikėtų rūšiuoti išmetant į oranžinius maišelius. Čia atsidurti turi ir sudžiūvę, supeliję duonos gaminiai, pyragai, taip pat kūčiukai ar mielinės bandelės su įvairiais įdarais.
Ypatingą vietą ant Kūčių ir Kalėdų stalo užima ir silkė su pagardais. Žuvį reikėtų išmesti į oranžinį maišelį, tačiau aliejų, kuriame buvo silkė, rekomenduojama pilti į aliejaus surinkimo talpą, o vėliau atiduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Ši taisyklė galioja ir panaudotam aliejui, kuriame kepėte žuvį tešloje, varškės spurgas, žagarėlius ar ruošėte keptų daržovių pagardą, taip pat aliejui iš paruoštų naudoti maisto produktų – įdarytų alyvuogių, džiovintų pomidorų ar pan.
Į oranžinį maišelį gali keliauti ir žuvų ašakos bei žvynai, taip pat vėžiagyvių kiautai, kiaušinių lukštai ir mėsos atliekos, kaulai ar odelės. Visos išvardytos atliekos yra organinės kilmės ar bioskaidžios.
Kadangi skysto maisto negalima pilti į oranžinius maišelius, kisielių pilkite į nuotekas – kisieliuje esantis krakmolas vandenyje skaidosi ir nekelia grėsmės vamzdynams. Jei kisieliuje yra vaisių gabalėlių ar uogų, jas išgriebkite ir meskite į oranžinės spalvos maišelį.
Šiuo principu vadovaukimės ir išmesdami vartoti nebetinkamas sriubas, skystus troškinius, įvairius padažus, o Kalėdų laikotarpiu – ir aguonpienį su kūčiukais.
Vis daugiau gyventojų laiko save rūšiuojančiais
Rūšiuoti maisto atliekas atskirai nuo viso atliekų srauto Vilniaus gyventojai pradėjo nuo šių metų sausio. Miesto savivaldybės nuomone, vilniečiams tai daryti sekasi išties neblogai. Kaip laidoje „Delfi diena“ tikino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Eglė Bernotavičienė, gyventojai ne tik rūšiuoja plastiką, stiklą, popierių, kas jau yra įprasta, bet pradeda rūšiuoti ir maisto atliekas, nebemeta jų į bendrą mišrių atliekų srautą.
„Rezultatai pakankamai geri, praktiškai jau visi gyventojai yra atsiėmę septynių litrų kibirėlius, kuriuos gali padėti savo virtuvėje ir į kuriuos įdėjus oranžinį maišelį jau turime visą maisto atliekų rūšiavimo sistemą. Pačių maišelių jau išdalinta apie 950 tūkst., gyventojai juos gali ne tik atsiimti, bet ir nusipirkti parduotuvėse“, – komentavo E. Bernotavičienė.
Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios gyventojai yra surūšiavę apie 2,5 tūkst. tonų maisto atliekų. Kaip laidoje teigė Vilniaus savivaldybės atstovė, pasistengti dar yra kur, tačiau vis daugiau gyventojų save laiko rūšiuojančiais.
Kalbėdama apie priežastis, dėl kurių gyventojai į maisto atliekų rūšiavimą numoja ranka, E. Bernotavičienė sakė, jog dažną gyventoją gąsdina mintis apie virtuvėje atsirasiantį dar vieną konteinerį atliekoms. Pasak pašnekovės, gyventojai sako jau ir dabar vargiai randantys vietos kitų atliekų konteineriams.
Vis dėlto, laidos dalyvė patikino, kad maisto atliekoms rūšiuoti skirtą septynių litrų konteinerį virtuvėje įkomponuoti galima tikrai patogiai. Pasak E. Bernotavičienės, jį galima laikyti ir ant spintelės, ir po kriaukle.
Kaip pastebėjo pašnekovė, kita dalis gyventojų teigia, jog negamina, todėl neturi rūšiuojamų maisto atliekų. „Praktika rodo, kad net ir rečiau valgant namuose lieka nesuvartotų produktų, maisto atliekų tikrai susidaro“, – komentavo E. Bernotavičienė.
Ji pridūrė, kad dalis gyventojų netiki maisto atliekų rūšiavimu ir sako, jog maisto atliekos galiausiai vis tiek suverčiamos į bendrą srautą. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patikino, kad tai yra vienas iš mitų, kuriuos stengiasi panaikinti.
Įvardijo didžiausią rūšiavimo klaidą
Pašnekovė priminė, jog už bet kokių atliekų tvarkymo pažeidimą gyventojams yra numatyta administracinė atsakomybė. Vis dėlto, E. Bernotavičienė pabrėžė, kad Vilniaus miestas tikisi, jog gyventojai maisto atliekas rūšiuoja ne dėl baimės būti nubausti, o dėl to, kad jiems svarbus tvarumas.
Kalbėdama apie tai, kokias gyventojai daro didžiausias klaidas rūšiuodami maisto atliekas, laidos pašnekovė išskyrė pagrindinę klaidą. Pirmiausia, teigė ji, maisto likučiai neatskiriami nuo pakuočių. Pavyzdžiui, sakė pašnekovė, jei koks nors produktas sugenda, tai į maisto atliekoms skirtą maišelį tas produktas keliauja kartu su pakuote. Anot E. Bernotavičienės, labai svarbu produktą išimti iš pakuotės, pakuotę išmesti į tam skirtą konteinerį, o patį maistą išrūšiuoti į oranžinį maišelį.
Laidos dalyvė priminė, jog skysto maisto atliekų, pavyzdžiui, aliejaus, negalima pilti į bet kokios rūšies atliekų konteinerį. Tokias atliekas reikėtų pilti į specialią talpą.
„Miestas pasirūpino ir likusio aliejaus tinkamu surinkimu. Kiekvienas gyventojas, nuvykęs į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, gali nemokamai pasiimti aliejui skirtą talpą. Tam aliejui, kuris lieka po kepimo, po įvairių produktų, pavyzdžiui, alyvuogės, džiovinti pomidorai, silkė. <...> Talpą pripildžius, gyventojai ją gali nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, nemokamai priduoti ir vėl pasiimti švarią talpą tolimesniam atliekų rūšiavimui“, – komentavo E. Bernotavičienė.
Ji pridūrė, jog jau kitais metais Vilniuje planuojama maisto atliekas surinkinėti atskiruose konteineriuose. Tiesa, dalis miesto maisto atliekas rūšiuos oranžiniuose maišeliuose, bet palaipsniui bus pereinama prie atskiros maisto atliekų konteinerinės sistemos.
