Yra pagrįstų priežasčių, paaiškinančių, kodėl batų avėjimas namuose kai kuriems yra visiškai normalus elgesys. Nuomonė, kad tai yra kultūrinis dalykas, greičiausiai yra labiausia įtikinama. Apsisprendimas namuose avėti batus yra panašus į kitus kasdienio gyvenimo pasirinkimus ar įpročius: vieni valgo su šakutėmis ir šaukštais, o kiti su valgomosiomis lazdelėmis. Vieni iš mūsų valgome vištienos šlauneles, o kiti – ne.
Reikia pripažinti, kad pasilenkimas ir nepatogus pasvirimas, norint nusiauti ir apsiauti batus, gali būti tikras vargas. O jeigu nugara silpna, tai dar gali būti ir skausminga. Jei reikia nusiauti batus vien tam, kad užeitum į namus pasiimti kažko pamiršto, o paskui po poros minučių išeinant į lauką vėl apsiauti, tai suprantamai erzina.
Ne mažiau erzina tai ir tuos, kurie dažnai ateina į namus ir vėl iš jų išeina. Sodai ir dideli vidiniai kiemai yra įprastas dalykas nemažam skaičiui žmonių, o ilsėjimasis savo kieme, esančiame vos už penkių žingsnių nuo savo miegamojo, yra pamėgta vakariečių laisvalaikio forma. Taigi, tokiems europiečiams greičiausiai bus gerokai patogiau nuolat vaikščioti su batais.
Gali būti ir kita priežastis – tingumas.
Kai kurie gali avėti batus ir dėl tokių priežasčių, kaip kojų laikymas šiltai, ypač žiemą. Be to, pakankamai nemalonus jausmas dėti koją ant plytelių virtuvėje ar vonios kambaryje ir jausti, kaip kas minutę jos darosi vis šaltesnės. Kam gi patinka šaltos pėdos?
Panašu, kad tie, kuriems vaikščioti namuose su batais yra normalus dalykas, turi visiškai kitokį supratimą apie švarą, nei tie, kurie to nedaro. Ir tai yra priežastis, kodėl jie taip elgiasi. Matyt panašiai yra ir su augintinių savininkais, leidžiančiais savo šunims ir katėms lakstyti po namus su purvinomis letenomis, kai jie grįžta namo po pasivaikščiojimo parke. Jiems atrodo, kad namų grindys gali nebūti švarios – visur trupiniai ir šiukšlės – todėl batų funkcija namuose yra neišsitepti pėdų.
Kiti gi batus supranta kaip savo įvaizdžio dalį ir nori su jais būti nuolat, net ir namuose.
Taip pat neatmetama tikimybė, kad kai kurie tiesiog negali pakęsti savo basų pėdų vaizdo. Arba supranta pėdas kaip kažką nehigieniško, turint omenyje tai, kad jos nuolat tinsta, prakaituoja ir nemaloniai kvepia, yra linkusios į grybelines infekcijas. Todėl jiems atrodo, kad pėdas reikia slėpti batuose.
Taip pat yra ir tokių, kuriems batų avėjimas namuose ne prie širdies, tačiau vaikščiojimas basomis jiems atrodo neskoningai. Vis dėlto, kiti namuose vaikšto ne basomis, o avi šlepetes arba apsimauna kojines.
Ir nei vienas variantas nėra blogas. Tam tikra prasme, tai tik patvirtina mintį, kad batų avėjimas namuose tėra tik kultūros klausimas.