Tokio tipo būstai Lietuvoje – naujovė, į kurią entuziastai reaguoja optimistiškai ir sako, kad toks sprendimas jaunoms šeimoms leidžia pasijusti taip, lyg gyventų nuosavame name. Skeptikai, tiesa, kraipo galvas dėl nedidelio dviaukščių butų ploto – esą, kaip nedidelėje erdvėje sutalpinti viską, ko reikia, ir išsaugoti komfortą?
Interjero architektė Vaida Kandratavičiūtė, įrengusi demonstracinį butą naujajame „Town House“ kvartale, atsako: nedidelis būstas – ypač palanki terpė jaukumui kurti. Į tokio buto pliusų „kraitelę“ sukrenta tokie motyvai, kaip namus supanti gamta bei funkcionaliai išdėstyta vidaus erdvė. Pridėtinės vertės butui suteikia jame esantis nuosavas kiemelis: tai leidžia išsipildyti tokiam norui kaip rytinė kava savoje terasoje, rašoma pranešime spaudai.
„Tokią aplinką galima jaukiai sutvarkyti, panaudojant smulkesnes detales, ar kalbėtume apie vidų, ar apie kiemelį. Vienas dalykas yra milžiniška terasa po skaidriu Italijos dangum, ir visai kas kita – mūsų klimatas, mūsų lauke praleidžiamo laiko trukmė, mūsų įpročiai. Lietuvos atveju tiesiog būtinas racionalus požiūris, o kad būstas džiugintų, svarbiausia – pasitelkti kūrybiškumą“, – sako Vaida.
5 patarimai, kaip įrengti dviaukštį butą su nuosavu kiemeliu
1. Pradžia: suvokti aplinką
Dažniausiai žmonės pageidauja šviesaus, jaukaus būsto, kurį įrengiant būtų panaudojamos gamtoje sutinkamos spalvos ir medžiagos. Svarbu, ką matome pro langus ir nedaryti kardinaliai skirtingų sprendimų interjere. Tarkime, gamtos apsuptyje įsikūręs kvartalas, o buto erdvė nėra didelė. Taigi, jei žmogus sugalvotų, kad jam reikia Viktorijos laikų klasikos, čia ji tiesiog neveiktų, nes šio stiliaus baldai yra masyvūs, dideli ir mažoje erdvėje neatrodytų gerai.
Šiuo atveju labiausiai derėtų skandinaviška stilistika – smulkios detalės, balinti paviršiai, natūralus medis.
2. Kulminacinė ašis
Kiekvienas interjeras turi kulminacinę ašį, kaip ir literatūros ar muzikos kūrinys. Tarkime, pirmajame buto aukšte yra aiškiai atskirtos dvi zonos: virtuvės ir poilsio. Jas tarpusavyje jungia valgomojo stalas. Galime akcentuoti stalą, tuomet virtuvė turėtų būti neutrali – balta, pilka, tai yra, į akis nekrentanti spalva. Minkštoji dalis, kilimas irgi būtų neutralūs, o štai valgomojo stalas galėtų būti „aktyvus“ – pavyzdžiui, originalus ant vienos kojos, Provanso stiliaus, antikvarinis. Toks stalas ir būtų kulminacinė interjero ašis.
Ja gali tapti ir virtuvė, ir minkštoji dalis – ryškūs sofos, užuolaidų audiniai, tačiau tuomet kitos interjero dalys turėtų likti neutralios.
3. Virtuvė
Virtuvė – viena iš patalpų, kuri turi būti įrengta prieš įžengiant į būstą. Ją projektuojant, parenkamos prie sienų, grindų tinkančios medžiagos, patariama, kokias kitas detales rinktis. Pavyzdžiui, jei apatinės virtuvės spintelės medinės – vadinasi, ir žurnalinis staliukas turėtų būti medinis.
Kita vertus, medžio naudojimas gali būti rizikingas mažoje erdvėje. Paprastas pavyzdys: skirtingi gamintojai balintu ąžuolu vadina visiškai skirtingus atspalvius. Nors iš pradžių plika akimi to nematyti, vienoje erdvėje tie nesutapimai išryškėja. Vengiant tokių rizikų, geriau rinktis visiškai natūralų paviršių.
4. Vonia
Gal nuskambės revoliucingai, bet tiek vonioje, tiek apskritai interjere rekomenduojama naudoti kuo mažiau keraminių plytelių. Jos gražiai atrodo didelėje erdvėje ir jei pačių plytelių gabaritai – dideli, ar, priešingai, smulkių plytelių mozaika yra graži, kai yra erdvės atsitraukti ir pažiūrėti į tą grožį.
Vonios kambarys atrodys įdomiau, jei plytelių dangas pakaitaliosime su kitokiais paviršiais. Plytelės galėtų būti tik ten, kur būtina pagal paskirtį, kur yra tiesioginis kontaktas su vandeniu. Kiti paviršiai, dažytos sienos, baldinės plokštės gali būti dengiamos specialiais paviršiais, nuo kurių puikiai nusivalo drėgmės pėdsakai. Gali būti naudojami specialūs, lakuotą paviršių turintys tapetai.
5. Kiemelis
Svarbiausia – funkcionalumas. Lauko baldai turėtų tikti visiems sezonams, kad nereikėtų dengti. Jie turėtų būti stacionarūs, nes nedidelėje erdvėje nebus vietos jiems sandėliuoti šaltuoju sezonu. Galima originaliai apšviesti terasą – šviestuvus įmontuoti pačiame fasade.
Kalbant apie trumpas mūsų vasaras ir ilgas žiemas – nereikia nuleisti rankų ir manyti, kad šaltuoju sezonu terasa yra pasmerkta tik lietui ir šlapdribai. Galima akcentuoti kiekvieną sezoną, pavyzdžiui, rudenį terasoje išdėlioti moliūgų ekspoziciją, puošti pertvaras medžio lapų vainikais. Žiemą čia gali įsikurti mini Kalėdų miestelis, o jei augalams pasirinkote aukštus vazonus – puoškite juos girliandomis. Pavasarį kabinkite dekoratyvinius inkiliukus, o vasara pati save papuoš.
Išsirinkus tinkamus baldus, augalus, apšvietimą, visas likęs kiemelio žavesys slypi detalėse.