Neprižiūrima įranga gali užteršti namus
„Visi šie belaidžiai prietaisai – dūmų, smalkių, vandens, judesio ar dūžio garso jutikliai ar prie durų sumontuotas kontakto daviklis aptinka skirtingus pasikeitusios aplinkos parametrus, apie kuriuos praneša specialiais signalais. Tačiau visa panaši įranga turi vieną bendrą savybę – veikia su baterijomis. Būtent atsainus požiūris į baterijas, nerūpestingumas, o sykiais ir neišmanymas gali lemti, kad tokie prietaisai ne tik neapsaugos, bet ir užterš mūsų namus, nepastebimai, tačiau neigiamai veiks mūsų sveikatą“, – sako EPA atstovė.
Pasak I. Baltrūnaitės, didžiausia rizika užteršti namų aplinką kyla iš namų saugos prietaisams naudojamų baterijų. Jei šios baterijos išsikraus, o mes tuo nepasirūpinsime, prietaisai ne tik nebeveiks, bet dėl tolesnių baterijų pokyčių gali tapti sveikatai pavojinga atlieka. Ji atkreipia dėmesį, kad įprastų baterijų naudojimo laikas yra iki 18 mėnesių, tačiau, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, šis laikotarpis gali gerokai sutrumpėti. Be to, baterijų veikimo laikas trumpėja ir jų nenaudojant, tad dažnai būna sunku įvertinti net ir naujai naudoti pradėtų baterijų veikimo laiką, jau nekalbant apie baterijų patvarumą.
Turi įtakos oro temperatūra ir drėgmė
„Jei belaidžiai įrenginiai bus sumontuoti ar sukonfigūruoti netinkamai, baterijų darbo laikas gali gerokai sutrumpėti. Baterijos greičiau išsikraus esant silpnesniam ryšiui tarp belaidžio įrenginio ir apsaugos sistemos. Nors kai kurie jutiklinių įrenginių turi sistemą, kuri įspėja apie senkančią bateriją, tačiau gali pasitaikyti, kad staiga sugedusi baterija, iš jos ištekėjus cheminėms medžiagoms, sugadins ir visą prietaisą kartu su jau minėta perspėjimo sistema. Šiuo atveju ne tik nustos funkcionuoti prietaisas, bet ir į aplinką pateks kenksmingos medžiagos. Tai, kas ištekėjo iš baterijos, gali chemiškai paveikti ir bateriją, ir patį prietaisą, tapti toksiškais garais”, – atkreipia dėmesį I. Baltrūnaitė.
Ji primena, kad baterijoms gaminti naudojamos cheminės medžiagos mus įpareigoja tinkamai prižiūrėti baterijas, atkreipiant dėmesį tiek į neigiamos, tiek į aukštesnės nei +30 °C temperatūros poveikį. Jei tai akumuliatoriai, lygiai taip pat įvertinti ir aplinkos, kurioje jie įkraunami, temperatūrą. Akumuliatoriams įkrauti ir saugoti tinkama temperatūra – nuo +10 °C iki +30 °C, o štai drėgnoje aplinkoje jų nepatartina nei laikyti, nei krauti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas atkreipia dėmesį, kad ypač atidūs turėtume būti, prižiūrėdami dūmų detektorių, kurį privalėjome savo namuose įsirengti nuo 2018 metų gegužės 1 dienos.
Ką daryti, jei instrukciją, kaip patikrinti jutiklį, pametėme? J. Targonskas įvardija keletą svarbių dūmų jutiklio priežiūros žingsnių.
Kaip tinkamai prižiūrėti dūmų detektorių: 5 žingsniai
1. Periodiškai nuvalykite nuo dūmų detektoriaus dulkes.
2. Paspauskite testo funkcijos mygtuką, patikrindami, ar prietaisas veikia. Jei detektorius patikros metu veikia – viskas gerai, ir rūpintis nėra dėl ko.
3. Atkreipkite dėmesį, ar periodiškai užsidega signalinė lemputė. Paspaudę testo funkcijos mygtuką turėtumėte girdėti perspėjimo signalą.
4. Jei detektorių patikrinote ankščiau minėtais būdais ir nesulaukėte rezultato, reikia pakeisti bateriją.
5. Jei pakeitus bateriją prietaisas vis tiek nedirba, rekomenduojama įsigyti naują prietaisą. Atkreipkite dėmesį, kad dūmų detektoriai yra dviejų tipų: su keičiamomis baterijomis ir nekeičiamomis. Pirmieji yra pigesni, bet prireikia kas 1–1,5 metų keisti baterijas, o antrieji paprastai veikia iki 10 metų, o po to keičiami naujais.
PAGD atstovo teigimu, tos pačios taisyklės galioja ir smalkių jutikliui, kurį įsirengti nėra privaloma. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurių gaisrų 2018 metais galima buvo išvengti tinkamai prižiūrint dūmų detektorius. Ne vienu atveju nustatyta, kad dūmų detektorius nesuveikė ir negalėjo suveikti, nes buvo išimta baterija. Paprastai taip elgiasi namuose rūkantys asmenys – jiems nepatinka, kad dūmų jutiklis trukdo jiems gyventi savo noru prirūkytoje aplinkoje.
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad visi sugedę jutikliniai įrenginiai, kurių nebeapsimoka taisyti, o taip pat ir nebetinkamos naudoti baterijos yra aplinkai bei žmonių sveikatai pavojinga atlieka, ypač, jei šią įrangą laikysime netinkamomis sąlygomis. Ji taip pat primena, kad Lietuvoje nėra sunku saugiai išmesti elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Baterijas bei smulkius jutiklinius prietaisus galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur – iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkst. tokių vietų.