Dienos šviesos stygius tamsiuoju periodu, anot psichologės, Depresijos gydymo centro įkūrėjos Aušros Mockuvienės, gali sukelti sezoninį afektinį sutrikimą, nuo kurio kenčia apie penktadalis gyventojų. Todėl psichologijos specialistė pataria, kaip saulę pasitelkti geresnei emocinei savijautai. Jai antrina ir kokybiškos namų aplinkos kūrimo ekspertai, kalbantys apie tinkamą asmeninės erdvės pritaikymą natūralaus apšvietimo teikiamai naudai.
Įžiebia energijos ir pozityvumo
Dienos šviesos ir mūsų organizmo ryšys formavosi daugybę metų: kol dar neturėjome įpročio slėptis nuo saulės, kūnas buvo programuojamas priimti kuo daugiau natūralaus apšvietimo bei gyventi jo ritmu. Apie tai pasakojanti A. Mockuvienė sako – net pastaraisiais šimtmečiais dramatiškai pakitus gyvenimo būdui, šie organizmo lūkesčiai liko tokie patys.
Psichologė teigia, kad žmogaus kūnas, nors ir besitaikantis prie kitokių sąlygų, išsaugojo poreikį dienos šviesai, kuri lemia daugybę funkcijų. Ji veikia nuotaiką, darbingumą, alkį, miego ritmą: visą mūsų vidinį mechanizmą.
„Akyse yra specialūs receptoriai, matuojantys, kiek ryškios saulės šviesos gauname per dieną. Žiemą jos būna mažiau, kitu laiku – daugiau. Ryški šviesa subalansuoja kūną, priderina jo procesus prie 24 valandų paros ciklo, nes vidiniai laikrodžiai nebūtinai atitinka paros laikotarpį. Negavęs saulės, organizmas pats gali išsiderinti. Tuomet jis nebeprisitaiko prie 24 valandų ciklo. Galime atsikelti ryte, tačiau nebūti darbingi, alkani, energingi – vadinasi, kūnas dar miega, gyvena nakties režimu. Šviesa yra vienas iš elementų, kuris įjungia ir išjungia vidinius laikrodžius. Vakare, kuomet jos mažėja, pradeda skirtis melatoninas – hormonas, lėtinantis medžiagų apykaitą, besigaminantis miegant, o ryte turi išsisklaidyti. Ryški šviesa yra vienas iš komponentų, lemiančių šį procesą, organizme įjungiančių darbingumo režimą“, – apie tai, kad natūralus apšvietimas yra svarbi vidinių procesų dalis, kalba A. Mockuvienė.
Išties: stogo langų ir jų priedų gamintojo „VELUX“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas parodė – daugiau nei 60 proc. gyventojų teigia, kad dienos šviesa teigiamai veikia jų produktyvumą.
„Skaičiai rodo – pastatų inovacijos turi tiesioginės įtakos augančiam darbingumui biuruose, kylančiai motyvacijai, mažesniam nedarbingumo dienų skaičiui. Dienos šviesa septyniems iš dešimties apklaustųjų pagerina nuotaiką, o 15 proc. gyventojų jos stygius lemia liūdnumą, daugiau nei 10 proc. – krentančią darbo procesų kokybę. Saulė būtina tiek namuose, tiek biuruose, nes dar iki karantino buvo nustatyta – 90 proc. mūsų laiko prabėga užsidarius viduje. Esame patalpų karta, o norėdami būti sveiki, energingi ir laimingi, privalome į asmeninę erdvę įsileisti kuo daugiau šviesos“, – sako bedrovės vadovas Dmitrijs Astašonoks.
Tamsioji šviesos trūkumo pusė
Pasak bendrovės atstovo, mokslininkai pateikia įrodymus, kad natūralus apšvietimas užtikrina ilgesnį ir kokybiškesnį miegą, o dienos šviesos trūkumas gali lemti širdies bei kraujagyslių ligų, vėžio, nutukimo, diabeto ir depresijos išsivystymą. Apie atskirą pastarosios porūšį, vadinamą sezoniniu afektiniu sutrikimu, užsimena ir A. Mockuvienė.
Jo simptomus, psichologės teigimu, patiria apie 20 proc. gyventojų. Sezoninis afektinis sutrikimas pasireiškia spalio-balandžio mėnesiais nuolatiniu nuovargiu, energijos trūkumu, turėto džiaugsmo praradimu, sunkumu susikaupti, priimti sprendimus, bendrauti, seksualinio potraukio trūkumu, gali kilti minčių apie savižudybę.
„Tai depresijai būdingi požymiai, tačiau sezoninis afektinis sutrikimas turi savitumų. Jis, dažniausiai, vasarą tarsi savaime praeina. Didžioji dauguma kenčiančiųjų nuo depresijos skundžiasi nemiga, o patiriantys sezoninius nuotaikos pokyčius, linkę miegoti per daug. Tačiau atsibudę jie jaučiasi silpni, nerangūs, be energijos. Taip pat su šiuo sutrikimu susiduriantieji priauga svorio, nes apetitas saldumynams ir kitiems paprastiesiems angliavandeniams – ypatingai didelis. Dauguma tyrėjų mano – taip kūnas bando apgauti save, nes cukrus trumpam pakelia nuotaiką“, – ligos simptomus vardina psichologė.
Todėl specialistai vieningi – gauti kuo daugiau dienos šviesos yra būtina. Tinkamai pasirūpinę savimi bei namais, tiek į organizmą, tiek į asmeninę erdvę įsileisime pakankamai saulės ir užtikrinsime sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Ir gydo, ir ramina
Paklausta, kaip susikurti aplinką, kurioje būtų kuo daugiau saulės, Depresijos gydymo centro įkūrėja sako – darbo stalą reiktų statyti prie lango ir, laikantis visų sveikatos specialistų rekomendacijų, leisti kuo daugiau laiko lauke. Patiriantiems sezoninius nuotaikos pokyčius, taikoma šviesos terapija, kuomet naudojamos specialios priemonės: šviesos terapijos lempos, akiniai, kambariai. Jos gali kompensuoti prarastą natūralaus apšvietimo trūkumą.
„Tai veiksmingas ir saugus, moksliškai įrodytas gydymo būdas, kurio veiksmingumas toks pat ar net didesnis nei antidepresantų, tačiau nesukeliantis vaistams būdingų šalutinių poveikių. Tiek nuo šio sutrikimo kenčiantiems, tiek nesusiduriantiems su ligos iššūkiais, praverstų omega–3 rūgščių prisotinta mityba, pavyzdžiui, riebios žuvies valgymas. Taip pat, ypač veiksmingas ir aktyvus judėjimas. Įrodyta, kad 3 pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę saulės šviesoje lemia akivaizdžių pokyčių“, – pastebi A. Mockuvienė.
D. Astašonoks, savo ruožtu, priduria, kad ir tinkami langai namuose gali padidinti produktyvumą, pagerinti susitelkimą ir dėmesį, pagreitinti užduočių sprendimo tempą, garantuoti kokybiškesnį miegą, sumažinti lėtinių ligų riziką.
„Stoglangiai užtikrina erdvės pojūtį namuose bei reikiamą dienos šviesos patekimą. Per juos į kambarius patenka daug daugiau saulės, o patalpos apšviečiamos dukart efektyviau nei su fasadiniais langais. Todėl stoglangiai įrengiami ir vieno aukšto namuose, suteikdami papildomą trūkstamos dienos šviesos šaltinį. Kuo namai daugiau įstiklinti, tuo juose erdvės pojūtis didesnis“, – teigia pašnekovas.