Nuo statybų likusią drėgmę pašalins drėgmės rinkikliai
Apsigyvenus ar dar planuojant tai padaryti naujuose namuose viena iš užduočių būną atsikratyti nepageidaujamos perteklinės drėgmės, likusios po statybos darbų. Nors pirma mintis, kylanti pamačius, kad nutinkuotos sienos nedžiūva ar langai nuolat aprasoję, – atidėti įsikūrimo darbus iki pavasario, „Citus“ statybų direktorius Viktoras Grodis rekomenduoja nesikarščiuoti, rašoma pranešime spaudai.
„Naujai pastatytame name, jo sienose, grindyse išties yra likę nemažai drėgmės, kurią būtina pašalinti prieš pradedant apdailos darbus. Ją galite pamatuoti oro drėgmės matuokliu: santykinė drėgmė neturėtų viršyti 60 proc. Prietaisą turėtų turėti visi apdailos meistrai, jį galima išsinuomoti“, – rekomenduoja specialistas.
V. Grodis aiškina, kad prietaisui parodžius, jog drėgmė namuose viršija rekomenduojamą lygį, reikėtų pasitelkti drėgmės rinkiklius, šildytuvus, jei įmanoma – įjungti šildymą. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina prisiminti šaltuoju sezonu patalpas šildyti, o visais metų laikais – būtina vėdinti.
Nesibaigus statybos ar apdailos darbams rekuperatoriaus, net jei jis jau sumontuotas, naudoti nerekomenduojama. Jei nėra kitos išeities, o vėdinti reikia, eksploatuojant rekuperatorių reikia naudoti papildomus filtrus ir dažniau juos keisti. Kitu atveju rizikuosite, kad smulkios glaisto ar tinko dalelės pažeis jautrius vidinius įrenginio komponentus – ventiliatorius ir šilumokaitį.
Kol vieni naujakuriai ieško originalių būdų, kaip išdžiovinti nuolat rasojančius langus ir išsaugoti šilumą namuose, kai langai nuolat bent šiek tiek praverti, kiti džiaugiasi nesudvejoję ir pasirinkę investuoti į rekuperatoriaus įrengimą. Kas tai per technikos stebuklas, kaip jį tinkamai pasirinkti ir prižiūrėti, pasakoja rekuperatorius gaminančios kauniečių įmonės „Oxygen“ vadovas Žilvinas Salialionis.
1. Atsakymas į visus likusius klausimus – rekuperatorius
Paprastai tariant, rekuperatorius – tai prietaisas, kuris nuolat atnaujina orą namuose: iš patalpų pašalina nešvarų, o iš lauko tiekia gryną orą. Vykstant tokiai oro apykaitai rekuperatorius pašildo iš aplinkos paimamą vėsesnį orą, taip sumažindamas šilumos nuostolius. Į kambarius patenkantis oras yra papildomai perfiltruojamas, tai ypač aktualu vadinamųjų „pečkurių“ – anglimis, malkomis būstus kūrenančių individualių namų šeimininkų – kaimynystėje.
Ore, kuriuo kvėpuojame, be būtino deguonies yra ne tik kitų nematomų dujų (anglies dvideginio, azoto ir t. t.) bet ir cheminių junginių (anglies monoksido, karbamidų, formaldehidų), smulkių kietųjų dalelių (dulkių, žiedadulkių, pelenų, druskų, dūmų, kancerogeninių medžiagų ir pan.), mikroorganizmų (pelėsių, bakterijų ir virusų), drėgmės.
Visos šios medžiagos yra lakios, todėl patenka į patalpas per atvirus langus, duris, ventiliacijos sistemas. Namuose taip pat nemažai dulkių, nepakankamai vėdinant kaupiasi drėgmė (su ja – ir pelėsiai bei dulkių erkutės), buitinės chemijos likučiai, kvapai, mažėja deguonies kiekis. Tokios sąlygos labai kenkia sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei vaikams – mažėja atsparumas ligoms, išsivysto alergijos, galvos skausmas ir kitos ligos, prastėja miegas ir savijauta. Blogiausiu atveju, ilgai būnant užterštame ore atsiranda tikimybė susirgti įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo takų, kraujotakos ar net onkologinėmis ligomis.
2. Kuo rekuperatorius pranašesnis už natūralų patalpų vėdinimą?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vėdinti patalpas ir jas paskui šildyti yra paprastesnis variantas, bet pažiūrėkime, ar išties taip yra? Rekuperatorius patalpą vėdina nuolat – visas oras patalpose atnaujinamas bent kartą per 3 valandas. Siekiant tokio efektyvumo langai namuose turėtų būti praverti kone nuolat, ypač tada, kai juose yra žmonių.
Žiemą papildomas patalpų šildymas jas nuolat vėdinant ne tik brangiai kainuoja, bet dar ir išsausina patalpų orą. Norint, kad drėgmės lygis namuose būtų pakankamas, bet ne per didelis – vėdinti ir šildyti reikėtų nuolat, vienu metu. Tai tikrai neskamba kaip efektyvus energijos naudojimas.
Rekuperatorius gali ne tik šalinti, bet ir padėti išsaugoti patalpų drėgmę. Kai namuose perteklinės drėgmės nelieka, rekuperatoriaus šilumokaitį galima pakeisti kito tipo, vadinamuoju entalpiniu – tada įrenginys dalį patalpų drėgmės grąžins į namus. Pasidomėkite tokia galimybe, nes tik nedaugelis gamintojų gali ją pasiūlyti.
Be to, aukštos energinio efektyvumo klasės būstuose rekuperatorius jau ne pasirinkimas, bet būtinybė, padedanti neprarasti šilumos energijos. Atidarius langus žiemą išeis šiluma, o vasarą – vėsa. Tačiau langų varstyti nereikės – švariu ir tinkamos temperatūros oru pasirūpins rekuperatorius.
3. Kuris – tinkamiausias?
Mūsų rinkoje populiariausi plokšteliniai, plokšteliniai priešpriešinių oro srautų ir rotaciniai (pagal tai, kokiu principu veikia šilumokaitis) rekuperatoriai. Rinktis sau tinkamiausią patariama įvertinus jų efektyvumą išsaugant tiekiamo oro šilumą, techninius parametrus – žemiausią temperatūrą, prie kurios užtikrinamas sklandus prietaiso veikimas, automatiką ir programavimo galimybes.
Rotaciniai šilumokaičiai išsaugo apie 80 proc. šilumos, standartiniai plokšteliniai – apie 65 proc., tuo tarpu plokšteliniai priešpriešinių (kryžminių) oro srautų – iki 95 proc. Be to, rekuperatorius žiemą šildys, o vasarą vėdins į patalpas tiekiamą orą. Tačiau, kaip minėta, tai nėra vienintelis rodiklis, kurį būtina įvertinti.
Kartais mūsų rinkoje siūlomi ne visai mūsų klimato sąlygoms tinkami įrenginiai, kurių sklandų veikimą gamintojas užtikrina esant ne žemesnei kaip -5°C temperatūrai. Spaudžiant didesniam šaltukui efektyviai veiks tik rekuperatoriai su papildomais oro šildytuvais, kurie sunaudoja šiek tiek papildomos elektros energijos, tačiau užtikrina sklandų įrenginio darbą.
Automatika reikalinga tam, kad rekuperatorių galėtumėte programuoti ir užtikrinti, kad atitinkamu sezonu jis veiks tinkamiausiu ir ekonomiškiausiu režimu. Tad rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, ar įrenginys leidžia valdyti oro srautus, vėdinimo intensyvumą, susikurti skirtingas vėdinimo programas pagal savaitės dienas, ar galima prijungti papildomus jutiklius, nustatančius oro drėgnumą bei anglies dvideginio kiekį.
Išmanūs rekuperatoriai turi valdymo algoritmus, optimizuojančius elektros energijos sąnaudas. Būste, kuriame įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, išlaidas išvėdintų patalpų šildymui galima sumažinti net iki 50–90 procentų.
Įvertinti reikėtų ir rekuperatoriaus skleidžiamo triukšmo lygį. Modernūs rekuperatoriai veikia išties tyliai ir jų skleidžiamas garso lygis siekia tik 35–49 decibelus. Palyginimui, paukščių čiulbėjimas siekia apie 44 decibelus.
Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą – jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai – dar ir kvapus. Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą. Kuo aukštesnė filtro klasė – tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti. Eksploatacijos trukmė priklauso ir nuo aplinkos, kurioje eksploatuojamas įrenginys, užterštumo.
4. Kiek kainuoja įrengti rekuperatorių?
V. Grodis skaičiuoja, kad, nors tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500–3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže – apie 3 500–4 000 Eur. Tiek kainuoja rekuperatorius, jo montavimas, ventiliacijos angų, ortakių įrengimas, medžiagos ir pan.
„Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti ortakius, keisti apdailą, išvedant ortakius į fasadą, reikės tai derinti su kaimynais ir pan. Tačiau toks sprendimas tikrai pasiteisins“, – neabejoja V. Grodis.
5. Ką dar svarbu žinoti?
Teisės aktai numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas. Taip užtikrinama reikiama oro kokybė. Jei patalpose rūkoma, ar sportuojama, oro kaita turi būti aktyvesnė;
Namus vėdinti atidarant langus nėra efektyvu: žiemą patalpos atšąla, didėja energijos nuostoliai, oras nevalomas ir nefiltruojamas, todėl į namus patenka dulkės, priskrenda vabzdžių ir pan.;
Šaltu metu rekuperatoriaus tiekiamas oras sušyla išmetamo oro sąskaita. Rekuperatoriaus šildymo elementas neleidžia įrenginiui užšalti kai lauke itin žema temperatūra;
Aukštos klasės filtrai išvalo orą, sulaikydami net mažiausias žiedadulkes, todėl yra ypač naudingi jautriems ar alergiškiems žmonėms;
Rekuperatoriaus filtrus reikia atsakingai pasirinkti ir būtinai keisti periodiškai: priklausomai nuo filtravimo efektyvumo – kas 2–6 mėnesius;
Nepamirškite lubose po rekuperatoriumi įrengti tinkamo dydžio aptarnavimo angas arba dureles.