Gamtos ištekliai – žaliesiems sprendimams
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto prodekanei, Urbanistikos katedros doc. dr. Skirmantei Mozūriūnaitei per dėstymo vizitus ir konferencijas teko lankytis įvairiausiuose pasaulio viešbučiuose, kur ji matė ne vieną modernų energijos taupymo sprendimą.
„Šiuolaikiniuose viešbučiuose vis svarbesnis tampa energijos ir gamtos išteklių tausojimas. Su įdomiais energijos taupymo sprendimais teko susipažinti, kai talkinome projektuojant viešbutį Bulgarijoje. Jame įdiegti saulės kolektoriai, kurių sukaupta saulės energija paverčiama elektra ir panaudojama grindims šildyti. Na, o perteklinė elektros energija atiduodama į elektros tinklą ir žiemą naudojama stogų latakams ir įlajoms šildyti, apsaugai nuo apledėjimo, kad nesikauptų sniegas ir nesusidarytų varveklių“, – pasakojo VGTU dėstytoja.
Anot S. Mozūriūnaitės, panaudotas gali būti ir lietaus vanduo, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymui ir priežiūrai: gėlėms, vejoms, alpinariumams, pastato žaliosioms sienoms laistyti, vandens telkiniams pripildyti, tam tikroms pastato vėsinimo sistemoms.
„Taip pat toks vanduo naudojamas šaligatviams, viešbučio aikštelėms plauti. Tokių viešbučių teko matyti Australijoje, Sidnėjuje“, – prisiminė S. Mozūriūnaitė.
Specialistės teigimu, Viduržemio regiono šalyse, tokiose kaip Italija, Graikija, Ispanija, taip pat ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur šiltasis periodas trunka ilgai, ypač palanku energiją gauti iš saulės energijos. Iš saulės baterijų ar elektros kolektorių gaunama energija naudojama vandeniui pašildyti duše ir grindų vandeniniam šiltinimui, taip pat šie principai pasitelkiami lauko baseino vandeniui šildyti. Ši saulės energija gali būti paversta elektra ir panaudota elektriniam grindų šildymui, veidrodžiams šildyti viešbučiuose, taip pat įvairiems smulkiems elektros prietaisams. Puikiai saulės energija pritaikoma ir viešbučių teritorijos bei takų apšvietimui.
Diegia išmaniąsias technologijas
Vis dažniau, siekiant tausoti aplinką, moderniuose viešbučiuose pritaikomos išmaniosios technologijos. Korėjoje S. Mozūriūnaitei teko matyti, kaip veikia įvairios išmaniosios sistemos, nustatančios, kada patalpoje nebėra aktyvumo. Čia pasitelkus judesio jutiklius nustatoma, kada patalpoje nebėra žmonių, tuomet automatiškai išjungiamas vandens tekėjimas ir patalpos šildymas.
Viešbučiai, besirūpinantys aplinkos tausojimu, savo politikoje taiko ir kitokius žaliuosius sprendimus. Vis labiau populiarėja sistema, kuri vakuumu po žeme surenka surūšiuotas šiukšles, nekenkia aplinkai, veikia tyliai ir saugiai. Dėl šios sistemos šiukšlės neužsilieka, nesukelia nemalonaus kvapo, nepritraukia vabzdžių. Taip pat aplinkos tarša besirūpinantys viešbučiai taiko ir kitus sprendimus: naudoja iš perdirbtų žaliavų pagamintas arba daugkartines pakuotes ir įrankius, svečių prašo rankšluosčius, patalynę, chalatus ir kitą tekstilę, taip pat šlepetes naudoti daugiau nei vieną kartą, atsisako plastiko, popierinių servetėlių, įdiegia vakuuminę kanalizacijos sistemą.
Energija kaupiama šaltajam periodui
Kauno technologinio universiteto socialinių mokslų daktarė Vyda Mozūriūnienė savo darbe taip pat dažnai susiduria su energijos tausojimo viešbučiuose sprendimais. Vienas įdomesnių V. Mozūriūnienės kartu su komanda įgyvendintų objektų – viešbučio Vengrijoje projektas.
„Daug nedidelių viešbučių Vengrijoje šildymui naudoja saulės baterijų pagamintą elektros energiją. Įprastai šildomosios grindys – pagrindinė pastato šildymo sistema. Saulės baterijų pagaminta energija atiduodama į Vengrijos energijos tinklus, vasarą energija sandėliuojama, o vėsiuoju periodu naudojama šildymui. Balandžio 1 dieną apskaičiuojama, kiek energijos šildymui pagaminta, o kiek išnaudota, ir už skirtumą tenka susimokėti. Nors Lietuvoje taip pat galime sandėliuoti saulės jėgainių energiją, mūsų šalyje šis sandėliavimas, nors ir nedaug, tačiau kainuoja. O štai Vengrijoje saulės pagamintos energijos sandėliavimas nemokamas“, – aiškino V. Mozūriūnienė.