Kaip rašoma pranešime spaudai, daugelis namuose dirbome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Turintiesiems šeimas teko nuolat derinti darbus su dėmesiu partneriams ir vaikams, todėl kompiuterius glaudėme ant virtuvinių stalų, ant kelių miegamuosiuose, sėdėdami ant sudedamosios kėdutės drabužinėje. Reikėjo taikytis prie visos šeimynos dienos ritmo, o tuo pačiu metu – dirbti, bendrauti su kolegomis. Bent pradžioje tai vargino ir blaškė, mažino produktyvumą.
Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau. Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Tikėtina, kad dalis įmonių, karantino metu išbandžiusių nuotolinį darbą, galimybę jį pasirinkti darbuotojams siūlys ir ateityje.
Kaip suplanuoti erdvę darbui?
Planuojant darbo vietą reikia atsakyti keletą svarbiausių klausimų: kiek laiko per dieną ar savaitę joje reikės praleisti; ar įmanoma tam skirti atskirą erdvę, ar darbuotis teks viename iš kambarių; kokių darbo priemonių reikės; kokia yra visos šeimos dienotvarkė – ar galima rasti namų vietą, kur dienos metu bus tyliau bei ramiau ir pavyks susikoncentruoti. Be abejo, pats darbo pobūdis taip pat padiktuoja reikalavimus: ar didžiąją darbo dalį bendraujama (pvz., el. paštu, o gal telefonu, kitomis ryšio priemonėmis), ar tai ilgesnio susikaupimo reikalaujantis techninis, kūrybinis darbas. Gal pakaks prisėsti ir padaryti po vieną darbą, o gal teks sėdėti visą darbo dieną?
NT bendrovės „Citus“ interjero dizaineriai Rūta Montrimaitė ir Marius Morozovas akcentuoja, kad geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Tai leistų atsiriboti nuo triukšmo, sutalpinti ne tik kompiuterį, bet ir kitą įrangą, priemones, dokumentus. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Darbo zoną nuo kitų erdvių galima atskirti širmomis, užuolaidomis, stelažais ar lentynomis. Tereikia įvertinti, ar joje atsirasiantys nauji baldai netrukdys įprasto judėjimo namuose, neužstos praėjimo ar vietos, kurią svarbu pasiekti.
„Ir biure, ir esamame ar naujame būste įrenginėjant darbo vietą svarbūs tie patys dalykai: erdvė, tvarka, galimybė susikaupti, apšvietimas ir sąlygos patogiai sėdėti bei pasiekti darbui reikalingas priemones – darbo vietos ergonomika. Darbo vietoje turi būti patogaus aukščio, ilgio ir pločio paviršius darbui, netriukšminga aplinka, reikia palaikyti tvarką – čia neturėtų būti blaškančių pašalinių daiktų. Tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti harmoniją tarp darbo ir rutinos, poilsio bei pramogų, todėl šias funkcijas – taigi, ir erdves – reikėtų atskirti“, – pabrėžia interjero dizainerė R. Montrimaitė.
M. Morozovas pataria apgalvoti apšvietimą: „Idealu rasti vietą, kur būtų daug natūralios šviesos. Ji turėtų sklisti iš šono: dešiniarankiams – iš kairės, kairiarankiams – iš dešinės. Jei saulės spinduliai kris iš nugaros, jie gali apsunkinti žiūrėjimą į kompiuterio ekraną; jei iš priekio – akinti“, – sako dizaineris. Jo teigimu, geriausias yra bendras, neakcentuotas šviesos šaltinis, bet šviesos – natūralios ar dirbtinės – turi pakakti.
Baldai ir įranga, o svarbiausia – kėdė
Svarbiausi darbo vietos atributai – stalas ir kėdė. Jei ant stalo tereikės pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užrašinę ir rašiklį bei puodelį kavos, svarbiausia, kad jis būtų tinkamo aukščio ir patogus atsisėsti. Stalo nenaudojant darbo tikslais, jis, paprasčiausiai, susilietų su namų interjeru, neapkrautų erdvės, tik svarbu jam parinkti tinkamą vietą apšvietimo ir triukšmo atžvilgiu, akcentuoja dizaineriai.
„Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, jei ji yra tinkamame aukštyje, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje, rūbų spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo galima ieškoti baldų salonuose ar internete – tokias idėjas baldininkai tikrai galės išpildyti“, – pataria R. Montrimaitė.
Tačiau jei darbui reikia daugiau priemonių, dizainerė pataria neskubėti: jei reikalingas papildomas ekranas, spausdintuvas, skeneris, kitos priemonės, reikia rasti vietos ir dokumentų segtuvams, darbo erdvėje reikės numatyti ir spintas ar lentynas, didesnį, funkcionalesnį stalą. Tokiai darbo zonai tikrai geriau tiktų atskira patalpa.
Kad ir kiek mažai įrangos tiesioginiam darbui reikia, jai prijungti būtina numatyti elektros lizdų. Bent viena rozetė šalia darbo vietos privalo būti – prie jos galima prijungti šakotuvą, bet geriausia, kad keli lizdai būtų po stalu ir bent du – virš jo. Taip bus patogiau prijungti įkroviklį mobiliajam telefonui, stalinę lempą, kitą įrenginį.
Darbas neįsivaizduojamas be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, gal nieko daryti ir nereikės. Bet būtina įvertinti, ar numatytoje darbo zonoje ryšys patikimas, ar teks prijungti papildomą maršrutizatorių, o gal atvesti interneto kabelį.
M. Morozovas rekomenduoja daug dėmesio skirti patogiai kėdei, ant kurios teks praleisti ne vieną valandą per dieną. Jis siūlo apsvarstyti galimybę investuoti į kokybišką ergonominę darbo kėdę.
„Iš asmeninės patirties žinau, kad praleisti 8, o dažnai – ir daugiau valandų ant kėdės yra nemenkas iššūkis. Todėl labai siūlau susirasti būtent Jums tinkamą ir patogią kėdę, už kurią nugara tikrai padėkos. Nepagailėkite šiek tiek laiko, nuvykite į kėdžių saloną ir išbandykite. Internetu tokį daiktą pirkti gali būti rizikinga, nes kiekvienas turime sėdėjimo ypatumų, o ir kokybę nepačiupinėjus realaus daikto įvertinti gali būti sunku“, – sako interjero dizaineris ir primena nepamiršti ilgai sėdint skirti laiko periodinėms akių ir viso kūno mankštoms.
Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų – tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui. Po darbų tokia būdelė, neabejotinai pradžiugintų mažuosius šeimos narius, – mano interjero specialistai.
Svarbios smulkmenos
Darbo vieta namuose turi būti jauki, tvarkinga ir motyvuojanti. Joje dizaineriai rekomenduoja nepamiršti detalių ir smulkmenų: pasistatyti mėgstamą nuotrauką, pasikabinti paveikslą. Darbo zonoje gali atsirasti ir kamštinė arba magnetinė lenta, kuri padės planuotis darbus. Gerai turėti augalų: žaluma gerai nuteikia, valo orą ir suteikia jaukumo. Susikaupti darbui taip pat gali padėti įvairūs dekoro elementai, aksesuarai, akvariumas ar tiesiog malonus vaizdas per langą.
Tačiau šioje erdvėje būtina išlaikyti tvarką. Jei prisikaupė dokumentų, rašiklių ar kitų darbinių smulkmenų, yra nedažnai naudojamų įrenginių, kroviklių ar laidų, visus jus galima laikyti specialiai balduose padarytose ertmėse, stalčiuose, spintelėse ar daiktadėžėse. Daiktadėžės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų, būti skirtingų spalvų, todėl jas galima priderinti prie interjero. Šis sprendimas taip pat leis palaikyti tvarką ir discipliną, kuri didins darbingumą.
Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: karantino metu su kolegomis, klientais, partneriais daugiausiai bendraujame virtualiai. Internete galima rasti patarimų, kaip geriau atrodyti vaizdo skambučio metu, o darbo erdvę patariama planuoti taip, kad vaizdo skambučio metu už nugaros būtų neutralus fonas – siena (gali būti ir su paveikslu), vientisos spalvos spinta ar durys, užuolaida ir pan.
„Juk nesinorėtų, kad pašnekovai sutelktų dėmesį ne į Jus, o į Jūsų garderobą ar neplautą kavos puodelį“, – tikina dizaineris Marius.
Kaip namuose dirbti produktyviai ir efektyviai
„Darbas iš namų turi specifiką. Išnyksta fizinės ribos tarp darbo ir namų, todėl daugelis žmonių sako, jog darbą namuose apsunkina tai, kad visos veiklos susipina vienoje erdvėje“, – teigia Liana Mogišaitė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė. Ji pateikia keletą lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip planuotis darbo dieną ir laiką dirbant namuose.
Kaip ir interjero dizaineriai, trenerė pataria fiziškai atskirti darbo ir laisvalaikio erdves.
„Įsivaizduokime šviesos jungiklį. Kai įjungiame šviesą, žinome, kad yra darbo laikas. Kai išjungiame, suprantame, jog atėjo poilsio ar miego metas. Psichologijoje šis instinktyvus suvokimas vadinamas „inkaravimu“. Jis padeda mūsų smegenims suprasti, kada pasibaigia vienas veiksmas ar procesas ir prasideda kitas. Tokiu jungikliu, padedančiu „pereiti“ iš darbo režimo į poilsio režimą ir atvirkščiai, gali tapti atskirtos skirtingų funkcijų erdvės“, – aiškina L. Mogišaitė.
Jos teigimu, erdvės darbui namuose gali būti paskirstomos ir dar smulkiau. Pvz., virtuvės stalas gali būti dedikuotas idėjų generavimui, darbo stalas – techninių darbų atlikimui ir pan. Taip skirtingoms erdvėms sukuriamos asociacijos su skirtingomis užduotimis.
„Inkaravimo“ metodą specialistė rekomenduoja taikyti ir aprangai: nebūtina namuose dirbti su kostiumu, tačiau pižama taip pat nėra geriausias sprendimas, nes smegenims bus sunku suprasti, ar reikia dirbti, ar ilsėtis. Todėl geriausia pasirinkti drabužius, kurie namuose būtų skirti būtent darbui.
L. Mogišaitė išskiria ir dar vieną darbo namuose iššūkį: galimybę nuolat užkandžiauti ar valgyti. Kaip sprendimą ji rekomenduoja susitarimą su pačiais savimi, kad valgymas bus apdovanojimas po atliktos užduoties – tarpinis apdovanojimas psichologų yra įvardijamas vienu stipriausių motyvatorių.
„Dirbdami pastebime, kad namuose susikaupti gali būti sunkiau, mūsų dėmesys nuklysta į kitas veiklas, vaikus, augintinius ir panašiai. Kad to išvengtumėte, išmėginkite 10 min. metodą: pradėkite bet kokį darbą prieš tai 10 minučių nusistatę žadintuvą ar laikmatį. Jam suskambėjus įvertinkite, kiek pavyko nuveikti per šį laiką. Tai praverčia ir mėgstantiems atidėlioti, bet metodas naudingas visiems ir bet kokiam darbui. Net ir ilgą laiką suskirsčius atkarpomis, lengviau stebėti savo progresą ir susikaupti, taip užduotys atliekamos greičiau“, – pataria produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė.