Stogo apšiltinimas – pigu ir efektyvu
Dabar, kai dauguma gyventojų įsistatė plastikinius langus, o įėjimus į laiptines saugo sandarios durys su telefonspynėmis, vieni didžiausių šilumos nuostolių patiriami per stogą – apie 20-30 proc.
„Stogą šiaip ar taip kiekviename daugiabutyje, ypač senesnės statybos, tenka remontuoti ir padengti nauja stogo hidroizoliacine danga. Jei atliekant šiuos darbus gyventojai stogą dar apšiltintų, prie kaštų prisidėtų ir šiltinimo sluoksnio kaina, užtat po to namas galėtų sutaupyti nemažai šilumos energijos“, – pranešime spaudai sako akmens vatos gamintojo „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Labiausiai tokį pokytį pajustų viršutinių aukštų gyventojai, kurių gyvenimo komfortas pasikeistų iš esmės – žiemą būtų šilčiau, o vasarą nekamuotų karštis. Taip pat pakiltų šių būstų vertė, mat vienas svarbiausių faktorių, mažinančių viršutiniame aukšte esančių butų kainą, yra tas, kad vasarą juose per karšta, o žiemą per šalta.
Tačiau finansinę stogo apšiltinimo naudą pajustų viso namo gyventojai.
„Sename daugiabutyje šiluma dažniausiai reguliuojama taip, kad atitiktų higienos normas šalčiausiuose butuose – paprastai viršutiniuose aukštuose ir kampiniuose. Kiti būstai tuo tarpu šildomi per daug, bet kai nėra reguliavimo galimybės, jiems belieka perteklinę šilumą, o kartu ir pinigus, išleisti per langus. Jei šalčiausiuose būstuose pagerintume šilumos izoliaciją, sutaupytų visas namas“, – teigia A. Buska.
Taip pat verta apšiltinti galines namo sienas. Kadangi jose sienose nėra langų ir įvairių kampų, šiuos darbus galima atlikti greitai ir palyginti nebrangiai.
„Būtent šias sienas apšiltinti svarbiausia, ypač tuose namuose, kur žiemą jos net peršąla. Tuo tarpu sienų su langais apšiltinimas tokio didelio efekto neduos, nes čia didžioji šilumos nuostolių dalis patiriama per langus“, – sako ekspertas.
Šeimininkas tas, kuris reguliuoja temperatūrą
VGTU Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas pabrėžia, kad imantis dalinio daugiabučio modernizavimo, labai svarbu yra sutvarkyti šildymo sistemas.
„Palyginti su visa renovacijos sąmata, šilumos sistemos sutvarkymas kainuoja nedaug. Tačiau tai yra labai svarbu, nes kas iš to, kad padarysite pastatą energetiškai efektyvesniu, jei negalėsite tuo pasinaudoti reguliuodami pasiimamos šilumos kiekį“, – sako mokslininkas.
G. Šiupšinsko manymu, pastato šildymo sistemą verta pertvarkyti taip, kad kiekvieno būsto gyventojas galėtų individualiai reguliuoti šilumą. Daugelyje esamų daugiabučių reguliavimas vykdomas centralizuotai šilumos punkte, čia šiluma tiekiama pagal lauko ir grįžtančio šilumnešio temperatūrą. „Paprastai toks šilumos daviklis fiksuoja temperatūrą lauke, šešėlyje, ir kai žiemą saulė sušildo patalpas, butuose temperatūra pakyla, bet centrinis jutiklis to nefiksuoja ir namas šildomas per daug“, – pasakoja pastatų energetikos specialistas.
Šildymo specialistų teigimu, vien sureguliavus namo šildymo sistemas pastatuose galima sutaupyti iki 30 proc. energijos. Tiesa, G. Šiupšinskas šį skaičių vertina gana skeptiškai, mat namas namui nelygus, ir tokį efektyvumą galima pasiekti tikrai ne visuose namuose.
„Pastebime tokį efektą, kad po renovacijos pirmaisiais metais pastatai tikrai suvartoja mažiau energijos, mat gyventojai azartiškai stengiasi sutaupyti. Vėliau vis tik laimi komforto poreikis, butai šildomi labiau ir sutaupoma mažiau. Tačiau šių būstų gyventojai jau gali spręsti patys, kiek jie nori šildytis ir kiek už tai mokėti, o tai labai svarbu ir gali jaustis tikrai esąs būsto šeimininkas, lyginant su tuo, kuris tokio pasirinkimo neturi ir priverstas arba šalti, arba kaisti“, – sako mokslininkas.