Apie atostogas nepatariama pranešti socialiniuose tinkluose
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė gyventojus įspėja, kad įsibėgėjus šventiniam periodui, vagys itin suaktyvėja. Kiekvienais metais, gruodžio mėnesį vagysčių statistika tiek iš butų, tiek iš individualių namų išauga kone dvigubai.
„Dominuoja žaibiškos vagystės ir ilgapirščiai dažniausiai joms būna pasiruošę iš anksto – stebi, kada visi būsto gyventojai išvyksta, kiek vidutiniškai laiko užtrunka, įjungė signalizaciją ar ne.
Vagys tradiciškai ieško kuo vertingesnio turto: juvelyrinių dirbinių, pinigų, buitinės technikos, lauko terasose paliktų brangesnių daiktų. Įsilaužiama bet kuriuo paros metu įsitikinus, kad šeimininkų nėra namie arba jie miega. Dažniausiai įsibraunama per duris ar patenkama pro buto, terasos langus“, – komentavo G. Vitkauskienė.
Ji teigia, kad dėl vagystės iš buto, turto savininkas vidutiniškai patiria apie 800 eurų dydžio nuostolį, nes ne tik prarandama vertingų daiktų, bet ir tenka taisyti duris, apgadintus baldus, pirkti naujus lango stiklus.
Kadangi švenčių metu miestai ištuštėja, aktyviausiai ilgapirščiai darbuojasi sostinėje, kiek mažiau – Kaune ir Klaipėdoje.
„Šarvuotos durys, spynų, langų apsauga, signalizacija yra reikalingos priemonės, norint apsaugoti būstą, tačiau vienas geriausių prevencijos pavyzdžių yra bendravimas su kaimynais. Prieš išvykdami paprašykite kaimynų atkreipti dėmesį į jūsų būstą – tai tikrai sumažins įsilaužimo riziką“, – užtikrina G. Vitkauskienė.
Daugelis žmonių prieš išvykdami atostogauti labai mėgsta pasidalinti šiuo įvykiu socialiniuose tinkluose ir pasigirti draugams. Visgi, tai yra žiopla klaida, kuri, anot G. Vitkauskienės, atvilioja vagis į namus.
„Patariame nebūti itin atviriems socialiniuose tinkluose, t. y. nepranešti apie atostogas arba nepaviešinti savo buvimo vietos. Tai jau pirminė informacija ilgapirščiams, kad namuose nieko nėra ir galbūt jų niekas nesaugo“, – patarė pašnekovė.
Inga Žvirblytė, draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje turto draudimo vyr. ekspertė antrina teigdama, kad socialiniai tinklai – tiesiausias kelias vagims sužinoti trokštamą informaciją.
Pasak pašnekovės, prieš šventes namus ilgesniam laikui paliekantiems gyventojams patariama apie savo nebuvimą namuose nesiskelbti socialiniuose tinkluose. Ekspertė pataria naudotis socialinių tinklų filtrais – nustatyti privatumo nustatymus, jog įrašą apie tokią kelionę matytų tik artimiausi draugai.
„Paliekant namus be priežiūros ilgesniam laikui, rekomenduojama turėti žmogų, kuris galėtų patekti į būstą ištikus nelaimei ar, išvažiavus neįprastai ilgam laikui, galėtų reguliariai patikrinti namus. Bendruomeniškai gyvenantys kaimynai taip pat padeda vieni kitus apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ar vagysčių“, – teigė I. Žvirblytė.
Pamiršta užrakinti duris
„Ergo“ Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius Ratkevičius pabrėžė, kad patyrę nusikaltėliai gali įsilaužti į praktiškai bet kuriuos namus. Vis dėlto jie visada rinksis lengvesnį grobį – mažiau apsaugotas, be priežiūros paliktas patalpas.
„Šimtu procentų apsisaugoti nuo vagysčių turbūt neįmanoma, tačiau galima pasistengti padaryti viską, kad įsilaužimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Tam, pirma, praverčia kokybiškos apsaugos priemonės – šarvuotos durys su patikimais užraktais, signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, apsauginės žaliuzės. Jų nespėjus įsirengti, mažiausia, ką galima padaryti iki švenčių – nepalikti kitų saugumo spragų ir kuo efektyviau išnaudoti turimas priemones. Dar vienas būdas apsaugoti savo turtą – jį apdrausti“, – sakė M. Ratkevičius.
Draudikų atstovas pabrėžė, kad neretai dėl išsiblaškymo ar šventinio skubėjimo gyventojai pamiršta užrakinti visas durų spynas, palieka kambariams vėdinti pravertą langą ar balkoną, nuosavuose namuose neužrakina garažo durų. Tokių galimybių, M. Ratkevičiaus teigimu, vagys tik ir laukia.
„Kiekviena papildoma apsaugos priemonė ar vagims sudaryta kliūtis verčia ilgapirščius sugaišti daugiau laiko ir didina riziką įkliūti. Dėl to labai svarbu užrakinti visas spynas, uždaryti ne tik namų, bet ir laiptinės, kitas link buto vedančias duris ar namą juosiančios tvoros vartus. Nuosavuose namuose silpnosiomis vietomis dažnai tampa su gyvenamosiomis patalpomis sujungti garažai, sandėliukai, rūsio patalpos. Jiems apsaugoti reikėtų skirti ypatingą dėmesį“, – teigė draudikų atstovas.
Be to, anot draudimo eksperto, prieš dalinantis tam tikru įrašu reikėtų savęs paklausti, ar tikrai visi iš kelių šimtų ar net tūkstančių feisbuko „draugų“ turėtų tą informaciją pamatyti, ar visi šie žmonės tikrai yra gerai pažįstami ir patikimi. „Socialiniuose tinkluose taip pat nereikėtų girtis ir įsigytais naujais telefonais, kompiuteriais, gautomis pajamomis – tokia informacija taip pat gali pasiekti ir privilioti į namus nusikaltėlius“, – sakė M. Ratkevičius.
Anot jo, kuo daugiau pastangų įdedama siekiant nuo ilgapirščių apsisaugoti, tuo mažesnė rizika grįžus po švenčių rasti nemalonų siurprizą.
Kitokia žala turtui taip pat atneša nuostolių
Giedriaus Norkaus, „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas sako, kad be apiplėšimų žmonės patiria ir kitokios žalos, apie kurią iš anksto nepagalvoja. Pavyzdžiui, visiems per šventes norisi, kad namai būtų šiltesni ir jaukesni, todėl žmonės intensyviau kūrena židinius krosneles ir t.t.
Tai padidina tikimybę kilti gaisrui. Ekspertas nurodo, kad kasmet švenčių metu sudega po keletą namų ir sodybų.
„Nuo gegužės 1 d. tapę privalomi dūmų detektoriai yra labai svarbi priemonė, kuri padės laiku išgirsti gaisro pavojų. Neseniai mūsų klientas, savo sodyboje, įjungęs vandens kaitinimo įrenginį, išėjo pasivaikščioti į mišką ir ten jį pasivijo dūmų detektoriaus garsas. Laiku suskubęs iškviesti pagalbą, žmogus patyrė tik nedidelių nuostolių, bet namas išliko sveikas. Draudimo išmoka atlygino remonto išlaidas.
Vidutinė vandens žala šventiniu laikotarpiu net du kartus didesnė. Dažnu atveju avarijos įvyksta, kai žmonių nėra namuose ir jie būna išvykę atostogų ar į svečius. Avarija lieka nepastebėta ilgesnį laiko tarpą, todėl ir žalos padaroma daugiau“, – aiškino G. Norkus.
Jis taip pat turi keletą patarimų, kaip reikėtų pasirūpinti savo namais šventiniu laikotarpiu:
1.Palikdami namus iš elektros lizdų išjunkite visas namų bei pastatų elektrines dekoracijas ir papuošimus. Be priežiūros negalima palikti net iš pažiūros saugių girliandų. Jei jos įjungtos paliekamos ant namuose stovinčios eglutės, tuomet sausos šakos, puoštos greitai įkaistančiomis lemputėmis, didina gaisro riziką. Laistant eglutę taip pat būtina išjungti girliandas ir kitus elektrinius jos papuošimus.
Gaisro priežastimi gali tapti ir elektros instaliacijos perkrovos. Žiemą, kai oro temperatūra keičiasi nuo minuso prie pliuso, pastatai ir lauko elektros instaliacija pasidengia šerkšnu. Todėl pasitaikius elektros instaliacijos pažeidimams kyla grėsmė trumpam jungimui, galinčiam sukelti gaisrą.
2. Atsisakykite žvakučių arba naudokite jas saugiose žvakidėse. Iki šiol populiarios išlieka tradicinės Kalėdų dekoracijos – žvakutės. Jomis jau rečiau puošiamos eglutės, tačiau šiemet itin išpopuliarėjusiame Advento vainike neapsieinama be žvakių, kurios taip pat yra tvirtinamos prie eglišakių ir lygiai taip pat greitai gali sukelti gaisrą.
3. Parinkite saugią, mažiau judrią vietą eglutei namuose. Neatsargiai lakstantys po namus vaikai ar naminiai gyvūnai gali Kalėdų šventės nuotaikas pritemdyti netyčia nuvertę kalėdinę eglę. Tačiau tai ne vieninteliai vargai, kurie „Gjensidige“ klientams yra nutikę dėl šventinės eglės. Ji buvo nuversta ir ant neseniai įsigyto išmanaus televizoriaus, ir ant stiklinių durų. Taip pat po eglute jai virstant gali atsidurti ir nespėję pasitraukti šeimos nariai, ir naminiai gyvūnai.
4. Girliandas atidžiai apžiūrėkite, ar nėra sutrūkinėjusių laidų, degimo ženklų ir kitų plika akimi matomų neatitikimų. Namams skirtų šventinių lempučių niekada nenaudokite lauke. Laukui skirtos girliandos yra atsparios drėgmei ir turi specialų IP reitingą – kuo jis aukštesnis, tuo jos atsparesnės įvairioms oro sąlygoms.
Jei įsigijote naujas girliandas – visada pirmiausia perskaitykite jų instrukciją, o jei namus puošite pernykštėmis lemputėmis, tuomet būtina įsitikinti, ar jos saugi. Net jei plika akimi nematote nieko įtartino, pirmą kartą įjungdami ir išjungdami lemputes stebėkite jas, ar nesusidaro kibirkštys, ar jos neįkaista per smarkiai.
5. Saugokitės petardų ir šaltųjų ugnelių. Būtina prisiminti, kad nei petardų, nei šaltųjų ugnelių griežtai negalima naudoti patalpose bei uždarose erdvėse. Tai didžiulė rizika ne tik nukentėti patiems, tačiau ir apgadinti savo bei svetimą turtą. Mėgaudamiesi šiais šventiniais atributais, visada atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukciją, pirkite šias prekes tik specializuotose ir patikimose prekybos vietose. Taip pat lauke laikykitės saugus 5-6 metrų atstumo nuo pastatų ir automobilių.