Lietuviai sako, kad juos džiugina dar vieno žaidėjo atėjimas, nes statybinių medžiagų ir „pasidaryk pats“ rinkoje, skirtingai nuo maisto prekių ar drabužių segmentų, vietos dar yra pakankamai daug.
Be to, naujas žaidėjas keis vartotojų įpročius ir tuo pačiu suteiks progą plėstis mažesniems vietiniams tinklams. Iš kitos pusės, niekas nesiima spėlioti, ar šis latvių ėjimas į Lietuvą bus sėkmingas.
Jau ieško darbuotojų
„Depo“ tinklalapyje jau paskelbta darbuotojų Panevėžio parduotuvėje – sandėlyje, atidaromame Klaipėdos g., atranka. „Depo“, Panevėžyje reikalingi pardavėjai, kasininkai, valymo serviso darbuotojai. Kada reali darbo pradžia nepranešama.
Vilniuje ir Kaune darbas siūlomas parduotuvių vadovams, buhalteriams, ūkio dalies ir personalo skyriaus vadovams.
Nors šis prekybos tinklas pasižymi paslaptingumu ir, skirtingai nuo kitų prekybininkų, netgi pernai atidarydami prekybos centrą uostamiestyje nerengė triukšmingų akcijų bei nieko nekomentavo žiniasklaidai, 25 tūkst. kv. m ploto jau veikiančiame prekybos centre uostamiestyje gausu ne tik statybinių medžiagų, bet ir buities prekių.
Nuo cemento iki papūgų
„Depo“ prekybos centre galima įsigyti ir gyvūnų, pavyzdžiui, triušių, žiurkėnų, papūgėlių, žuvyčių, visų jiems reikalingų priežiūros reikmenų. Šis prekybos centras išsiskyrė ir tuo, kad į jo vidų galima atsivesti ir savo keturkojus, jų nereikia palikti už durų.
Statybinių medžiagų korpusas įrengtas taip, kad į jį būtų galima įvažiuoti automobiliu ir iškart pasikrauti sunkias prekes, pavyzdžiui, cementą, stogo dangą ir pan. „Depo“ parduotuvės paprastai statomos maždaug 5 ha ploto sklypuose. Investicijos į vienos parduotuvės statybas siekia apie 10 mln. eurų.
Parduotuves tinklo objektus Lietuvoje projektuoja UAB „Contestus projektai“. Jų tinklalapyje skelbiama, kad kitų metų antroje pusėje bus atidarytas prekybos centras Kaune prie Vakarinio aplinkelio, o šiemet planuojama baigti statyti dvi parduotuves sostinėje – Maksimiškių ir Ukmergės gatvėse.
Ateina laiku
Lietuviai prekybininkai džiaugiasi nauju žaidėju.
„Mūsų skaičiavimais vietos statybinių medžiagų rinkoje yra palyginti daug. Be to, kuo didesnė konkurencija tuo visa ši niša greičiau vystysis. Latvių plėtra tai mažiausia galima plėtra norint dirbti kaip tinklui“, – komentuoja Mindaugas Sinkevičius, UAB „Moki-veži“ valdybos pirmininkas.
Verslininkas sako, kad ir jie patys planuoja plėtrą. Prie dabar valdomų 25 parduotuvių per keletą metų prisidės dar 5 ar 6.
Tačiau M. Sinkevičius tuo pačiu latviams neprognozuoja lengvo gyvenimo ir didelių uždarbių. Latvija mažesnė ir tuo pačiu brangesnė rinka nei Lietuva. Prekybininkų maržos ten didesnės nei pas mus. Vartotojų įpročiai ir net naudojamos medžiagos kitokios nei Lietuvoje.
Pasak M. Sinkevičiaus, turėjome pavyzdžių, kai iš brangesnių šalių pas mus atėję statybinių medžiagų ir buities prekių tinklai, tokie, kaip „Bauhof“ ar „Prisma“ patyrė nesėkmę ir turėjo pasitraukti.
„Naujas žaidėjas atves naujus tiekėjus, naujas medžiagas ir suaktyvins visą segmentą. Kai kuriuose regionuose, mūsų skaičiavimais, dar yra laisvos iki 30 proc. visos rinkos. Latviai ateina teisingu laiku“, – vertina M. Sinkevičius ir prognozuoja, kad konkurencinėje kovoje latviai apyvartą atims ne iš mažųjų žaidėjų, bet iš rinkos lyderių.
Paskui augančias statybas
Nekilnojamojo turto vystytojai taip pat sako, jog kaimyninės šalies verslininkai ateina laiku, nes statybos auga, tuo pačiu kyla ir statybinių medžiagų bei buities prekių pardavimai.
„Prekybos centrų plėtra provincijoje po krizės vis dar sustojusi. Ten praktiškai buvo statomos tik maisto prekių parduotuvės ir statybinių medžiagų centro atidarymas Panevėžyje didelė naujiena“, – sako Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
S. Vagonis nesiima spėlioti, ar jiems pavyks konkuruoti su jau esamais prekybos tinklais.
„Kalbant apie investicijas į prekybos centrus ne Vilniuje ir Kaune jos sąlyginai rizikingos. Mažuose miestuose, jei veikla nepasiteisins, gali nebūti kam išnuomoti pastatą. Buvo atvejų, kai vietoj modernios maisto prekių parduotuvės įsikuria automobilių plovykla, nes vietos verslininkai negali mokėti tokio pat kainos, kaip didieji rinkos žaidėjai“, – analizuoja S. Vagonis
Pačio „Depo“ komentarų gauti nepavyko. Jų tinklapiuose skelbiamais telefonais niekas neatsiliepė.